Miškų savininkai nežada taikstytis su netinkamais sprendimais

Privačių miškų savininkus vienijančios organizacijos ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl pažeistų nuosavybės teisių, Seimui atmetus Prezidento veto ir priėmus įstatymą dėl miško žemės įsigijimų ribojimų. Anot jų, įstatyme neišvengta šiurkščių teisėkūros pažeidimų, tad tikėtina, jog teisės aktą ateityje vėl reikės keisti.  Ribojimai, nukreipti į privataus miško sklypo dydžio nustatymą, pirmiausia neigiamai palies vietos miško savininkus. Tokiu avantiūristiniu sprendimu nuvertinta privati miško žemė, o jos savininkai bus priversti parduoti miškus už mažesnę nei rinkos kainą dėl konkurencingos aplinkos sumažėjimo. Be to, priimti Miškų įstatymo pakeitimai prieštaraus Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami kapitalo judėjimo apribojimai, taip pat pažeis konkurencines sąlygas.

Situaciją komentuoja Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) valdybos pirmininkas dr. Algis GAIŽUTIS.

„Pritariame, kad valstybė, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, gali riboti atskirų subjektų rinkos galias, norėdama išvengti atskirų subjektų dominavimo ir tuo tikslu įvesdama nuosavybės koncentracijos apribojimus. Tą jau dabar sprendžia galiojantis Konkurencijos įstatymas. Tačiau manome, jog tai, ką priėmė Seimas, keisdamas Miškų įstatymą, yra netinkamas būdas. Prieš metus Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, savo veiklą pradėjusi 1993 m. ir šiuo metu vienijanti daugiau nei 6,5 tūkst. narių, priklausanti Europos privačių miškų savininkų konfederacijai, Europos žemės savininkų organizacijai (ELO), Tarptautiniam šeimos miškų aljansui, kreipėsi į LR Konkurencijos tarybą oficialiu raštu „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymų pakeitimais siūlomų sukurti konkurencijos apribojimų“. Praėjusiais metais reorganizavus 42 regionines miškų urėdijas į vieną įstaigą, ši administruoja 1,1 mln. ha valstybinių miškų, o 250 tūkst. privačių miškų savininkų, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, valdo 854,2 tūkst. ha (vienam miško savininkui vidutiniškai tenka apie 3,4 ha miško). Daugiau kaip po tūkstantį hektarų miško valdančių miško savininkų Lietuvoje yra 25 (tokių miško savininkų skaičius pastaraisiais metais yra gana stabilus, tai daugiausia juridiniai asmenys, tačiau yra ir keletas fizinių asmenų), o jų valdomas bendras miško plotas sudaro apie 75 tūkst. ha, arba atitinkamai 8 proc. visų privačių miškų. LMŽSA (ir Aplinkos ministerijos) nuomone, grėsmės privačių miškų koncentracijai „vienose rankose“ nėra. Priešingai, šių 25 miško savininkų valdomi miškų plotai jau yra artimesni tinkamiems vykdyti darnią, nepertraukiamą ir nuolatinę miškų ūkio veiklą (tik didesni nei 500–1 000 ha miško valdomi plotai leidžia organizuoti tokią veiklą, nes vienu metu (konkrečiais metais) intensyvi miškų ūkio veikla vykdoma tik 1–2 proc. to ploto), nei mažesnės miško valdos, kuriose dažniausiai galima tik epizodinė veikla. Asociacija prašė padėti užtikrinti teisinį reguliavimą visiems rinkos dalyviams – Valstybinių miškų urėdijai ir privatiems miško savininkams. Konkurencijos tarybos pirmininkas Arūnas Keserauskas raštu „Dėl Miškų įstatymo projektų nuostatų poveikio konkurencijai“ informavo Seimo ir Vyriausybės kanceliarijas. Įstatymo leidėjai į pastabas neatsižvelgė. Principinė mūsų asociacijos pozicija vieninga: atmetus Prezidento veto Seimo neeilinės sesijos metu (2019 m. rugpjūčio 22 d.) priimtos Miškų įstatymo pataisos prieštarauja ES teisei, pažeidžia ES ir nacionalinius sąžiningos konkurencijos reikalavimus, kuomet kuriamos išskirtinės sąlygos valstybės valdomai įmonei – Valstybinių miškų urėdijai, kartu įvedant papildomus veiklos apribojimus mažesniems rinkos dalyviams ir apribojant galimybę privačių miškų savininkams laisvai spręsti ir disponuoti savo nuosavybe. Seimas pirmą kartą pasipriešino Prezidento Gitano Nausėdos veto – parlamentarai nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo. Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. ha miško žemės.  G. Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų. Susidaro įspūdis, jog nemažai daliai parlamentarų svarbiau momentinės emocijos, o ne išvados, teiktos Vyriausybės, Seimo teisės departamento, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos ir netgi Prezidento G. Nausėdos veto išsakyti argumentai. Vietoje to, kad būtų užtikrintas tinkamas vykdymas jau galiojančių Konkurencijos įstatyme rinkos galios koncentracijos apribojimų (kas jau dabar užtikrintų nuosavybės koncentracijos ribojimus miškui), primityviai norima įrašyti draudimą tik privačiai nuosavybei (iki 1,5 tūkst. ha), kai Valstybinių miškų urėdija viena valdo daugiau nei milijoną hektarų ir jau dabar užima dominuojančią padėtį rinkoje. Neaišku, kodėl nesinaudojama jau esamais miško žemės įsigijimo saugikliais. Asociacija dalyvavo visuose svarstymuose, rengė ir teikė teisiškai argumentuotą organizacijos narių poziciją visais lygmenimis, aiškino plačiajai visuomenei per įvairius žiniasklaidos kanalus. Buvo kreiptasi į Konkurencijos Tarybą, paskui – į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, europines organizacijas, Seimo komitetus ir t. t. Iš visur sulaukta vienareikšmiško patvirtinimo, kad nuosavybėje įsigyti galimo privataus miško ploto dydžio ribojimas kitose ES šalyse netaikomas, nėra tinkamas pataisų iniciatorių deklaruotiems tikslams pasiekti. ELO prezidentas raštu kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, išdėstė galimą nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų konfliktą. Deja, Seimas į šiuos argumentus neįsiklausė. LMŽSA stebina mūsų teisėkūros neprofesionalumas. Artimiausiu metu valdyboje apsvarstysime ir nuspręsime dėl kreipimosi į EK“.

Parengė ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS