DNB analitikai: Lietuvos ūkio laukia tvarumo išbandymas kliūčių ruože

Nepaisant Rusijos embargo ir sudėtingos padėties svarbiausiose eksporto rinkose, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 metais augs 2,8 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ūkio plėtra šiemet bus lėtesnė – atitinkamai 2,4 proc. ir 1,7 proc.

Lietuvos ekonomikos augimą šiemet užtikrino energingas vidaus paklausos spurtas – sparčiau augęs vartojimas ir investicijos. Tam terpė palanki: atsitiesę įmonių pelningumo rodikliai, sparčiau augantys atlyginimai, nedidelė infliacija, didėjanti gyventojų perkamoji galia, žemos palūkanos rinkoje ir teigiamas euro įvedimo efektas, kuris jau sumažino šalies skolinimosi kainą. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje į vidaus rinką orientuotų veiklų suaktyvėjimas, prasidėjęs anksčiau, šiemet išsikvėpė.

Šiandien pristatę apžvalgą „Baltijos ekonomikų perspektyvos“, DNB analitikai prognozuoja, kad 2015 metais Lietuvos BVP augimas bus šiek tiek lėtesnis ir sudarys 2,6 proc. Latvijai ir Estijai prognozuojamas atitinkamai 2,5 proc. ir 2 proc. ekonomikos augimas.

„Lietuvos vidaus rinka yra sekli ir jos augimo potencialas ribotas, tad esame itin priklausomi nuo to kaip seksis eksportuotojams. Tačiau akivaizdu, kad eksporto augimo pagreitį įgauti bus nelengva dėl sudėtingos situacijos kertinėse Lietuvos rinkose, o naujų rinkų įsisavinimas reikalauja laiko. Šiemet augimą palaikę investiciniai procesai labai jautrūs verslo lūkesčiams, o besitęsiantis neapibrėžtumas tam nėra palankus. Todėl ateinančiais metais stebėsime šiek tiek santūresnę Lietuvos ūkio raidą“, – teigė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Gelbėja vidaus paklausa ir ES parama, bet ar to pakaks?

Lietuvos ekonomikos plėtrą palaiko į vidaus paklausą orientuotų veiklų – statybos, vidaus prekybos ir komercinių paslaugų – augimas ir ES parama. ES paramos įsisavinimo planas pernai nebuvo visiškai įvykdytas ir dalis lėšų persikėlė į šiuos ir ateinančius metus. 2015 m. suplanuota 8 mlrd. litų ES struktūrinių fondų parama yra 7,6 proc. didesnė nei planuojama įsisavinti šiais metais.

Ypač dinamiškas šiemet statybų sektorius – pirmąjį šių metų pusmetį statybos darbų apimtys šalies viduje, palyginamosiomis kainomis, išaugo 21 proc. per metus. Statybų sektoriaus plėtrai kitąmet įtakos turės didesnė nei šiais metais biudžete numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Tačiau bendra rinkos konjunktūra kitąmet statybų ir nekilnojamojo turto veikloms nebus itin palanki dėl pasikeitusių rinkos dalyvių lūkesčių, neapibrėžtumo ir susidariusio pasiūlos pertekliaus gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje.

Sparčiai augo ir vidaus prekyba, kuri atspindi namų ūkių vartojimo tendencijas Šių metų trečiąjį ketvirtį augimas sudarė 4,6 proc.. Didėjančią gyventojų perkamąją galią iliustruoja tai, kad sparčiau nei vidurkis stiebėsi ne pirmojo būtinumo prekių prekybos apyvarta. Šiuos procesus palaikė didėjantys atlyginimai bei nedidelė infliacija. DNB analitikų prognozėmis, šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas augs 4,5 proc., o vidutinė metinė infliacija priartės prie nulio ir sudarys 0,2 procento.
 
Kaip paskatinti augimą

DNB analitikų teigimu, norint laimėti konkurencinę eksportuotojų kovą tarptautinėje rinkoje, reikia paruošti namų darbus – valdžios atstovams gerinti verslo sąlygas investuotojams, o įmonėms – skirti daugiau dėmesio ir resursų gamybos našumo didinimui.

Greito Vakarų ekonomikos atsigavimo kitąmet dar nebus, tikėtina, ir toliau išliks geopolitinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų, o Rusijos ekonomikai prognozuojama recesija. Šalies eksportuotojams norint išlikti konkurencingais, reikės diversifikuoti eksportą ir aktyviai ieškoti alternatyvių rinkų.
Kitas ekonomikos skatinimo svertas ir ilgalaikė investicija į ūkio plėtrą – verslo sąlygų gerinimas investuoti Lietuvoje ketinančioms bendrovėms. Nors Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2015“ Lietuva išlaikė 24 vietą tarp 189-ių šalių, šalis dar turi daug neišnaudotų rezervų gerinti verslo sąlygas ir pritraukti užsienio investicijų. Tad ta pati vieta antrus metus iš eilės nėra laimėjimas.

I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas darbo našumo augimo tempą viršija jau antrus metus iš eilės. Dėl to mažėja Lietuvos konkurencinis pranašumas tarptautinėje rinkoje.

„Brangstanti darbo jėga ir struktūriniai darbo rinkos apribojimai, kai trūksta kvalifikuotų darbuotojų tampa vis rimtesniu iššūkiu darbdaviams. Todėl norint išsaugoti veiklos efektyvumą jiems nėra kito kelio – tik didinti našumą ir mažinti gamybos imlumą darbui. Nors žemos palūkanos bei gera įmonių finansinė padėtis leistų tai daryti, modernizaciją stabdo išaugęs neapibrėžtumas ir įmonių nerimas dėl ateities“, – pridūrė DNB vyr. analitikė.