Įstrigę praėjusio amžiaus demografinėse iliuzijose

Prieš beveik 20 metų Lietuva buvo decentralizuota pagal vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) organizacinių taisyklių, kad valdžia būtų kuo arčiau žmonių. Per tą laiką šalyje labai sumažėjo gyventojų, bet savivaldybių liko tiek pat, kiek brandžiu sovietmečiu liaudies deputatų tarybų.

Ilgio vienetais nematuojama
Gal atėjo laikas pradėti atvirkščią procesą – stambinti savivaldybes, perbraižyti jų žemėlapį atsižvelgiant į gerokai per pastarąjį ketvirtį amžiaus pasikeitusią šalies demografinę būklę?
„Kilometrais, metrais ar kitais ilgio vienetais valdžios santykių su žmonėmis negalima matuoti. Savivaldybių gyventojų sumažėjo, bet vietos valdžiai darbų, pareigų – ne. Atvirkščiai. Ataskaitų, aplinkraščių ir kitokios privalomos dokumentacijos mums tik padaugėjo. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nesvarstė savivaldos reformos galimybių. Manau, nepritartume siūlymams atsisakyti vadinamųjų „žiedinių“ rajoninių savivaldybių, kurių centrai yra miestų teritorijose, nepalaikytume idėjų sujungti kaimyninius nedidelius rajonus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Valdžia tik apsimetinėja
Buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas (2006–2008 metais), žinomas verslininkas Jonas Jagminas pasišaipė iš nevykusiai Lietuvoje bandyto pritaikyti ES subsidiarumo principo (aukštesnė valdžios struktūra negali susigrobti žemesnių grandžių funkcijų).
„Siekta priartinti valdžią prie žmonių, bet tų, kuriais politikai taip „rūpinosi“, nebeliko. Žmonės išvažinėjo iš provincijos, emigravo. Valdžia turi smarkiai susimąstyti, keistis. Privalo iš tiesų tarnauti visuomenei. Dabar tik apsimetinėja. Jokių permainų. Valstybės, savivaldybių aparatas išpūstas. Žmonės tai mato, jaučia.
Ir savotiškai keršija. Juk ne šiaip sau tokia didelė tautos dalis susikrovė lagaminus ir nusipirko į Ispaniją ar Airiją skraidančių keleivinių lėktuvų bilietus“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino J. Jagminas, išgarsėjęs, kai jo iniciatyva 2010 m. buvo panaikintos postų netekusių kairiųjų politikų įdarbinimo biurais tapusios apskričių administracijos.

Daug kam nepatiktų
Ne vieną paukštyną įvairiuose Lietuvos rajonuose pastačiusio agroverslininko nuomone, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis privalo įtikinti parlamentarus, kad reikia ryžtingai ir greitai sutrumpinti Lietuvos savivaldybių sąrašą.
„Bet Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys priešinasi permainoms. 2006–2008 metais, kai vadovavau šiam komitetui, negalėjau atsiginti nuo delegacijų, kurios prašė, reikalavo kurti Pabradės, Vilkijos, Ariogalos savivaldybes. Uždėjau tam kryžių. Įsigijau nemažai priešų, bet sustabdžiau tolesnį Lietuvos smulkinimą – ačiū Dievui, daugiau savivaldybių neatsirado, o netrukus išblėso ir tokie bandymai. Iš naujų 2000-aisiais įsteigtų savivaldybių tik Druskininkai ir Elektrėnai įrodė savo reikalingumą. Kitos – kaip čia pasakius… Sukurtos vadovaujantis jausmais! Jeigu savivaldybės teritorijoje gyvena mažiau nei 20 tūkst. žmonių, ji pasmerkta pati save suryti. Raseinių rajone vienas po kito keičiasi savivaldybės administracijos direktoriai, meras su jais kariauja, rajonas nusmukdytas“, – negailestingą nuosprendį dabartinei Lietuvos regionų politikai paskelbė agroverslininkas J. Jagminas.

Našta valstybei
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario profesoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, mažos savivaldybės kainuoja labai brangiai.
„Mažai tarybai, kaip ir didelei, irgi reikia mero, administracijos direktoriaus. Tik jų pavaduotojų būna mažiau. Dar komunalinės, socialinės tarnybos. O smulkiose, 10 tūkst. gyventojų nesiekiančiose savivaldybėse kaimai nyksta, vienkiemiuose kaip vaiduokliai stūkso apleisti namai, keliai į juos beržais ir kitais greitai augančiais medžiais užtverti. Pats mačiau. Visuomenė piktinasi, kad 141 Seimo narį valstybei išlaikyti brangiai kainuoja. Bet išlaidos savivaldybėms administruoti – didesnės. Ypač klaiki našta valstybei – mažosios savivaldybės“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. Masiulis.

Mokykimės iš broliukų klaidų
Prof. K. Masiulis mano, kad savivaldos reformą reikia pradėti pirmiausia sujungiant seniūnijas. „Pasimokykime iš Latvijos klaidų. Atkūrę valstybės nepriklausomybę, latviai smulkino savo teritorinius vienetus, prikūrė jų be galo daug. Įvairių rūšių savivaldybių (miestų, kaimiškų, valsčių) buvo net 553. Kai kurios – beveik tokio pat dydžio kaip mūsų seniūnijos.
2009 m. latviai persigalvojo, reformavo savo savivaldybes. Sustambino. Jeigu mes nesugebame suvaldyti emigracijos, o tai akivaizdu, – sujunkime, didinkime savivaldybes“, – Lietuvos Seimo valdančiajai koalicijai patarė opozicijos atstovas K. Masiulis.

Reforma per ankstyva?
Praėjusį rudenį Vidaus reikalų ministerija buvo užsiminusi apie ketinimus panaikinti šešias „žiedines“ savivaldybes. Net apklausa buvo rengiama, kaip geriau tai atlikti.
„Svarstymų, analizių buvo ir bus. Bet turėkime galvoje, kad Lietuvos savivaldybės Europos Sąjungoje yra vienos didžiausių. Štai Estijoje kai kuriose vos po šimtą žmonių gyvena. Panašiai ir Suomijoje. Ministerijos nuomone, administracinė reforma būtų per ankstyva. Dabar turime įgyvendinti Lietuvos regioninės politikos „Baltosios knygos“ 2017–2030 metų gaires – sukurti, palaikyti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko, patrauklaus gyvenimo ir darbo sąlygas visoje Lietuvoje. Jeigu matysime, kad iki 2020 metų tarpiniai tikslai nepasiekti, tada gal ir teks pagalvoti apie reformas. Juk Lietuva – didelių kontrastų šalis. Milžiniška Vilniaus miesto savivaldybė (pusė milijono gyventojų) ir vos 3 tūkst. gyventojų Neringoje ar 8 tūkst. Pagėgiuose“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Mažos bendruomenės darnesnės

Antanas ČERNECKIS
Rietavo savivaldybės meras

Reikia aiškiai įvardyti priežastis, kodėl kaimiškose savivaldybėse sumažėjo žmonių. Jokio stebuklo nėra. Žemdirbių ūkiai sustambėjo, buvo modernizuoti, tiek darbo rankų, kaip anksčiau, nebereikia. Tačiau kas pasikeitė, daliai žmonių emigravus iš savivaldybių? Ar likusiems nereikia socialinių, buitinių, kultūrinių, medicinos paslaugų? Dauguma ES savivaldybių – 5–10 tūkst. gyventojų. Švedijoje – tik apie 3 tūkst. gyventojų. Rietavas susigiminiavęs su Vokietijos Zarbeko (Saerbeck) savivaldybe. Ji yra Šiaurės Reino Vestfalijos federalinėje žemėje, Štainfurto rajone. Netoli Nyderlandų sienos. Tai štai Zarbeke gyvena tik 7 300 žmonių. Mažiau negu Rietave (apie 8 tūkst. gyventojų – red. past.). Kodėl Lietuvoje turi būti kitaip? Mažesnės bendruomenės darnesnės, sutelktesnės. O didelių savivaldybių vadovai dažnai nepažįsta net daugelio savo administracijos darbuotojų.
Mūsų žmonės džiaugiasi, kad 2000 m. išvakarėse iš Plungės rajono pietinės dalies buvo suformuota mūsiškė Rietavo savivaldybė. Kas žino, jeigu ne ši reforma, gal šiandien čia būtų dykuma. O dabar žmonės dirba, jų socialiniai poreikiai tenkinami, investicijų Rietavas sulaukia.
Dar vienas „argumentas“ prieš nedideles savivaldybes – per mažas jų gyventojų tankumas. Rietavo savivaldybėje – apie 14 žmonių viename kv. km. Bet 52 proc. mūsų teritorijos – miškai. Negi giriose turėtume naujakurius apgyvendinti?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas