Nauda ir ūkininkams, ir bendruomenėms

Lumpėnų seniūnijos teritorijoje veikia 10 vėjo jėgainių – trečdalis didžiausio Baltijos šalyse parko.

Pagėgių savivaldybę pasiekė džiugi žinia: jos teritorijoje pradėjo veikti didžiausias Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkas. Savivaldybė kasmet iš vėjo jėgainių eksploatuotojų gaus po 450 tūkst. Eur mokesčių ir piniginės paramos. Tai aštuntoji dalis savivaldybės biudžeto pajamų.

Planuojama, kad metinę elektros gamybą iš vėjo jėgainių parkas padidins ketvirtadaliu. Per metus jis pagamins tiek elektros, kiek vidutiniškai suvartoja 35 tūkst. namų ūkių. Į parką investuota apie 110 mln. eurų.
Naujasis parkas išsidėstęs 2 500 ha plote. Jį sudaro 30 jėgainių, kurių bendra galia – 73,5 MW, o per metus jis pagamins 200 GWh elektros. Praėjusiais metais vėjo jėgainės Lietuvoje iš viso pagamino 806,3 GWh elektros.
Šis vėjo jėgainių parkas gerokai papildys Pagėgių savivaldybės biudžetą. Be to, susitarta, kad dešimt metų, nuo 2014-ųjų iki 2024-ųjų, vėjo jėgainių eksploatuotojai savivaldybei ir gyventojams teiks 14,5 tūkst. Eur paramą. Po 3 tūkst. eurų kasmet gaus ir seniūnijų, kurių teritorijoje pastatytos jėgainės, bendruomenės.
Toks UAB „Amberwind“ ir keturių Pagėgių krašto bendruomenių susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio mėnesį. Tuomet dėkodamas dar tik už būsimą paramą Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romualdas Mančas sakė, kad bendruomenei tai dideli pinigai. Investuotojams jis pažadėjo, kad šie pinigai tikrai nebus išleisti pavėjui.
Nuo 2015 m. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamojo turto mokestį padidinus nuo 1 proc. iki 3 proc., „Amberwind“ kasmet vien tik šio mokesčio forma į savivaldybės biudžetą sumokės daugiau nei 450 tūkst. Eur. Planuojama, kad šiais metais savivaldybės pajamos iš mokesčių bus 3 mln. 809 tūkst. Eur, tad „Amberwind“ indėlis sudarys aštuntadalį visų pajamų.
„Tokiu būdu, investuodami į inovacijas ir žaliąją energetiką, mes prisidedame ir prie Pagėgių krašto infrastruktūros, gyvenimo sąlygų žmonėms gerinimo“, – sakė „Amberwind“ generalinis direktorius Egidijus Simutis, pasidžiaugdamas, kad pagėgiškiams pasisekė, nes vėjo jėgainių vietos pasirinkimą nulėmė geros gamtinės sąlygos.
E. Simutis paaiškino, kad Pagėgių krašte dėl vadinamojo gamtinio reiškinio – „marių koridoriaus“ pučia stipresni nei vidutiniškai Lietuvoje vėjai. Todėl ši vieta buvo pasirinkta dar prieš penkerius metus, įsigyta čia žemės ir pradėtos statyti jėgainės. Parko statyba užtruko dvejus metus.
Statybos valdytojo Tadeušo Konkovskio duomenimis, įrengiant jėgainių pamatus buvo iškasta apie 20 tūkst. kub. m grunto, pamatams įrengti panaudota apie 1 900 t armatūros ir daugiau nei 15 tūkst. kub. m betono.
Net ir parko statybos darbai atnešė naudos Pagėgių savivaldybei. Statant šį parką savivaldybėje buvo suremontuota ir nutiesta daugiau nei 25 km kelių, atliktas melioracijos sistemų remontas ir daug kitų infrastruktūros vystymo darbų. Dvejus metus statybvietėje dirbo daugiau nei 120 lietuvių ir užsieniečių. „Kai jėgainių parkas pradėjo veikti, vietinius gyventojus įdarbinome priežiūros darbams“, – teigė T. Konkovskis.
Vėjininkų nauda džiaugiasi ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jis sakė, kad savivaldybė nebūtų savo jėgomis pajėgusi sutvarkyti tiek kelių, džiaugiasi ir ūkininkai bei bendrovės, išnuomavusios savo žemes, ir už tai gausiančios sutartą nemažą užmokestį.
Kiekviena vėjo jėgainė užima po 0,6 ha sklypą. Tad pajamų, pardavę savo žemes, gavo ir kaimiečiai. Daugiausia sklypų jėgainių statytojams pardavė žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ – keturis, ūkininkai: Arvydas Kelneris – du, Remigijus Kelneris ir jo dukra Indrė Kelnerytė-Vasiliauskienė – po vieną. O Vilkyškiuose gyvenantis ir Lumpėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Alfonsas Jurkūnas, pardavęs savo žemės sklypą vėjininkams, sakė besidžiaugiantis tokiu sandoriu, nes iš to dabar turintis akivaizdžios naudos.

Stasys BIELSKIS
Autoriaus nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.