Spragos nuomojant valstybinę žemė

Skolininkų už valstybinės žemės nuomą sąrašas ilgėja, didėja ir į šalies biudžetą nesumokėto mokesčio suma. Tačiau spragų, kurios sudaro sąlygas tokiam aplaidžiam ar neskaidriam valstybės turto naudojimui, užtaisyti neskubama.

Nesumokėjo mokesčių

Valstybinės žemės valdymo problemos  Seimo Audito komiteto akiratyje  buvo atsidūrusios jau ne vieną kartą. Neseniai Iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) laikinojo direktoriaus Sauliaus Mocevičiaus parlamentarai išgirdo, kad  pernai sausio 1-ąją skolininkų už valstybinės žemės nuomą sąraše buvo 7,7 tūkst. nuomininkų, šiemet jų padaugėjo kone tūkstančiu – iki 8,4 tūkst. Nesumokėto mokesčio bendra suma pernai siekė 1,436 mln. Eur, šiemet – 1,786 mln. Eur. Bendras skolų kapšas, valstybės mastu palyginti nedidelis, tačiau nepateisinamas. Iš viso Nekilnojamojo turto registre įregistruota 125,3 tūkst. valstybinės žemės sutarčių ne tik dėl žemės ūkio, bet ir dėl kitos paskirties žemės nuomos.

Turėtų prižiūrėti savivaldybės

NŽT laikinasis vadovas tikino, kad teritoriniai skyriai su jomis bendradarbiauja, gali būti inicijuotas nuomos sutarties nutraukimas. Tarnyba neturi galimybės matyti, kaip pagal žemės paskirtį pasiskirsto skolininkai, ir apskritai neturi mokesčio surinkimo duomenų. Pasak jo, tai kontroliuoja savivaldybių administracijos.

S. Mocevičiaus teigimu, dauguma probleminių atvejų yra urbanizuotose teritorijose, kai nuomojama žemė yra kitos paskirties, sklype pastatyti statiniai. Taip pat esama skolininkų pagal žemės pardavimo išsimokėtinai sutartis. Šiuo metu iš viso yra 2,5 tūkst. galiojančių, nepasibaigusio mokėjimo termino žemės pardavimo sutarčių. Pradelsto mokėjimo sutarčių šiek tiek per 400. Vienais atvejais vyksta teismo procesai ar jiems rengiamasi, kitais – teismo sprendimų vykdymas perduotas antstoliams, pradėta 20 bankroto procedūrų,

Žemės pirkėjai už perkamą žemę į nacionalinį biudžetą pernai iš viso sumokėjo 55,6 mln. Eur, per tris šių metų mėnesius – 19,6 mln. Eur. Visa įmokų suma už žemės ūkio ir miško paskirties žemę keliauja į valstybės biudžetą, o už kitos paskirties žemę – lygiomis dalimis į savivaldybės ir valstybės biudžetus.

Trūko aiškumo

Valstybinės žemės valdymu neretai tenka domėtis ir Valstybės kontrolei. Nuo 2016 metų šiais klausimais ji pateikė 19 rekomendacijų, kaip reikėtų pagerinti šį darbą, padaryti skaidresnį. Į daugumą  jų atsižvelgta, tačiau kai kurių įgyvendinti neskubama.

„Pažanga yra, bet problemos išlieka“ – taip glaustai galima apibūdinti  ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas NŽT veiklos srities korupcijos rizikos analizes.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova pastebi, kad veiklą žemės ūkį reglamentuojantys teisės aktai ir susiję dokumentai aiškiai neapibrėžia, kas yra „tradicinės ūkininkavimo formos“, kokius kriterijus turi atitikti vykdoma veikla. Dėl to kyla daug neaiškumų, kada gali būti taikoma tradicinio ūkininkavimo sąvoka, kokias formas siekiama išsaugoti priėmus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Reikšmingi pokyčiai

Su korupcija kovojantys pareigūnai pripažįsta, kad per dvejus metus rizikos veiksnių gerokai sumažėjo. Anksčiau NŽT neprivalėjo inicijuoti valstybinės žemės sklypo pertvarkymo, jeigu nuomojamas žemės plotas yra didesnis, nei būtina jame esantiems statiniams, įrenginiams eksploatuoti. Valstybinės žemės patikėtinė nebuvo įpareigota vietoje atlikti sklypo, kurį pretendentas prašo išnuomoti ar parduoti, patikrą. Dar vienas pokytis – nustatytas dvejų metų laikotarpis, per kurį valstybinės žemės nuomininkas privalo pašalinti nustatytus žemės nuomos sutarties pažeidimus, priešingu atveju gali būti nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Atsirado įstatymo nuostata, įpareigojanti valstybinės žemės nuomininką, norintį statyti (rekonstruoti) statinius, į valstybės ir savivaldybės biudžetus sumokėti tam tikrą įmoką.

Nėra efektyvaus mechanizmo

Tačiau valstybinės žemės valdysenoje STT vis dar įžvelgia probleminių taškų. Tarp S. Krasilnikovos išvardytų punktų – pastebėjimas, kad iki šiol nėra apibrėžta „naudojamų žemės sklypų“ sąvoka, todėl esą neaišku, ką laikyti naudojamu ar tinkamai naudojamu žemės sklypu.

Rimta spraga laikoma tai, kad NŽT nemato visų procesų, kurie vyksta nuomojame valstybinės žemės sklypu. Svarbiausia išvada – kad valstybinės žemės nuomos procesas vis dar tobulintinas. Turėtų būti sukurtas efektyvaus valdymo mechanizmas, kuris leistų išvengti, tarkime, tokių situacijų, kai esamiems statiniams eksploatuoti išnuomojami per dideli valstybinės žemės sklypai.

Išsinuomoti sklypai perleidžiami

Statybų teisėtumo ir pasipelnymo iš išnuomotos valstybinės žemės atvejai – ne kaimiškų vietovių, o didmiesčių, pirmiausia Vilniaus problema. STT primena apie galimus statybų teisėtumo pažeidimus, užfiksuotus dar 2020 m. atliktoje korupcijos rizikos analizėje, ir tai, kad galutinės informacijos apie sprendimus nėra iki šiol.

Į konkrečius atvejus sostinėje pirštu beda ir atsakymų, kodėl nebuvo kontrolės,  reikalauja Seimo narys Artūras Skardžius. Jis atkakliai klausia: kas atsakingas už tai, kad valstybinei energetikos įmonei išnuomotame žemės sklype galėjo būti suprojektuoti ir išdygo jau kitų valdytojų pastatai? Nekilnojamojo turto vystytojai aktyviai parduoda statinius miglotai perleistoje valstybinėje žemėje.

Politiko nurodytų konkrečių atvejų negalėjo pakomentuoti nei Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, nei STT atstovė S. Krasilnikova.

Kai kurie parlamentarai buvo šokiruoti to, ką išgirdo: teisės aktų pakeitimai galioja tik naujai sudaromoms valstybinės žemės nuomos sutartims, anksčiau sudarytų sutarčių nuostatos nekeičiamos. SAK pirmininkas Zigmantas Balčytis pasiūlė baigti klausimo svarstymą. Darbo frakcijos atstovas A. Skardžius su tokia parlamentinės kontrolės klausimo svarstymo baigtimi kategoriškai nesutiko. Jis atsisakė balsuoti už pasiūlytą išvadą ir iš posėdžio pasišalino.

Visa virtinė prašymų 

Parlamentinio Audito  komiteto protokoliniame nutarime NŽT prašoma imtis priemonių užtikrinti įmokų už išsimokėtinai parduotą ir išnuomotą valstybinę žemę sumokėjimą laiku, efektyvinti kontrolę.

Savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą atliekanti Vyriausybės atstovų įstaiga prašoma atkreipti dėmesį, kaip savivaldybių tarybos kontroliuoja valstybinės žemės nuomos sutartyse numatytų sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo vykdymą.

KRK prašomas skirti dėmesio Valstybės kontrolės ir STT teiktų svarbių rekomendacijų ir siūlymų dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja įgyvendinimo stebėsenai, nes svarbių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja, o dėl planuojamų pokyčių gali keistis žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo bei valstybinės žemės patikėjimo teisių subjektai ir kyla rizika, kad Valstybės kontrolės ir STT teiktų rekomendacijų ir siūlymų įgyvendinimas dar labiau vėluos. Parlamentinę kontrolę ketina tęsti ir SAK.

NŽT prašoma raštu atsakyti į komiteto nario A. Skardžiaus SAK posėdyje iškeltus klausimus dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus mieste Aguonų g. 24, Gervėčių g. 4 ir Žvejų g. 14 valdymo, naudojimo, disponavimo.

SAK taip pat reiškia susirūpinimą dėl itin lėto valstybinės žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dabartiniais tempais visa valstybinė žemė būtų įregistruota tik 2053 m. Pasak komiteto, ŽŪM turėtų imtis lyderystės, spartinti valstybinės žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procesą, taip pat gerai išanalizuoti, kaip yra naudojama  valstybinė žemė.

Prašymų iš tiesų daug, bet ar visi jie bus išgirsti ir imtasi priemonių situacijai pagerinti?