Alkoholikui tiesia ne ranką, o buteliuką

Psichologas psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis.

Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į alkoholį? Antai vieni, išgėrę 100 g degtinės, bemat apgirsta, sunegaluoja, kiti, tokio gėrimo išgėrę kelis kartus daugiau, giriasi esantys ištvermingi – galintys daug alkoholio suvartoti ir tai nekenks jų sveikatai.
„Kas tuo giriasi, patvirtina, jog yra priklausomas nuo alkoholio“, – įspėja psichiatras psichoterapeutas, „Romuvos klinikos“ Kaune vadovas Mindaugas JASULAITIS. Pasak jo, kiekvieno žmogaus organizmas savaip reaguoja į alkoholį, tačiau kas giriasi, kad lieka sveikas dažnai svaigindamasis, labiausiai apgauna save, ne kitus.

Blaivumo norma – susitarimo dalykas
Ar žmogus yra vartojęs alkoholio, jei taip, kokio laipsnio jo girtumas, galima nustatyti alkotesteriu arba ištyrus kraują. Neretai girtumo laipsnis matyti plika akimi.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių neblaiviu laikomas žmogus, kuriam nustatytas 0,5 promilės ir didesnis girtumas. „Lietuvoje yra griežčiau – pas mus neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 promilės girtumas. Norma, kada žmogus laikytinas blaiviu, kada ne, yra sutartinė, net ne medicininė, o teisinė, politinė“, – aiškina M. Jasulaitis. Promilė – tūkstantoji skaičiaus dalis. Ja galima nusakyti, koks alkoholio kiekis yra kraujyje. Kai girdime, jog asmeniui nustatytas labai sunkus – net 4 promilių – girtumas, reiškia, jog litre (1 000 ml) kraujo yra 4 ml gryno spirito arba etanolio.
Taigi Lietuvoje vairuotojai, išskyrus profesionalus ir neturinčius dvejų metų stažo, prie automobilio vairo gali sėsti, jei alkoholio koncentracija jų kraujyje – iki 0,41 promilės. Ketinama šią normą padaryti tokią pačią, kaip ir vairuotojams profesionalams bei neturintiems dvejų metų stažo, – 0,00 promilių. Kol kas vyksta diskusijos, ar šalyje įvestina tvarka, kai visi automobilius ir kitas transporto priemones privalo vairuoti būdami visiškai blaivūs – nė lašo alkoholio nevartoję, taigi, kai jų kraujyje – 0,00 promilių. Radikalieji teigia, jog menkiausias alkoholio vartojimas apsunkina galimybes saugiai vairuoti, kiti laikosi švelnesnės nuomonės.

Kieno kepenys sveikos, blaivėja greičiau
Ne visi žmonės, pavartoję tokį patį kiekį alkoholio, vienodai apgirsta. Vieni apgirsta nuo mažo alkoholio kiekio, kiti – nuo didesnio. Vieni nuo to paties alkoholio kiekio ilgiau būna apgirtę, kiti – trumpiau. Nuo ko tai priklauso? Kiek alkoholio išgėrus pasiekiamas 0,41 promilės girtumas?
„Jei išgersite 40 ml stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės, brendžio) arba taurę vyno, arba 0,3 l (330 ml) skardinę alaus, per valandą alkoholio koncentracija jūsų kraujyje pasieks 0,41 promilės. Po dviejų valandų alkoholio koncentracija bus mažesnė tuo atveju, jei jūsų kepenys nepažeistos. Žmogus, kuris nepiktnaudžiauja alkoholiu ir jo kepenys nepažeistos, išgėręs 40 ml stipraus alkoholio ar taurę vyno, 330 ml alaus, gali nė neapgirsti, – aiškina psichiatras psichoterapeutas M. Jasulaitis ir įspėja vairuotojus: – Kai už vairo sėdate išgėrę 50 g degtinės, jūsų koordinacija pablogėja. Jūsų dėmesys bus dar prastesnis ir pasekmės tokio vairavimo gali būti dar liūdnesnės, jei prieš suvartodami minėtą kiekį alkoholio naktį gerai nepailsėjote, pavyzdžiui, miegojote tik keturias valandas. Žmogus, kuris jaučiasi bent kiek apsvaigęs, neturėtų sėsti prie vairo.“

Stambus žmogus girtėja lėčiau nei lieknas
M. Jasulaitis pabrėžia, jog kiekvieno žmogaus reakcija į alkoholio kiekį kraujyje yra savita, ji priklauso nuo svorio, amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Kai mažai sveriantis žmogus pavartoja svaigalų, jo kraujyje gali būti didesnė alkoholio koncentracija nei asmens, kuris suvartojo tiek pat tokio paties alkoholio, tačiau sveria daugiau.
„Jei svėrėte 60–70 kg, tačiau dėl dietos ar ligos netekote 10–20 kg, galite apgirsti greičiau nei anksčiau, nes organizmas lėčiau skaldo alkoholį. Galite greičiau apgirsti ir todėl, kad sergate kepenų liga, tarkime, hepatitu ar ciroze, to nė neįtardamas, – tada taip pat organizmas lėčiau skaldys alkoholį, todėl jo koncentracija kraujyje ilgiau bus didesnė.
„Liekni žmonės apgirsta greičiau nei stambūs dėl kelių priežasčių. Kai žmogus daugiau sveria, alkoholis pasiskirsto po didesnę kūno masę ir kiekvienai ląstelei svaigalų tenka mažiau nei tada, kai žmogus lieknas. Antra priežastis, kodėl stambūs žmonės ne taip greitai apgirsta, – jų organizme yra daugiau hormonų, skatinančių alkoholio metabolizmą – skaldymą“, – dėsto M. Jasulaitis.

Moterys apsvaigsta sparčiau nei vyrai
Pasak pašnekovo, apgirtimo ar išsiblaivinimo greitį, laiką lemia ir lytis. Moterys apgirsta greičiau už vyrus dėl dviejų priežasčių: jų kūno masė mažesnė nei vyrų, be to, moterų organizme, palyginti su vyrų, mažiau fermento alkoholdehidrogenazės, kuris lemia alkoholio skaldymą. Tad moterų, kurios išgėrė tiek pat svaigalų kaip vyrai, alkoholio koncentracija kraujyje bus didesnė, be to, jos blaivės ilgiau.
Kokie neblaivumo laipsniai Lietuvoje? Oficialiai nustatyta, kad lengvas girtumo laipsnis – nuo 0,41 iki 1,5 promilės, vidutinis girtumo laipsnis – nuo 1,51 iki 2,5 promilės, sunkus girtumo laipsnis – daugiau kaip 2,51 promilės. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje susidaro asmens, kuris sveria apie 70 kg ir kurio medžiagų apykaita nesutrikusi, organizme.

Mirtina dozė – 5 promilės
Kokie požymiai būdingi žmogui, kai jis apsvaigsta lengvai, vidutiniškai ir sunkiai?
M. Jasulaitis vardija, jog lengvai apgirtęs žmogus esti pakilios, neretai euforiškos nuotaikos, lengvai susijaudinęs, pagreitėjusio mąstymo, pavyzdžiui, greičiau kalba, linkęs girtis, daug plepa, sureikšmina savo nuopelnus, pervertina savo gebėjimus, nori būti arčiau kito žmogaus, jo koordinacija sutrikusi, pavyzdžiui, netikslūs judesiai, yra mėtomas į šonus, o takto jausmas sumažėjęs.
Žmogus, pasiekęs vidutinio girtumo laipsnį, tarytumei atsiduria slopinimo zonoje: tampa vangus, kalbėdamas užsikirtinėja, sunkiai juda bei orientuojasi aplinkoje, eidamas svyruoja, lėtėja jo mąstymas, blėsta kuklumo jausmas, gali elgtis nepadoriai, pavyzdžiui, šlapintis viešojoje vietoje, gali užklupti disforija – piktai liūdna nuotaika, kai dėl blogos savijautos kalti kiti.
Sunkiai apgirtusio žmogaus sąmonė – labai sutrikusi. Jis praranda skausmo pojūtį ir orientaciją, negali pastovėti, susikaupti, gali nevalingai apsišlapinti, netekti sąmonės, būti ištiktas epilepsijos.
„Mirtina alkoholio dozė – 5 promilės“, – primena M. Jasulaitis, patikslindamas, jog pasitaiko išimčių. Antai automobilį vienas lenkas vairavo būdamas 9 promilių, o vienas rumunas – net 12 promilių girtumo.

Nežinia, kaip dideli laipsniai suveiks
Mitas ar tiesa, kad kai kurios tautos atsparesnės alkoholiui, kitos – atvirkščiai: vartoti alkoholį joms pražūtinga? Ar tarp atspariausiųjų alkoholiui – rusai, tarp neatspariausiųjų – jakutai, čiukčiai bei kitos šaltųjų žemių tautos?
„Rusai iš tiesų genetiškai atsparesni alkoholiui nei jakutai, čiukčiai, taip pat japonai, Amerikos indėnai. Dažniausiai alkoholiui neatsparūs geltonodžių rasės žmonės: jie greičiau pasigeria, greičiau tampa priklausomi nuo alkoholio, mat jų organizmuose yra mažiau nei rusų organizmuose alkoholį skaldančio fermento alkoholdehidrogenazės“, – teigia M. Jasulaitis.
Jis pataria nesižavėti Sibiro tautų įpročiu gerti labai stiprų alkoholį – daugiau nei 40 laipsnių spiritą, trauktinę. Jis nudegina stemplės gleivinę, ne veltui labiausiai Sibiro tautas kamuojanti onkologinė liga – stemplės vėžys.
Kai kas įsitikinęs, kad geriau gerti ne alų, o dieną kitą pakelti po 50 g brendžio ar kito stipraus alkoholio taurelę. „Tokia taurelė nėra nekalta, tačiau ne visada dėl jos išsivystys vėžys“, – ir apie galimą grėsmę įspėja, ir ramina pašnekovas. Bet jis nieko gera nežada pagyrūnams, kurie sako galintys alkoholį vartoti be saiko ir nesusirgti.

Jei kepenys padidėjusios, verta susimąstyti
Pasak M. Jasulaičio, kai žmogus daug geria, iš pradžių jo kepenys prisitaiko prie didelio alkoholio kiekio išskirdamos daugiau fermento alkoholdehidrogenazės – jis skaldo alkoholį. Jei alkoholiu nepiktnaudžiaujantis žmogus kartais išgeria, didesnis šio fermento kiekis operatyviai neišskiriamas. Taigi daug geriančio žmogaus kepenys tampa treniruotos, dėl to jis apgirsta lėčiau ir daugiau išgeria. Jis tuo gali girtis kelerius metus, tačiau išauš diena, kai kepenys pakis – nebeskaldys alkoholio. Jei žmogus intensyviai vartoja alkoholį, žūsta dalis jo kepenų ląstelių, jas keičia riebalinis audinys. Kepenys padidėja, tačiau vis dar gali atlikti kraują apvalančią funkciją. Kepenys – pagrindinis mūsų organizmo filtras, per jas tekėdamas kraujas apsivalo nuo toksinų. Kai daugiau kepenų ląstelių žūsta, kraujas prasčiau apsivalo.
„Jei gydytojas sako, jog jūsų kepenys suriebėjusios (padidėjusios), tai rimtas įspėjimas, kad būtina nebegerti. Mat kepenų pokyčiai, kai žūsta jų ląstelės, – negrįžtami. Jei ir toliau daug gersite, kepenų funkcija visiškai išseks ir – mirsite“, – perspėja M. Jasulaitis.

Vyresniu tapus, svaigalai per sunkūs
Neretai alkoholiu nepiktnaudžiaujantys žmonės, retkarčiais jo nedaug išgėrę, sunegaluoja. Ar tokia reakcija byloja apie dėl priklausomybės nuo alkoholio pakenktas kepenis?
M. Jasulaitis sako, jog tokia reakcija būdinga vyresnio amžiaus žmonėms: „Per laiką lėtėja mūsų medžiagų apykaita, dėl to slopsta organizmo gebėjimas suskaldyti alkoholį. Kai išgeriame alkoholio, jis patenka ir į kraują, ir į smegenis, riebalinį sluoksnį, širdį. Kadangi vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaita lėtesnė, alkoholis organizme ilgiau užsibūna.“
Pašnekovas džiaugiasi kintančiomis alkoholio tendencijomis, kai Lietuvos miestų jaunimas, išsilavinę žmonės vis mažiau jo vartoja, net švenčia be jo. „Deja, situacija kaime, miesteliuose sukelia liūdnų minčių. Čia priklausomybė nuo alkoholio įgauna nevaldomą pagreitį. Jausmas toks, kad dalis tautos, ypač neturinti darbo, išsilavinimo, yra pasmerkta. Kitas baisumas – kad tokie žmonės susilaukia vaikų. Ištraukti juos iš priklausomybės nuo alkoholio beveik neįmanoma. Tada labai svarbu apsaugoti jų vaikus. Jei vaiką paliekame tokioje šeimoje, vadinasi, socialiniai faktoriai labai palankūs jam vėliau tapti priklausomu nuo alkoholio. Jei tėvai geria, tikėtina, kad gers ir palikuonys, nors yra išimčių“, – pastebi M. Jasulaitis.

Moterys palaikymo nesulaukia
Psichologas psichoterapeutas sako, jog, jei geria tėvas, tačiau negeria motina, rizika, jog jų vaikas paveldės polinkį gerti, bus mažesnė nei tada, kai motina geria, o tėvas ne. Kai kūdikio susilaukia abu geriantys tėvai, tokia rizika dar labiau padidėja. Bėda ir ta, kad geriančių tėvų vaikams sunkiau įgyti socialinių įgūdžių, tinkamą išsilavinimą.
Pašnekovas piktinasi veidmainiškais visuomenės nariais, kurie išgeriančiuosius vadina alkoholikais, tačiau jiems atkiša butelaitį už nuravėtas bulves ar kitus atliktus darbus: „Geriau maisto nupirktų ir nuneštų jų vaikams, dvasiškai pastiprintų išgeriančiuosius su jais pasikalbėdami, padėdami kapanotis iš priklausomybės.“
Pasak M. Jasulaičio, moterims išsivaduoti nuo alkoholio priklausomybės daug sunkiau nei vyrams dėl to, kad jos nesulaukia palaikymo nei šeimoje, nei už jos ribų. Juk nuo senų laikų gerianti moteris, skirtingai nei geriantis vyras, – tai neįsivaizduojamas ir labai smerktinas reiškinys. Vyrai nuo alkoholio priklausomybės dažnu atveju išsivaduoja palaikomi moterų – žmonų, motinų, dukrų. Ar vyrai pratę tokiu atveju palaikyti savo antrąją pusę?

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka