Kokia Seimo valdančioji koalicija būtų labiau priimtina kaimo žmonėms?

Daugiausia Seimo narių mandatų rinkimuose laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šią savaitę pradėjo konsultacijas su Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais (TS–LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl valdančiosios koalicijos. „Valstiečiai“ buvo linkę sudaryti plačią koaliciją, kurioje dalyvautų visos trys daugiausia rinkėjų balsų gavusios partijos. Tačiau jau pirmi susitikimai su jų atstovais parodė, kad nacionalinės vienybės koalicija šiuo metu neįmanoma. Akivaizdu, kad rinkimų laimėtojams teks rinktis vieną iš dviejų tarpusavyje konkuruojančių partijų arba ieškoti trečio varianto. Tad šiandien „Ūkininko patarėjas“ klausia: kokia Seimo valdančioji koalicija būtų labiau priimtina kaimo žmonėms – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų su konservatoriais ar „valstiečių“ ir socialdemokratų?

Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas DIMAITIS: „Manau, kaimo gyventojams būtų priimtinesnė ta valdančioji koalicija, kuri pasiryžusi daugiau dėmesio skirti žemės ūkiui, turėtų strateginius planus bent dvidešimčiai metų į priekį. Iki šiol žemdirbiams labai trūko aiškumo, perspektyvų, kokioms ūkio šakoms bus teikiamas prioritetas, kurios bus remiamos ir skatinamos. Šiuo klausimu turėtų susivienyti visos partijos, nes žemės ūkyje negali būti kasmečio blaškymosi iš vieno kraštutinumo į kitą. Nemanau, kad būtų labai didelis skirtumas, su kuria iš šių partijų būtų suburta koalicija. Socialdemokratai padarė didelę klaidą praėjusią kadenciją atidavę Žemės ūkio ministerijos kontrolę Darbo partijai ir dabar turi rinkti šiškas. Ankstesnėje Vyriausybėje konservatoriai buvo įžvalgesni, pavedę savo partiečiui Kaziui Starkevičiui vadovauti šiai ministerijai, kuris bent jau buvo ūkininkas ir geriau orientavosi šioje srityje. Žinoma, ir jis padarė klaidų. Bet neklysta tik tas, kas nieko nedaro. Kas kita – bendravimas ir bendradarbiavimas koalicijos viduje. Čia partijų veiksmai gali skirtis. Svarbiausia, kad valdantieji dirbtų ranka rankon, sutartų su Vyriausybe, o ministerijos netaptų atskiromis kunigaikštystėmis, kaip jau yra buvę. Plačiosios Seimo valdančiosios koalicijos tikriausiai nebus. O su kuo – su konservatoriais ar su socialdemokratais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų susitarti dėl bendro darbo, negalėčiau pasakyti. Aišku viena: kuo koalicija bus stipresnė ir vieningesnė, tuo visiems bus geriau. Tos kibirkštys, kurios dabar žaižaruoja prasidėjus konsultacijoms iš konservatorių stovyklos, man regis, yra tik derybinė poza, viskas dar gali pasikeisti. Mano nuomone, konservatoriams nelabai protinga būtų atsisakyti eiti į koaliciją su „valstiečiais“.“ Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Manau, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir jos galimos partnerės koalicijoje Lietuvos socialdemokratų partijos programos bent jau socialinio teisingumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais yra artimesnės. Suvienijus jėgas su socialdemokratais, šias problemas išspręsti galbūt pavyktų greičiau negu dirbant su konservatoriais, pastaruoju metu skleidžiančiais nepasitikėjimą koalicijos iniciatoriais, keliančiais keistus reikalavimus – būtinai įtraukti į koaliciją ir Lietuvos liberalų sąjūdį, nors jis tokių planų lyg ir neturi, patikrinti visų derybininkų asmenybes Valstybės saugumo departamente, nesiderėti su socialdemokratais ir pan. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovų noras į valdančiųjų gretas būtinai pasitelkti ir liberalus gali būti savotiškas Trojos arklys, siekiant ateityje rinkimų laimėtojams primesti savo valią, o galbūt ir perimti iniciatyvą. Manau, kad koalicija su socialdemokratais būtų patikimesnė ir racionalesnė.“ Jaunųjų ūkininkų ir Jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas BUIVYDAS: „Nepriklausau jokiai partijai, nesu politikas, todėl negalėčiau tiesiai šviesiai pasakyti, kas – konservatoriai ar socialdemokratai – būtų geresni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partneriai Seime. Svarbiausia, kad naujosios Vyriausybės programoje būtų labiau atsigręžta į jaunuosius ūkininkus, sudarytos geresnės sąlygos jiems įsitvirtinti kaime. „Valstiečiai“ yra ta partija, kuri teikia mums nemažai vilčių. Ji dabar turi puikią progą įgyvendinti savo ambicingus tikslus. Kurią partiją bendram darbui ji turėtų pasirinkti, nenorėčiau patarinėti, nes tai būtų neteisinga. Džiaugiuosi, kad į politiką ateina daugiau jaunimo, naujų išsilavinusių, kompetentingų žmonių. Galbūt šiek tiek priimtinesnė būtų koalicija su konservatoriais, kurie, atrodo, yra labiau atsinaujinę. Tačiau tai tik mano asmeniniai pamąstymai. Pirmiausia, manau, reikėtų atsižvelgti į programą, kuri „valstiečiams“ būtų artimesnė, kad mažiau reikėtų kompromisų. Gerbsiu bet kurį pasirinkimą, kad tik kaime būtų geriau gyventi ir čia daugiau liktų jaunimo. Pastaraisiais metais kaimui buvo skirta tikrai nemažai lėšų, tačiau jos nebuvo deramai panaudotos. Tikiuosi, kad naujoji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suburta Seimo dauguma griežčiau kontroliuos šias investicijas.“ Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras PUSKUNIGIS: „Visose trijose partijose, kurios galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją, yra gerų, gabių žmonių, galinčių atstovauti kaimo žmonėms. Kaip jos pasidalys įtaką ir postus, sunku pasakyti. Tačiau, manau, kad geriausia būtų, jei premjeras, finansų ir žemės ūkio ministrai būtų vienos partijos atstovai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi daugiausia savo atstovų Seime, todėl tikriausiai taip ir bus. Nesiimu ir nenoriu vertinti, kuri koalicija būtų priimtinesnė kaimo žmonėms, tiesiog nežinau. Aiškiau bus tik tada, kai bus suderintos, „nušlifuotos“ koalicijos programinės nuostatos.“ Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas JUODSNUKIS: „Jokia koalicija mums nepadės, nes Seime dažniausiai vyksta tik politiniai žaidimai. Tokią nuomonę susidariau po dar prieš Seimo rinkimus Žemės ūkio rūmuose vykusio susitikimo ir debatų su pagrindinių politinių partijų atstovais. Paklausus, ką jie ketina daryti, kad kaimą pasiektų reali Europos Sąjungos ir valstybės parama, nė vienas politikas jokios konkretesnės programos nepateikė. Iki šiol apie 80 proc. ūkininkų negavo jokios paramos. Kaip jiems konkuruoti su tais, kurie ja pasinaudojo, jau nekalbant apie konkurenciją su užsienio ūkininkais? Tąkart neišgirdau net samprotavimų, ką ir kaip žadama daryti, kad situacija pasikeistų. Emigracija kaime yra dvigubai didesnė negu miestuose. Jaunimas išvyksta į didžiuosius miestus ir užsienį. Kaimai katastrofiškai tuštėja, jau dabar labai trūksta darbo rankų. Susidarė įspūdis, kad nė viena iš galimų koalicijos partnerių nieko apčiuopiamo šioje srityje nežada, todėl dabar skeptiškai žiūriu ir į vieną, ir į kitą variantą. Neseniai su grupe ūkininkų lankėmės Italijoje, matėme, kokios ten sudarytos sąlygos ūkininkams, kaip išplėtota logistika, kooperacija. Lietuvoje apie kooperaciją kalbama kaip apie tolimą mums nepažįstamą kosmosą. Turime vos vieną profesorių, kuris gali ką nors konkrečiau pakomentuoti, patarti, kaip plėtoti tokį ūkininkų bendradarbiavimą. Vokietijos Saksonijos žemėje dirba apie 30 tokių specialistų. Ar reikia po to stebėtis, kad Lietuvoje tik 3 proc. ūkininkų kooperuojasi? O su pavienininkais, ypač smulkesniaisiais, kas ką nori, tą daro – jie neturi jokių svertų apsiginti. Permainų kaime tikrai reikia, bet kol kas nematau, kas jas galėtų padėti įgyvendinti.“

Parengė „ŪP“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.