Vien kalbomis rinkos dėsnių nepakeisi

Rinkai diktuojant negailestingas kainas, žemės ūkio produkcijos gamintojai neretai nusivilia ir iš vienos veiklos neria į kitą, tikėdamiesi uždirbti daugiau. Taip pastaraisiais metais yra atsitikę ir su bulvininkyste Vakarų Lietuvos regione.

Plotai mažėja

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Lietuvoje auginamų bulvių plotai jau visą dešimtmetį dėsningai mažėja. 2011 m. šalyje buvo deklaruota 21,4 tūkst. ha bulvių pasėlių. Šis skaičius vis mažėjo po tūkstantį hektarų kasmet, kol 2019 m. pasiekė žemiausią iki šiol ribą – 10,5 tūkst. ha. Tiesa, praėjusiais metais bulvių plotas Lietuvoje šiek tiek padidėjo, pasiekė 10,9 tūkst. ha.

Atrodytų, tolygiai mažėjantys plotai turi duoti ir mažesnį derliaus kiekį, kartu kelti bulvių kainą. Deja, yra atvirkščiai. ŽŪIKVC duomenimis, 2018 m. pabaigoje prekiniai bulvininkystės ūkiai savo produkciją pardavinėjo po 14–24 ct/kg, panaši kaina buvo ir 2019 m. pabaigoje, o štai praėjusių metų paskutinę savaitę bulvių kaina krito iki 8–16 ct/kg. Tik šių metų pradžioje ir vėl padidėjo.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai tikino, kad Vokietijos „Lidl“ parduotuvėse bulves esą pardavinėja kone po pusantro euro. ŽŪIKVC duomenys rodo, kad augintojai Vokietijoje jas parduoda po 10 ct/kg, Lenkijoje – po 7 ct/kg, tik Latvijoje kiek brangiau – po 11 ct/kg. Beje, tie patys duomenys rodo, kad Lietuvos bulvių augintojai už savo parduodamą produkciją gauna daugiau – 12 ct/kg. Nepaisant to, mūsų šalies bulvių augintojai susidariusia situacija nėra patenkinti.

„Ūkininko patarėjo“ duomenimis, nors šalies turgavietėse dėl karantino apribojimų ir pirkėjų, ir pardavėjų nedaug, tačiau prekiautojai už ūkininkų užaugintas bulves prašo 40 ct/kg. Gal ir ne Vokietija, tačiau ir ne 10 ct.

Bulvininkyste nusivylė

Šilutės r. bulves anksčiau auginęs Rimvidas Aukštuolis sakė jau dvejus metus jų nebeaugina – per menkos kainos. „Bulvių jau nebeauginu, tik anūkams braškes. Antri metai, kai tuo nebeužsiimu. Šiandien bulves iš namų perka po 10 ct/kg. Ar iš to galima išgyventi? Pernai mokslininkai suskaičiavo, kad Lietuvoje užauginti 1 kg bulvių kainuoja mažiausiai 20 ct. Su visomis investicijomis, sandėliavimu, paruošimu parduoti. Jei žmonės parduoda po 10 ct, o nefasuotas – vos po 8 ct, kas lieka žmogui? Net pusė kainos negrįžta. Jūs įlįskite į Vokietijos „Lidl“ parduotuvės interneto puslapį, iš ūkininkų superkamos bulvės ten kainuoja 1,3 Eur/kg. Tad apie ką mes kalbame?“ – retoriškai klausė R. Aukštuolis.

Nuo 1992 m. ūkininkaujantis šilutiškis sakė savo žemės tuščios nepaliks – ras būdų, kaip ją panaudoti. Dabar susidomėjo šilauogėmis. „Iš bulvių gal didieji koncernai gali išgyventi. Paprastam žmogui ši kultūra yra tragedija. Patiems reikia ieškoti rinkų, nors jos jau užimtos, neįmanoma parduoti“, – padėtį įvertino R. Aukštuolis.

Bulvių tikino atsisakęs ir Klaipėdos r. ūkininkaujantis Rolandas Karalius – prieš penketą metų perėjo prie grūdinių kultūrų, nes jos mažiau imlios rankų darbui.

Derlių žada išmesti

Dar vienas bulvių augintojas iš Šilutės r. – Alvydas Degutis – sakė dar neatsisakęs bulvių auginimo, tačiau tikino, jog paskutinis sezonas gali būti lemiamas. „Dar turiu bulvių derliaus, nesu visko pardavęs. Tik nežinau, parduoti jas ar išmesti. Anksčiau šiaip ne taip parduodavau, o dabar – tikras pasityčiojimas, reikia atiduoti dykai, kaina nesiekia nė 10 ct/kg. Jei ji nukris iki 5 ct, geriau išmesti, o ne kažkur transportuoti. Šiemet nieko gero iš bulvių“, – įvertino A. Degutis.

Tiesa, paklaustas, kiek bulvių gali tekti išmesti, truputį atlyžo, nebebuvo toks kategoriškas. „Turiu kelis gyvulius, teks sušerti. Tuoj pavasaris, bulvės pradės dygti. Niekas čia į gera nepasikeis, šiemet nė vieno nėra patenkinto. Ankstesniais metais kažkiek bulvių į užsienį važiavo, o dabar – karantinas“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto dėl tolesnio bulvių auginimo ūkininkas nėra tvirtai apsisprendęs. Beveik 30 ha bulvių plotą auginantis ūkininkas dar pagalvos. Plungės r. ūkininkė Valerija Alčiauskienė susidūrė su kitokia situacija. Savo bulvių ji niekam neparduodavo – nuosavoje kavinėje virė cepelinus ir džiaugėsi verslu. Tačiau karantinas viską pakeitė.

„Dabar kavinė dėl karantino neveikia, tad bulvės nenaudojamos. Kavinė maisto išsinešti negamina, nes keliai uždaryti, užsukančių klientų būtų nedaug. Anksčiau visą derlių panaudodavome, virėme daug cepelinų, o pernykštis derlius stovi. Nei turgūs, nei parduotuvės mūsų nedomina“, – trumpai savo veiklą apibūdino V. Alčiauskienė.

Naudos tikisi iš perdirbimo

Mažeikių r. įvairias daržoves auginantis Nerijus Švelnys augina ir bulves. Su jų realizavimo problemomis šiemet susiduria rimčiau, palyginti su ankstesniais metais.

„Šioje srityje dirbu nuo 2007 m., dabartinis daržovėms naudojamas plotas yra beveik 30 ha. Auginu morkas, kopūstus, burokėlius, svogūnus, taip pat bulves. Realizuoti produkciją šiemet sunku. Užauginame didesnį kiekį ir jau daug metų tiekiame į savo taškus, tarp jų yra ir užsienis – pernai partija iškeliavo į Aziją. Tačiau praėjusių metų derlius stovi. Lietuvoje tiek nereikia, o į užsienį eksportas visiškai nejuda. Dėl pertekliaus vidaus rinkoje bulvės kainuoja 8–10 ct/kg. Yra pasiūlymų ir po 5 ct, tačiau tokiu atveju jau geriau atgal į dirvą“, – tikino N. Švelnys. Ūkininkas neslepia, kad karantinas labai palietė daržininkų verslą. Mat vaikų darželiai, mokyklos nedirba, todėl ir produktų nebereikia. Restoranai, kavinės taip pat nedirba. „Pernai buvo didelis derlius, todėl yra produkcijos perteklius. Ateityje ketinu kai kurias daržoves perdirbti, galbūt tai padės gerinti padėtį“, – sakė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas, neslėpdamas, jog pats nebando bulvių ir kitų daržovių pardavinėti turguose. Jas parduoda perpardavinėtojams, kurie veža šią produkciją į turgelius.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2021-01-13