BRELL sutartis. Baltiškai ir putiniškai

Prieš keturiolika metų penkios kaimyninės valstybės – Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suvienyti savo elektros perdavimo tinklus. Pasirašiusios BRELL sutartį, šios šalys suformavo elektros žiedą ir įsipareigojo, kad jų aukštos įtampos elektros perdavimo tinklai veiks sinchroniškai – kaip viena sistema.
Tačiau laikai pasikeitė – Baltijos šalys vis labiau integruojasi į Vakarų energetiką, jau baigiamos statyti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, įgyvendinami kiti svarbūs energetinio saugumo projektai. Šiandien Rusijoje, Baltarusijoje ir net kai kurioje Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad šios šalys iš Baltijos valstybių gali reikalauti milijardinių kompensacijų atlyginti tariamus nuostolius, jei jos sugalvotų pakeisti BRELL sutarties sąlygas. Ar iš tiesų energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos mums gali brangiai kainuoti?

Sutarties keitimas – tik interpretacijos
„Sinchronizuoti Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros sistemas apsispręsta 2012 metais. Ši valstybės strategija yra įtvirtinta įstatymu. Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė – su Rusija ir Baltarusija, todėl susitarimai dėl šių jungčių valdymo buvo būtini“, – teigė „Ūkininko patarėjui“ Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Pasak premjero, Lietuvos, kaip ir Latvijos, Estijos elektros sistemos, dirba toje pačioje sinchroninėje zonoje su Rusija. Visi tos pačios sistemos dalyviai yra susiję ir visi vienas nuo kito priklausomi.
Kas vis dėlto yra ta BRELL sutartis, kad dėl jos pakeitimo Lietuva gąsdinama didžiulėmis nuostolių kompensacijomis? Tai penkių įmonių – elektros perdavimo sistemų operatorių – pasirašytas susitarimas, kuriame išdėstytos sistemų valdymo techninės sąlygos ir taisyklės, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai, palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas. Ar iš tiesų jos niekaip negalima pakeisti?
„Norėdamos keisti BRELL sutarties sąlygas šalys turi „nepadaryti nuostolių“ kitoms šalims, o galimų nuostolių dėl sutarties sąlygų keitimo įvardijimas kol kas yra tik interpretacijos. Noriu nuraminti, kad šiuo metu nevyksta jokie svarstymai dėl kompensavimo už sutarties sąlygų keitimą, apskritai sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra ateities perspektyva“, – teigė premjeras A. Butkevičius.

Kremliaus šeimininkas baugina milijardais
Tačiau net ir gana negreiti pokyčiai energetikos sistemoje, atrodo, gerokai sunervino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Interviu amerikiečių televizijai CBS jis pareiškė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros sistemos daug kainuos ir pačiai Rusijai, ir Europos Sąjungai. Pagrindinė priežastis – esą dėl tokių veiksmų bus izoliuota Kaliningrado sritis.
Pasak V. Putino, nutraukus BRELL sutartį, Rusijai tektų pertvarkyti elektros tiekimo sistemą, tam reikėtų milijardų dolerių. Ne mažiau esą tai kainuotų ir Europai, kol ji integruos Baltijos šalis į savo energetikos tinklą.
Tai jau ne pirmas Kremliaus bauginimas energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir didesnio saugumo siekiančiai Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms, jis tai naudoja kiekviena pasitaikiusia proga. Šį kartą – BRELL sutartimi. Ją beveik prieš pusantro dešimtmečio „Lietuvos energijos“ vardu pasirašė tuometis bendrovės vadovas Dangiras Mikalajūnas. Šiuo metu jis vadovauja Rusijos elektros energijos milžino „Inter RAO UES“ padaliniui Belgijoje. Lietuvos Vyriausybei tuo metu vadovavo Rolandas Paksas, o Ūkio ministerijai, kuriai tada priklausė ir energetika, – liberalas Eugenijus Gentvilas.

Elektros linijos nebus išardytos
Pasak premjero, Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą Europos Komisija yra įtraukusi į ES Bendrojo intereso projektų sąrašą. Sistemos perorientavimas iš vienos sinchroninės zonos į kitą – kompleksinis didelės apimties projektas, apimantis daugybę teisinių, inžinerinių, technologinių ir procedūrinių klausimų. „Kada jis bus įgyvendintas – negaliu atsakyti. Planuose – 2024 m.“, – svarstė A. Butkevičius.
Bet laikas bėga greitai, ateis diena, kai šie planai bus įgyvendinti. Kaip tada?
„Derybos šiuo klausimu turėtų vykti ne tarp įmonių, o tarp Europos Sąjungos ir Rusijos su Baltarusija. Kai derybos vyks – derėsis ES, Rusija ir Baltarusija. Perorientavus sistemos darbą ir pradėjus dirbti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais, esamos linijos tarp Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos nebus išmontuojamos – pasikeis tarptautinių jungčių su Rusija ir Baltarusija valdymo technologinis režimas. Tai reiškia, kad jungtys bus naudojamos ir toliau, elektros mainai ir prekyba galės būti vykdoma, tik dėl pasikeitusio režimo nebeliks visiškos tarpusavio priklausomybės nuo kitos sistemos“, – įsitikinęs Ministras Pirmininkas.

Paskutinė energetinė sala Europoje
Energetikos ministras Rokas Masiulis irgi patvirtino, kad elektros laidai į Rusiją ir Baltarusiją tikrai nebus nukarpyti. Pasak jo, elektra Rusijai galės būti tiekiama ir toliau, todėl kalbėti apie kokius nors nuostolius Lietuvai integravusis į kontinentinės Europos elektros sistemą, mažų mažiausia neatsakinga.
„Mūsų tikslas – sinchronizuoti savo tinklus per Lenkiją su kontinentine Europa taip, kaip dabar yra su Rusija. Tai labai ilgas procesas ir dabar mušti pavojaus varpais nėra jokios prasmės. Tai, kad Rusija prakalbo apie kažkokias kompensacijas už mūsų energetinę integraciją į kontinentinės Europos tinklus, man buvo ir naujiena, ir ne naujiena, nes ši šalis, siekdama tam tikrų tikslų, dažnai naudoja tam tikrą spaudimą ir šantažą. Dabar mes esame susiję su Rusija, nes dirbame elektros tiekimo sistemoje sinchroniniu režimu. Bet toje šalyje neinvestuojama į elektros tinklus, o gedimų juose kiekvienais metais vis daugėja. Įvykus didesnei avarijai, problemų dėl elektros energijos tiekimo kiltų visoms Baltijos valstybėms. Jau vien siekdami tokių dalykų išvengti turime integruotis į kontinentinės Europos energetinę sistemą. Net Turkija tai jau padarė, o mūsų trys Baltijos valstybės yra paskutinė sala Europoje, kurios elektros sistema nėra sinchronizuota su Vakarais“, – sakė ministras.

Nenorėjo net svarstyti
„Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasirašytoje BRELL sutartyje apie jokias kompensacijas nekalbama. Galima tą sutartį vadinti bloga ar gera, bet joje iš esmės yra aptarti teisiniai suformuoto elektros žiedo dalykai. Tas mistines milijardines sumas iš kažkur ištraukė ponas Putinas. Kodėl būtent šiuo momentu jis išmetė tą kortą, galima tik spėlioti. Dūmų be ugnies nebūna, tačiau kur šiuo metu ugnis rusena, negalėčiau pasakyti, tiesiog turime atidžiai stebėti situaciją“ , – sakė „Ūkininko patarėjui“ buvęs energetikos ministras, nepriklausomas energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
Šiandien, pasak jo, jokie realūs elektros atsijungimo nuo Rusijos veiksmai tikrai nedaromi. 2012 m. Briuselyje vykusios Europos Komisijos derybos su Rusija ir Baltarusija yra nutrūkusios. A. Sek­moko teigimu, Rusija tuomet nenorėjo susitaikyti net su prielaida, o juo labiau svarstyti, kad Baltijos šalys gali kada nors atsijungti nuo Rusijos energetinės sistemos. Priešingai – ji siūlė tokius susitarimus, kurie ilgam įtvirtintų Baltijos šalių priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos.
Didžiajai mūsų kaimynei nepatinka, kad jau į pabaigą eina istorinio Lietuvos energetikos projekto statyba. Per šį elektros „greitkelį“ Lietuvos elektros sistema ateityje bus sujungta su Europos elektros sistema. Galinga elektros jungtis su Lenkija atvers mums galimybę sinchroniškai veikti su kitų Vakarų Europos valstybių energetikos sistemomis ir leis plėtoti bendrą Europos elektros rinką.
Iki linijos statybos darbų pabaigos liko maždaug mėnuo. Po ne mažiau kaip 100 dienų vyks bandymai. Tai bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros sistemas, kuriose elektra abiem kryptimis tekės iki 500 MW galia.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.