Kelios dingstys kalbėti apie Kazachstaną

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas ir Kazachstano Respublikos ambasadorius J. E. Bauržan Muchamedžanov.

Atnaujintos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvėse vakar įvyko renginys, skirtas Kazachstanui. Kalbėti apie šią Centrinės Azijos šalį yra kelios dingstys. Pirmoji – šią vasarą sukanka 25-eri metai, kai buvo užmegzti Lietuvos ir Kazachstano diplomatiniai santykiai. Antroji – šį birželį jaunoje sostinėje Astanoje, kuri svarbiausio valstybės miesto vėliavą iš Almatos perėmė lygiai prieš 20 metų, atidaroma tarptautinė specializuota paroda „EXPO 2017“. Na, o trečioji dingstis yra ta, kad pagrindinė Lietuvos biblioteka su Kazachstano ambasada pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir jau džiaugiasi pirmąja kazachų leidinių siunta.

Prisistato kaip moderni šalis
Nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano Respublikos ambasadorius J. E. Bauržan Muchamedžanov prisimena, jog Kazachstano Respublikos kūrimas buvo susijęs su milžiniškais iššūkiais. Subyrėjus Sovietų sąjungai, buvo kilęs pavojus, kad Kazachstano, kuris yra 9-oji didžiausia pasaulio valstybė, gali išvis nelikti pasaulio žemėlapyje. Pirmiausia teko derėtis su galingais kaimynais dėl sienų. Ne mažesnį pavojų kėlė šalies, kurioje gyvena 140 tautybių žmonės ir buvo iki neregėto masto išaugusi migracija (išvyko 4 mln. žmonių), stabilumas. Trečiasis iššūkis, kurį teko įveikti, tai sovietinis paveldas – apverktinos būklės ekonomika.
Pasak pono B. Muchamedžanov, Kazachstanas sėkmingai išsprendė problemas – sureguliavo sienas, pasirinko tolerantiškos visuomenės, laisvos rinkos ekonomikos kūrimo kelią. Milžiniškos investicijos į infrastruktūrą, kelius, ekonomikos diversifikavimą duoda rezultatų. Šiandien šios valstybės ekonomika yra išaugusi 20 kartų, prekyba vyksta su 120 šalių, apie pusė apyvartos – su ES šalimis. Centrinės Azijos valstybės žodis yra svarbus ir tarptautinėse organizacijose.

Lietuviškų prekių eksporto rinka
Lietuvai Kazachstanas šiandien yra 47-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių rinka. Deja, per pastaruosius penkerius metus eksportas traukėsi. Praėjusiais metais lietuviškų prekių eksportuota už 21,9 mln. Eur – tai 40 proc. mažiau nei prieš metus. Labiausiai eksporto vertė krito dėl mašinų ir mechaninių įrenginių (smuko beveik 80 proc.), mineralinio kuro ir alyvos (smuko 52,3 proc.), cukraus ir konditerijos gaminių.
Kaip skelbia „Versli Lietuva“, pirmojoje vietoje išliko pienas ir jo gaminiai (34 proc. eksporto vertės). Kazachstano rinkai mūsų perdirbėjai tiekia daugausia sūrį ir varškę (53,1 proc.), pieną ir grietinėlę (30,4 proc.), sviesto gaminius (10,4 proc.). Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, ir šiame segmente statistika pasikeitė į neigiamą pusę: lietuviškų pieno produktų eksportas susitraukė 6,5 proc., arba 523,3 tūkst. Eur, – sumenko sviesto, sūrių dalis.
Tarp eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių yra ir gaminių iš mėsos bei žuvies; 2016-uosius galima būtų vadinti lūžio metais, nes per metus šių produktų siuntos ūgtelėjo daugiau kaip 193 proc. Tiesa, vertės išraiška labai kukli – 0,5 mln. Eur.
Praėjusieji metai buvo pirmi, kai prekių apyvartoje importas viršijo eksportą. Iš Kazahstano įvežta prekių už 333,6 mln. Eur, arba 17,5 proc. daugiau negu 2015 m. Daugiausia importuota mineralinio kuro (90 proc. viso importo vertės), taip pat druskos, sieros ir kt.

Kazachstano ambasadorius Bauržan Muchamedžanov ir verslininkas Jonas Jagminas – seni bičiuliai.

Dvišaliai santykiai be šešėlio
Kazachstano ir Lietuvos partnerystės santykių netemdo jokie šešėliai, diplomatiniai santykiai apibūdinami kaip aukšto lygio, tiek politikos, tiek ir ekonomikos srityje.
J. E. B. Muchamedžanov pastebėjimu, lietuviškų prekių srautai pastaruosius metus mažėjo dėl kelių priežasčių: bendrų tarptautinės ekonomikos tendencijų, naftos produktų kainų kritimo, atsiliepė ir įtempti santykiai tarp Rusijos Federacijos bei ES. Tačiau prekybos apyvarta, ambasadoriaus teigimu, pamažu vėl auga, tikimasi tolesnės pažangos.
Ambasadorius prasitarė, jog ateina kitas bendradarbiavimo su verslu etapas: „Neseniai buvau Kaune, susitikau su verslininkais, suinteresuotais Kazachstane atidaryti įmones, kurios užsiims grūdų, ankštinių augalų perdirbimu, mėsos bei pieno produktų gamyba.“
Kaip „ŪP“ patvirtino aukštas diplomatas, Kazachstanas sudaro palankias sąlygas ateiti Lietuvos verslininkams. Perdirbimą organizuojant vietoje bus išvengta problemų produktus pervežant tolimais atstumais, kai tenka kirsti daugelio valstybių sienas, kartais koją kiša politinės peripetijos. Visa tai atsiliepia produktų tiekimo stabilumui.
Kazachai savo ruožtu taip pat į ES rinką eina ne vien su žemės gelmių turtais, kita žaliavine produkcija. Neseniai pirmą kartą sertifikuota grūdinė produkcija, ji bus skirta ES rinkai.

„EXPO 2017“
Nuo birželio 10-osios prasidės ir lygiai tris mėnesius Astanoje vyks specializuota tarptautinė paroda „EXPO 2017“. Jos tema „Future Energy“ – ateities energija, alternatyvūs energijos šaltiniai. Teisę būti šalimi rengėja Kazachstanas pelnė EXPO komitetui pateikęs paraišką, su didele balsų persvara įveikęs Belgijos miestą Lježą.
Verta paminėti, kad EXPO yra dviejų tipų. Pasaulinė universali paroda rengiama kas penkerius metus. Pastarąjį kartą ji vyko 2015 m. Milane, o kita bus 2020 m. Dubajuje. Tarp šių pasaulinių parodų rengiamos specializuotos tarptautinės parodos. Kaip tik tokia ir bus „EXPO 2017“. Specializuotos parodos ypatumas tas, kad šalis organizatorė parodos dalyviams pati įrengia paviljonus.
Atsinaujinantiems energijos šaltiniams skirta „EXPO 2017“ bus pirmasis tokio masto renginys Centrinės Azijos regione. Paroda užims 25 ha plotą, joje oficialiai jau užsiregistravo 115 šalių dalyvių, taip pat 17 tarptautinių organizacijų. Laukiama, kad parodą aplankys apie 5 mln. žmonių. Parodos dalyvių ir svečių lauks specialiai tam pastatyti viešbučiai (daugiau nei 70).
Kazachstano ambasadorius negaili šiltų žodžių Lietuvai. Jam imponuoja mūsų šalies gebėjimas efektyviai naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Kazachstanas turtingas naftos išteklių, tačiau jam taip pat rūpi Žemės ateitis, ir šioje srityje Azijos valstybė yra pasirengusi perimti labiau pažengusiųjų pavyzdį.
Beje, nuo šių metų sausio 1-osios ES šalių narių gyventojai į Kazachstaną su trumpalaikiu vizitu (30 dienų) gali vykti be vizų.

Autorės nuotraukos