Laukus pavasaris išmargino lopiniais

Darbymetis laukuose jau prasidėjo – tai matyti ir iš kalendoriaus, ir iš atvėsusių krosnių. Tačiau Šiaurės rytų rajonuose, kur pernykštę vasarą ir rudenį laukai bene labiausiai išmirko nuo liūčių, patirta didžiausių derliaus nuostolių, nespėta rudenį įdirbti laukų, pasėti žiemkenčių, dabar ūkininkai išgyvena didžių galvosūkių metą. Pasimokę per žiemą seminaruose, pasikalbėję su įmonių vadybininkais ir konsultantais, šiuo metu žemdirbiai kasdien turi priimti sprendimą, padėsiantį pamatą būsimam derliui. O kaip apsispręsti, jeigu iki šiol tokios patirties nebūta?

Žiemkenčiai labai vargani „Žiemkenčiai tik kuokštais, po stiebelį kalasi. Kvietrugiai lopiniais atgyja. Rapsai atrodo tragiškai, kaip ubagėliai. Reikia žūtbūt patręšti azotu, o įvažiuoti į lauką neįmanoma, dar kai kur neseniai įšalo buvo, ant viršaus prilyta. Kai kur pusė lauko negyvo“, – taip kalba Lietuvos šiauriečiai iš Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių rajonų. Rokiškėnai ūkininkai, kuriuos pernai pirmiausia ir skaudžiausiai prislėgė vasaros ir rudens liūtys, palyginti su kaimynais, bent triskart didesnius derliaus nuostolius patyrę (nukentėjo arti 10 tūkst. ha pasėlių, dėl žalos kreipėsi beveik 600 ūkininkų), dabar irgi priversti ieškoti nestandartinių išeičių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička ŪP tvirtino, kad nusakyti žiemkenčių būklės neįmanoma, ji labai skiriasi pagal dirvų, melioracijos įrenginių būklę, žemės našumą, reljefą, rudens sėjos sąlygas, sėjos terminus. „Yra visiškai nunykusių pasėlių plotų, kai kur ir dabar ūkininkai sako dar neįvažiuojantys dirbti. Vienas ūkininkas stebėjosi, kad palei mišką esančiame lauke, kur saulės atokaita menka, pašalas neišėjęs, plūgai dirvon nelenda. Margi mūsų laukai. Kai kurie ūkininkai svarsto atsėti tuščius plotus kitomis kultūromis atrankiniu būdu, kiti dar lūkuriuoja, augalų vegetacijai suaktyvėjus pasimatys, kurie pasėliai gyvybingesni, turi galimybių atsigauti“, – teigė pašnekovas.

Darbų konvejeris įsibėgėja Apie šio pavasario ypatumą – lopiniuotus žiemkenčių laukus – kalba ir biržiečiai, kupiškėnai. Biržietis augalininkystės ir sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas pastebi, kad šio krašto žieminiai ūkininkų pasėliai pavasario sulaukė, tik jie retoki, menkai įsikrūmiję, tad svarbu nedelsti, pamaitinti, patręšti azoto trąšomis, pridėti kalio, fosforo. Jau būtina nupurkšti augalus ir nuo kenkėjų. Rimta bėda, anot ūkininko, sunykę didesni pasėlių plotai, tuščios įdubos. Tada reikia apsispręsti, ar atsėti ir kokia kultūra tai daryti. Savo sėklinių augalų plotuose skirtingų kultūrų pats nemaišo, dirvai pamaitinti ir pagerinti sako naudosiąs dobilus. Kai kalbėjomės, šiauriniuose rajonuose visą dieną ramiai lynojo, drėgmės pavasarį, ypač po žemę žadinančių perkūnijų, per daug nebūna. Ir kitų darbų tai ilgam nesutrikdo. Tie kiti darbai – tai akmenų rinkimas, drenažo griovių remontas, laukų purškimas, tręšimas, kai kas jau sėja žirnius. Pavasarinė sėja čia dar neįsibėgėjusi, dirva nesušilusi, dar pernelyg dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius apie savo ūkio žiemkenčių laukų būklę sakė tą patį: pasėliai visi lopiniuoti, iš pasėtųjų 750 ha trečdalį reikia taisyti ir tvarkyti, o kaip tai daryti, tenka ieškoti savų sprendimų, spręsti vis naujus kryžiažodžius. „Yra buvę tokie metai, kai menkai sudygusių žieminių kvie­čių lauke pasėjome vasarinius. Ir žieminiai palaukė, kol subrendo vasariniai, nukūlėme visus kartu. Gamta nenuspėjama, kai ko nedavusi, sugrąžina vėliau to nesitikint, todėl žemės ūkyje darbuotis įdomu“, – viltingai tikino pašnekovas. Kupiškėnas ūkininkas Albertas Šlapelis, su augalininkystės konsultantu Gintu Jakštoniu prieš kelias dienas atidžiai pasidairę po ūkio kelių šimtų hektarų žieminių pasėlių plotus, spėjo, kad augalai bus gerokai prastesnės būklės. „Rudenį maniau, kad visai nieko gero nebus. Dabar atrodo visai neblogai, dar ir stirnos randa ko pagraužti. Dėl rudens liūčių trečdalio planuoto ploto nepavyko pasėti, kvietrugių visai atsisakėme, dabar sudygę rapsų ir kviečių laukai atrodo margi, bet dar luktelsime, gal pakils, sustiprės“, – neslėpė dvejonių ūkininkas.

„Šaknys – augalo burna“ Taip sako patyręs ūkininkas ir agronomas Jonas Pakalnis iš Skapiškio (Kupiškio r.), per savo gyvenimą regėjęs daugiau kaip pusšimtį nelengvų darbymečių ir pavasarių. Kokie būtų jo patarimai šį nestandartinį metą? Pasak ūkininko, kiekvieni metai pastabiam ūkininkui duoda patirties ir pamokų. Stebuklų retai nutinka, kas iš rudens padaryta, jau reikia rinktis, kad dar blogiau nepadarytum. „Ką esu pats patyręs ir išmokęs – stengtis nevėluoti sėjos nei rudenį, nei pavasarį. Augalui svarbiausia stiprios šaknys – tai burna, dantys maistui iš dirvos paimti ir tinkamai sunaudoti. Pernai pusę žiemkenčių laukų pavyko pasėti laiku (nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo 10 ar 15 d.), ten sudygo tvarkingai, jokių lopų, o vėlesnės sėjos jau margi laukai, lomas lietūs įmerkė, supūdė, neišdygo. Dabar daugelis sako, kad naujesnės kviečių veislės esą nebe tokios jautrios sėjos terminams, bet aš įsitikinęs, jog jokios cheminės priemonės ar trąšos nekompensuos gyvos, natūralios vegetacijos dirvoje“, – įsitikinęs ūkininkas. Kaip elgtis su retais žiemkenčių pasėliais, pasak J. Pakalnio, reikia įvertinti, apskaičiuoti, kuri blogybė mažesnė: jeigu išliko daugiau kaip pusė gyvybingų augalų, gal verta į žieminius kviečius įsėti vasarinių, bet jau bus vėlesnė pjūtis, laukas iškris iš sėjomainos sistemos. Gal gerai ir posėlis bus, garstyčios, ridikai, bet vėlgi atsiranda keblumų, ką padarai iš bėdos, visada atneš kokių nors problemų. Jeigu pasėlis yra visai retas, verta arti ar kitais padargais žemę sekliau įdirbti, atsėti visą plotą kita kultūra. Tik reikia atsiminti, kad pavasarinis arimas yra sudėtingas, reikia dirbti labai greitai, kad dirva neperdžiūtų, blogai, kai ir į šlapią dirvą sėkla beriama. Agronomas iš pašaukimo J. Pakalnis visada tvirtina, kad laukuose būti, sekti augalo gyvenimą jam yra nesibaigiantys įdomūs mokslai.

Virginija JUŠKIENĖ ŪP korespondentė