Liko tik atlikti „namų darbus“

Praėjusią savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisas, kurios įteisino ritualinį gyvulių skerdimą pagal musulmonų ir judėjų papročius. Nepaisant gyvūnų teisių gynėjų teiginių, jog priimtos pataisos yra neetiškos ir pažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisę, šio įstatymo rėmėjai teigia, kad jis Lietuvos eksportuotojams atvers arabų šalių ir Izraelio rinkas. Vadinasi, šalies mėsos produktų eksporto geografija išsiplės, nes atsiras naujų plačių rinkų, o tai padės ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams. Juolab kad Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos neprieštarauja ES teisės normoms, o panašios nuostatos dabar yra taikomos Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje.
Kada galima tikėtis, jog ritualinio skerdimo įteisinimo ekonominę naudą pajus mėsos augintojai ir perdirbėjai, komentuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus MACKEVIČIUS.

„Pagrindinės šalys, į kurias planuojamas eksportas, yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas ir kelios kitos šalys. Į jas jau yra išsiųsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) užklausimai dėl sertifikatų derinimo. Kaip jau esu ne kartą minėjęs, dabar pagrindinis ir svarbiausias uždavinys – tarpvalstybiniai susitarimai, sertifikatų suderinimo procedūros. Visa tai atlieka VMVT su kitų šalių analogiškomis tarnybomis. Dažniausiai, jeigu viskas vyksta sklandžiai, po trijų mėnesių galima tikėtis, jog rinka atsivers. Žinoma, derinant reikalus su tokiomis šalimis kaip Kinija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, procedūros gali užtrukti ir porą metų. Tačiau labai tikimės, kad su kitomis šalimis, į kurias norėtume eksportuoti rituališkai skerstų galvijų mėsą ar produktus iš jos, sertifikatų derinimo klausimas spręsis greitai. Tuo labiau, kad tų šalių yra nemažai ir viena ar kita rinka mums atsivers tikrai gana greitai.

VMVT darbą bei derybų rezultatus nuolat sekame ir planuojame, kur ir ką galėtume eksportuoti. Taip pat planuojame dalyvauti įvairiose parodose, analizuojame galimas rinkas ir kitų ES šalių patirtį.
Pernai iš ES į Saudo Arabiją mūsų aptariamos produkcijos išvežta už 232 mln. Eur. Į kitas Persijos įlankos arabų šalis mėsos produkcijos iš ES eksportuota už 75 mln. Eur. Skaičiai įspūdingi ir teikiantys vilties, kad ir mūsų produkcija bus paklausi.

Reikia nepamiršti, kad mūsų šalyje ritualinį skerdimą leidžiantis įstatymas įsigalios nuo 2015-ųjų sausio 1 d. Tad laiko įvairiems darbams atlikti dar yra.
Viena įstatymo priėmimo sąlygų buvo ir tai, kad turi būti sukurta bei suderinta vidaus tvarka – kas, ką ir kaip prižiūrės, kas už viską bus atsakingas. Šiuo metu kuriama darbo grupė, kurioje dalyvaus visos suinteresuotos institucijos, kad viskas būtų sustyguota taip, kaip priklauso, priimti visi reikalingi poįstatyminiai aktai. Teisinę bazę turime sutvarkyti iki Naujųjų metų, kad iš mūsų valstybės pusės neliktų jokių kliūčių. O sulaukę pirmųjų tarpvalstybinių suderintų sertifikatų, megsime konkrečius prekybinius ryšius.

Neplanuojame iš karto žengti į visas įmanomas musulmoniškas rinkas. Yra kelios prioritetinės šalys, su kuriomis, viliamės, VMVT procedūras suderins pirmiausia.
Ar nepritrūksime mėsos ir jos produktų, ar Lietuva gali paruošti vadinamąją kritinę masę produkcijos? Galvoju, jog vien tai, kad į Rusiją mes iš visos ES eksportavome daugiausia, šį tą reiškia. Tad jeigu sugebėjome pirmauti, tą patį kiekį galime eksportuoti ir į kitas šalis. Vadinasi, reikalingą mėsos ir jos produktų kiekį pagaminsime. Be abejo, susidursime su konkurencija, nes dalis ES šalių musulmoniškose rinkose jau seniai įsitvirtinusios, tad labai atidžiai analizuojame, ką reikėtų siūlyti – šviežią mėsą ar gaminius, kokia jų sudėtis geidžiama tose šalyse ir panašius dalykus.
Tad tam, kad ekonominę naudą pajustų mūsų šalies mėsos augintojai ir perdirbėjai, o to laukti nereikėtų metų metus, privalome deramai ir laiku atlikti „namų darbus“.

Parengė Elena RINKEVIČIENĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.