Skęstantiesiems nuotekose šiaudą tiesia savivaldybės

Per kone du dešimtmečius Europos Sąjunga (ES) į Lietuvos vandentvarkos infrastruktūrą investavo daugiau nei 1 mlrd. Eur, tačiau ketvirtadalis gyventojų nuotekas dar tvarko senoviškai – pila į duobes ar rezervuarus sodybų pakraščiuose, išleidžia į melioracijos sistemas, lietaus nuotekų šulinėlius ar net upelius. Nors tai vieša paslaptis, sugaudyti tokius vandens teršėjus aplinkosaugininkams beveik neįmanoma. Vienintelė išeitis – finansinėmis priemonėmis skatinti žmones gyventi švariau, atsisakant ne tik kaimuose, bet dar kai kur ir miestuose esančio kasdienio atributo – lauko tualeto.

Be būdelės už tvartuko

Kaip prieš šimtmetį, taip ir dabar.

Prieš keletą metų Finansų ministerija suskaičiavo, kad vandentvarkos sektoriaus infrastruktūrai atnaujinti ir tinklams nutiesti trūksta daugiau kaip 3,5 mlrd. Eur. Daugiausia lėšų – apie 2 mlrd. Eur – trūksta nuotekoms tvarkyti. 2014–2021 m. finansiniu laikotarpiu daugiausia dėmesio buvo skiriama miestų aglomeratams – vietovėms, kur gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Dar prieš keletą metų buvo aiškiai pasakyta, kad miestuose neturi likti būdelių už kampo, antraip Lietuva sulauks ES sankcijų.

Tačiau ir dabar, oficialiais skaičiavimais, maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų dar neturi galimybių centralizuotai tvarkyti nuotekų, todėl nekeista, kad kaime vis dar įprasta vaikščioti į lauko tualetus. Tačiau jaunos, vaikus auginančios šeimos jau nori gyventi civilizuotai ir supranta, kad aplinką teršdamas kerti šaką, ant kurios sėdi.

Didesniuose miesteliuose, seniūnijų centruose įgyvendinami ES finansuojami vandentvarkos projektai, todėl anksčiau ar vėliau gali atsirasti galimybė naudoti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų surinkimo paslaugomis, bet niekas negarantuoja, kad tokia galimybė atsiras mažuose, atokiuose kaimeliuose gyvenantiems žmonėms.

Todėl vis daugiau savivaldybių ieško biudžete lėšų, kad paremtų tuos, kurie savo sodybose įsirengia individualius nuotekų valymo įrenginius. Jau ne pirmi metai kompensacijas už pastatytus individualius nuotekų valymo įrenginius gyventojams moka Alytaus, Akmenės, Radviliškio, Joniškio, Panevėžio rajonų savivaldybių administracijos, pernai biudžete lėšų tam rado Jurbarko rajono savivaldybės administracija, šiemet tokias kompensacijas mokėti apsisprendė Šilalės rajono savivaldybės taryba.

Kompensacijų sumos – pagal išgales. Vienų savivaldybių administracijos skatina gyventojus skirdamos 300 Eur, kitos žada mokėti iki 1 000 Eur, tačiau sąlyga visur ta pati – kompensuojama tik pusė nuotekų valymo įrenginių kainos. Nors sertifikuotiems įrenginiams įsigyti reikia nemažų investicijų, o darbai nėra pigūs, savivaldybių patirtis rodo, kad žmonės nori gyventi be būdelių už tvartuko.

Gyventojų šuliniuose – fekalijos

Pernai Jurbarko savivaldybės taryba apsisprendė gyventojams kompensuoti iki 600 Eur už įsigytus individualius nuotekų valymų įrenginius ar nuotekų kaupimo rezervuarus. Politikai vieningai sutarė, kad tokios priemonės reikia: kaimuose nuolat kyla problemų dėl nuotekų tvarkymo. Užkemšamos melioracijos sistemos, nuotekos užpila net gyventojų šulinius.

Toks atvejis jau buvo Rutkiškių kaime: vienos sodybos gyventojai leido nuotekas į nebenaudojamą melioracijos trasą, o prasiveržusios jos užpylė gyventojų šulinius. Prireikė daugiau nei mėnesio, kol aplinkosaugininkai ir Eržvilko seniūnijos darbuotojai atsekė, kas neteisėtai leidžia nuotekas. Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis tuomet sakė, kad taršos objektas šiame kaime aptiktas ne pirmą kartą. Dar anksčiau buvo pastebėta, kad nuotekos leidžiamos į kaimo tvenkinį.

Rutkiškių kaime fekalijomis užteršti šuliniai paskatino Jurbarko politikus diskutuoti, kaip padėti gyventojams nuotekas tvarkyti šiuolaikiškai. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius pripažįsta, jog naivu manyti, kad tokiuose mažuose kaimeliuose gali atsirasti nuotekų tvarkymo paslauga, todėl gyventojams nuotekų valymu teks pasirūpinti patiems.

Individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimo kompensavimo tvarka Jurbarko savivaldybėje patvirtinta tik prieš metus, tačiau gyventojų susidomėjimas galimybe gauti kompensacijas buvo didesnis, nei tikėtasi. Savivaldybė pernai gavo net 64 prašymus skirti kompensacijas.

Pirmieji – Raudonės gyventojai

Jurbarko savivaldybė pernai gyventojams kompensavo 30 tūkst. Eur išlaidų, finansuota 51 paraiška. Beveik pusę paraiškų gauti kompensacijas pateikė Raudonės miestelio gyventojai. Šiame ant Nemuno kranto įsikūrusiame miestelyje iki šiol nėra jokios nuotekų surinkimo sistemos.

Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad prašymą parašė pats pirmas ir agitavo parama pasinaudoti savo kaimynus.

„Nesunku buvo įtikinti, kad verta įsirengti individualius valymo įrenginius, nes tikėtis, kad Raudonėje kada nors atsiras centralizuotas nuotekų surinkimas, beveik neverta. Jei ir atsiras, dėl didelių nuolydžių man neužtektų 1 tūkst. Eur, kad prisijungčiau prie nutiestos trasos, dar reikėtų kiekvieną mėnesį mokėti už nuotekų valymą. Turėdami individualius nuotekų valymo įrenginius, esame patys sau ponai“, – tvirtino Č. Meškauskas.

Visi vienos gatvės, kurioje gyvena seniūnas, namai nuotekas leido į vieną nusodintuvą, tačiau jas reikėdavo dažnai išvežti. Dabar ten leidžiamas švarus vandenėlis. Pasak seniūno, Raudonėje didžiausia problema ta, kad joje namas stovi prie namo, todėl nėra kur išleisti išvalyto vandens.

Miestelyje, kur yra apie 300 namų, tik maždaug dešimtadalis sodybų turi įsirengusios individualius valymo įrenginius, o centralizuotai tiekiamu vandeniu naudojasi beveik visi gyventojai. Pasak seniūno, individualūs nuotekų valymo įrenginiai būtų vienintelis ir pats geriausias variantas, todėl miestelyje daug žmonių apie juos jau galvoja, teikiančiųjų paraiškas gauti kompensaciją šiemet gali būti dar daugiau.

„Ši programa labai reikalinga. Kompensacijas gavo Raudonėnų kaimo, Stakių miestelio gyventojai. Tokiose nedidelėse gyvenvietėse, kaip Stakiai, neverta tiesti trasų, nes gyventojų kasmet mažėja. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai nėra tokie brangūs, jei juos įsirengtų daugiau žmonių, gyventume švariau“, – kalbėjo Raudonės seniūnas Č. Meškauskas.

Neturi lėšų

Nors pernai Jurbarko savivaldybės administracija už nuotekų valymo įrenginius kompensacijas skyrė tik šešiems Eržvilko seniūnijos gyventojams, seniūnas G. Kasputis įsitikinęs, kad toks viešos ir privačios partnerystės pavyzdys yra užkrečiantis ir šiemet reikalai pajudės smarkiau.

„Žmonės nebuvo pasiruošę, ne visi iš karto gali tiek investuoti – daugeliui reikia sutaupyti pinigų, suplanuoti darbus. Turtingesni valymo įrenginius jau yra įsirengę anksčiau, jiems nebūtinos kompensacijos“, – įvirtino seniūnas.

G. Kasputis siūlė žvelgti plačiau – 50 naujų individualių nuotekų valymo įrenginių, kurie buvo pradėti eksploatuoti pernai, išvalys maždaug 200 gyventojų nuotekas. Tiek žmonių vidutiniškai gyvena nedidelėse gyvenvietėse. Viena gyvenvietė per metus, aprūpinta nuotekų valymo įrenginiais, seniūno nuomone, yra didelis laimėjimas.

Eržvilko seniūnijoje yra 73 kaimai, 7 gyvenvietės. Tačiau net ten, kur nutiestos nuotekų surinkimo trasos, problemų netrūksta. Dažnai gyventojai skundžiasi, kad nuotekų surinkimo sistemos blogai veikia Lybiškiuose, net pačiame Eržvilko miestelyje ne visi prisijungę prie trasų.

„Kompensacijos už nuotekų valymo įrenginius, žinoma, gerai, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi gyventojai turi lėšų prisijungti prie jau nutiestų trasų. Norint prisijungti, būtinas projektas, jis kainuoja 300 Eur. Būtų gerai, jei savivaldybė kompensuotų bent jau projekto parengimo išlaidas, nes tenka brangiai mokėti ir už darbus. Greičiau pradėti naudotis paslauga nemotyvuoja ir būsimi mokesčiai, todėl paskatinimas būtų labai reikalingas“, – svarstė seniūnas.

Pusė nuotekų netvarko

Jurbarko rajono savivaldybės administracija pernai skyrė 550–600 Eur kompensacijas. Jas galėjo gauti gyventojai, įsikūrę tose vietovėse, kur per artimiausius dvejus metus neplanuojama tiesti nuotekų surinkimo trasų.

Kone dvigubai didesnes, net iki 1 tūkst. Eur, kompensacijas šiemet gyventojams pažadėjo Šilalės rajono savivaldybės administracija, tačiau šio rajono politikai nutarė atsižvelgti į penkerių metų planus ir skirti kompensacijas tik tiems, kurie artimiausią penkmetį neturės galimybės nuotekų tvarkyti centralizuotai.

Norintiesiems įsirengti sertifikuotus nuotekų valymo įrenginius, pirmiausia teks gauti UAB „Šilalės vandenys“ leidimą. Jo tikrai negaus miestelių gyventojai – beveik visuose didesniuose Šilalės rajono miesteliuose jau yra užbaigti vandentvarkos projektai, apimantys didžiąją dalį gyventojų sodybų. Belieka sulaukti, kol žmonės pajus poreikį naudotis civilizacijos laimėjimais.

Centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais naudojasi 4 084 abonentai, dar apie 300 gyvenamųjų namų savininkų turi nuosavus valymo įrenginius arba yra sudarę sutartis su bendrove dėl nuotekų rezervuarų išvalymo.

Šilalės rajone gyvena apie 21,4 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinį namų ūkį sudaro 2,3 žmogaus, taigi manoma, kad rajone yra 9 516 namų ūkių. UAB „Šilalės vandenys“ skaičiavimais, nuotekų tvarkymo reikalavimus įgyvendina tik apie 46 proc. šeimų.

Šilalės savivaldybės politikai šiemet iš rajono biudžeto kompensacijoms už įrengtus sertifikuotus nuotekų valymo įrenginius skyrė 30 tūkst. Eur. Patvirtintoje tvarkoje numatoma, kad paraiškos, kurioms neužteks lėšų, taps rezervinėmis, o kompensacijos bus skiriamos ateinančiais metais.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Jurbarko r. savivaldybės nuotrauka

2021-03-20

lauko tualetai, vandentvarka