Vėjas: 
Dainius ŠEPETYS
„ŪP“ korespondentas
Kėdainių rajone, Akademijoje, penktadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) XXVI suvažiavime žemdirbiai reiškė nepasitenkinimą dabartine šalies valdžia, kritikavo Seimo nenorą, priimant sprendimus, įsiklausyti į ūkininkų savivaldos pasiūlymus. Taip pat suvažiavimo delegatai savo organizacijos vairą trečiajai kadencijai patikėjo Kėdainių krašto ūkininkui Jonui Talmantui.
Ministro nesulaukė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centro „Agroakademija“ salės prieigose prieš renginį pakalbintas LŪS pirmininkas J. Talmantas negalėjo išskirti svarbiausio suvažiavimo klausimo. „Visi klausimai labai svarbūs, todėl ūkininkų laukia rimtos diskusijos. Asmeniškai pats gal šiokį tokį prioritetą suteikčiau žemės įsigijimo saugiklių pakeitimo klausimui, tačiau mano nuomonė nebūtinai turi sutapti su kitų suvažiavimo dalyvių mintimis. Suvažiavime planuojame spręsti, ką daryti, kad valdžia baigtų mus ignoruoti ir pagaliau išgirstų mūsų balsą, nes nusivylimų atsiranda vis daugiau“, – kalbėjo J. Talmantas.
Šiemet sukako 25-eri metai nuo LŪS atkūrimo, tad galbūt šia proga į suvažiavimą atvyko nemažas būrys Seimo, Vyriausybės atstovų, įvairių institucijų bei organizacijų vadovų. Suvažiavime dalyvavo premjero patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkai Sigitas Dimaitis ir Bronius Markauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža ir nariai Edmundas Jonyla bei Kazys Starkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis, kiti oficialūs asmenys. Nors žemdirbiai tikėjosi ir laukė, į renginį taip ir neatvyko šalies žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Tarpusavyje ūkininkai kalbėjo, kad V. Jukna eilinį kartą pabijojo tiesioginės akistatos su duonos augintojais.
Suvažiavime dalyvavo apie pora šimtų aktyvių LŪS narių iš trisdešimt trijų šalies rajonų. Iš viso LŪS padaliniai veikia 42 rajonuose, tad „Agroakademijos“ salėje sprendimams priimti kvorumo pakako.
Pranešime – tik karčiausi klausimai
Kaip ir dera, pirmasis iš tribūnos į suvažiavimo dalyvius kreipėsi LŪS pirmininkas J. Talmantas. „Per praėjusius metus buvo svarstyta daug klausimų, kelta nemažai problemų, tačiau apčiuopiamų rezultatų pasiekta nedaug, todėl nerimas dėl žemės ūkio ateities Lietuvoje pastaruoju metu padidėjo“, – nelinksmais žodžiais metinį pranešimą pradėjo LŪS pirmininkas.
Pirmiausia jis kalbėjo apie ūkininkų nusivylimą Seimui patvirtinant žemės pardavimo saugiklių įstatymo pakeitimus, piktinosi, kad vis dar neapibrėžta aktyvaus ūkininko samprata. „Tiesioginės išmokos – ne socialinė parama, todėl jas gali gauti tik žemės ūkio produkciją gaminantys ūkininkai. Kam reikėjo didinti tiesiogines išmokas už pirmuosius 30 ha, juk buvo ir kitų būdų paremti smulkiuosius ūkininkus, tarkime, galėjome jiems padidinti skiriamos paramos intensyvumą iki 70 proc. Kaip jauniesiems ūkininkams įsigyti žemės pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kur mūsų žemės ūkio politikos nuoseklumas?“ – klausimus, perpintus priekaištais, it žirnius iš tribūnos bėrė J. Talmantas.
LŪS vadovą piktino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašymas suteikti žinių apie žemės nuomotojus. „Apie tai reikėjo jau anksčiau galvoti ir ieškoti pinigus už žemės nuomą gaunančių ir mokesčių nemokančių žemės savininkų, o dabar atrodo, kad šiuos rūpesčius Mokesčių inspekcija nori perkelti ant ūkininkų pečių, juos sukiršindama su žemės savininkais. Esu įsitikinęs, kad jei VMI pareigūnai kreiptųsi į žemės nuomotojus, šie geranoriškai sumokėtų ir mokesčių surinkimas pagerėtų“, – savo mintis dėstė J. Talmantas.
Pro pranešėjo mintis nepraslydo ir netobulas „Sodros“ įstatymas, kuris, anot LŪS vadovo, per paskutiniuosius metus buvo keičiamas daugiau nei 50 kartų, o tai labai trikdo normalų ūkininkų darbą. J. Talmantas taip pat kėlė ūkininkų ir Aplinkos ministerijos nesutarimų dėl miško žvėrių padarytos žalos atlyginimo problemą, šiandien itin aktualų vilkų klausimą.
Baigdamas J. Talmantas kvietė žemdirbius plėsti LŪS narių ratą, akcentavo, jog finansinė organizacijos nepriklausomybė yra jos stiprybės pagrindas, tuo primindamas apie būtinybę laiku susimokėti organizacijos nario mokesčius. „Atsikvėpkime ir vėl kibkime į darbą. Savo tikslams pasiekti išnaudokime visas galimybes ir priemones“,- pranešimą baigė LŪS pirmininkas.
Įstatymai siunčia į mirtį
Apie žemės pardavimo saugiklius suvažiavime kalbėjo ir LŪS Kupiškio rajono skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius. „Tik pradėjus kalbėti apie saugiklius tikėjausi, kad pagaliau žmonės suprato esmę ir dabar viskas bus gerai. Vėliau ėmiau stebėtis, kad dalis žmonių ėmė elgtis ne taip, kaip iš pradžių kalbėjo, o dar vėliau nusivyliau, nes priimti sprendimai visiškai netenkino mano lūkesčių, o juos priėmę valdžios atstovai neturi jokio supratimo apie kaimo gyvenimą“, – rėžė Z. Aleksandravičius.
Pasak Kupiškio ūkininko, jis taip pat buvo dažnai kviečiamas į Seimo Kaimo reikalų komitetą dalyvauti svarstant saugiklių klausimus, todėl prieš tai nuvyko pas psichiatrą, kad šis ištirtų, ar jis normalios psichikos ir gali dalyvauti sprendžiant Lietuvai svarbius klausimus. „Mane patikrino ir išrašė pažymą, kad esu sveikas. Tačiau esu įsitikinęs, kad tokios pažymos tikrai negautų dalis šiuos klausimus sprendžiant dalyvavusių Seimo narių“, – tribūnoje šaipėsi iš politikų ūkininkas, visiems rodydamas minėtą gydytojo pažymą ir teigdamas, kad ją visada turi su savimi. Kupiškėnas, be kita ko, juokavo, kad, norėdamas savo žemę padovanoti savo vaikams, pagal dabar galiojančius įstatymus pirmiausia būtinai turėtų numirti, nes kito kelio nėra.
LŪS Klaipėdos rajono skyriaus vadovas Artūras Česnauskas kėlė „Sodros“ įstatymo problemas. „Neteisinga yra tai, kad ūkininkai sunkiai dirba ir yra nedraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų, nors net nuteistieji nusikaltėliai yra „Sodros“ draudžiami, kai jie dirba“, – įdomų palyginimą suvažiavimo dalyviams pateikė A. Česnauskas.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius suvažiavimo atmosferą kaitino kalbėdamas apie ūkininkų kooperaciją. „Kooperacija smulkiems ir vidutiniams ūkiams gali labai padėti konkurencinėje kovoje prieš stambiuosius. Pastariesiems, kadangi jie remiasi samdomu darbu, o tai gali privesti prie bankroto, ji gali amortizuoti bedarbiais likusių darbuotojų problemas“, – kooperacijos privalus komentavo R. Juknevičius.
Suvažiavime dalyvavę Seimo nariai – žemdirbių pusėje
Kaistančią suvažiavimo atmosferą vėsinti ėmėsi B. Pauža: „Šios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitetas praktikuoja išvažiuojamuosius posėdžius, todėl mes gerai jaučiame kaime vyraujančias nuotaikas ir galime pasakyti, kad tie, kurie dirba, gyvena gerai.“
Seimo narys pripažino, kad nustatytuose saugikliuose yra trūkumų. „Dabar saugiklius galime tik šiek tiek atlaisvinti“, – savo nuomonę apie pataisytą įstatymą išsakė KRK pirmininko pavaduotojas.
B. Pauža paneigė ūkininkų mintis, jog augalininkystė Lietuvoje supriešinama su gyvulininkyste, kad tai daroma specialiai. „Augalininkai parduoda grūdus gyvulininkams, o tai labai gerai, nes naudos turi ir tie, ir anie, be to, tai naudinga valstybei, o jei grūdus parduodame į užsienį, netenkame didelės dalies pridėtinės vertės. Kai nėra vienybės, pralaimime visi – ir žemdirbiai, ir valstybė, tad reikia daugiau susikalbėjimo“, – konstruktyvaus pokalbio kvietė B. Pauža.
Seimo narys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas B. Bradauskas bandė paaiškinti, kodėl Seime negirdimas žemdirbių balsas. „Dabartiniame Seime yra ne daugiau kaip 15 kaimo žmones remiančių parlamentarų. Vadinasi, patys žemdirbiai kalti, kad išsirinko tokią valdžią. Lietuvos kaimuose gyvena apie 30 proc. šalies gyventojų, tad gal laikas į Seimą išrinkti tuos žmones, kuriems nesvetimas mėšlo kvapas, kurie yra paragavę rupios kaimiečio duonos. Esu įsitikinęs, kad tuomet kaimo reikalai pasitaisytų“, – kalbėjo B. Bradauskas.
Rezoliucijai pritarta
Prieš suvažiavimą į visus LŪS skyrius buvo išsiųstas suvažiavimo rezoliucijos projektas, kurį nuodugniai išnagrinėjo ūkininkai, todėl tvirtinant šį svarbų dokumentą didelių nesutarimų išvengta. Iš suvažiavimo rezoliucijos išbrauktas punktas, skelbiantis, kad tik bankams ir kredito unijoms, o ne visoms kredito įstaigoms, priėmusioms žemę kaip užstatą suteiktiems kreditams, netaikyti maksimalaus leistino ribojimo turėti nuosavybės teise 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto. Buvo pasiūlyta šį punktą pakeisti taip, kad žemė atitektų žemės fondui, o ją pardavus iš varžytinių taip būtų atsiskaitoma su kreditoriais.
Taip pat buvo pasiūlyta į rezoliuciją įtraukti punktą dėl ūkininko „Sodros“ mokesčio – kad ūkininkas turi gauti visą „Sodros“ paslaugų paketą, kaip ir visi dirbantieji. Labiausiai piktinamasi dėl to, kad ūkininkai negauna biuletenių, nors „Sodros“ mokesčių sumoka dažnai daugiau nei daugelis dirbančiųjų, tačiau rimčiau susirgę lieka be pajamų.
Į rezoliuciją įtrauktas punktas dėl dvigubo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio mokėjimo. Šiuo metu ūkininkai PSD moka už visas vykdomas veiklas. Siūloma, kad mokėtų tik nuo pagrindinės veiklos. Suvažiavimo dalyviai teigė, kad dirbantis ūkininkas sumoka „Sodros“ mokesčius du kartus, tačiau kai suserga, jo neapžiūri iš karto du daktarai.
Taip pat buvo sutarta dėl tiesioginių išmokų maksimalios sumos. Buvo pasiūlyta, vienam ūkiui tiesioginėms išmokoms viršijus 150 tūkst. eurų, didesnes išmokas mažinti 50 procentų. Dėl paramos kooperacijai buvo nutarta, kad ES parama būtų remiami tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Kalbant dėl reikalavimo griežtai reglamentuoti pasėlių deklaravimą, kad žemę galėtų deklaruoti tik tiek, kurie ją dirba, buvo nuspręsta, jog jei ją deklaruoja tos žemės nedirbantis asmuo, reikia taikyti griežtas sankcijas.
Visiems rezoliucijos papildymams suvažiavimo dalyviai pritarė balsų dauguma. Pasiūlyti punktai savaitę bus derinami su LŪS nariais ir tik tada ji bus išsiųsta atitinkamoms institucijoms.
LŪS pirmininku vienbalsiai trejiems metams išrinktas J. Talmantas. Rinkimų suvažiavime išrinktas ne tik LŪS pirmininkas, bet ir keturi vicepirmininkai, iš kurių pozicijas išsaugojo vienintelis Raimundas Jovarauskas (Jurbarkas), o naujais pavaduotojais išrinkti Marijona Lukaševičienė (Ignalina), Lilija Teresė Šermukšnienė (Joniškis) ir Marius Kaktys (Pasvalys).
