Neįkainojama dulkelės misija

Nuo pat ankstaus pavasario iki rudens šalnų miško oras sklidinas džiugios nuotaikos. Įvairiausiais žiedais, įmantriausiais jų raštais puikuojasi žolės, krūmai, medžiai. Vėjelio dvelksmas kelia nuo papurusių žiedų auksines dulkeles, pūkština geltonus debesėlius, kuriuos nusineša judantis oras. Kas gi toji žiedadulkė?

Žiedadulkės galia

Ji menka kaip ir bet kokia kita dulkelė, net neįmanoma įžiūrėti paprasta akimi! O gyvajame pasaulyje tai vienas Kūrėjo stebuklų, iš kurio gimsta naujas augmuo! Žydinčių augalų vystymosi pradas – vyriškoji lytinė ląstelė. Žiedadulkė – kuokelių dulkinių, esančių žiedo centre, produktas, sudarytas iš atskirų mikroskopinių grūdelių. Skirtingų augalų žiedadulkės skiriasi spalva ir atspalviais, dydžiu ir forma. Žydintieji augalai savo žieduose išaugina kuokelius ir piesteles. Žiedai būna kuokeliniai – vyriškieji, piesteliniai – moteriškieji, arba abiejų lyčių – dvilyčiai. Žiedadulkėms patekus ant piestelės purkos įvyksta apdulkinimas. Apdulkinti augalai išaugina sėklas arba vaisius. Žiedadulkes nuo augalo į augalą, nuo žiedo į žiedą perneša vabzdžiai ar vėjas. Pažvelkime į kamanę, renkančią žiedų nektarą sausą vasaros dieną, ir gal maloniai nustebsime – ji su „kelnaitėmis“! Tai ne kas kita kaip žiedadulkėmis aplipusios laukinės bitės kojelės. Lygiai taip pat atrodo naminės bitės, renkančios žiedadulkes iš miško augalų. Keliaudamos nuo žiedo prie žiedo, suvilgo nektaru dulkeles į gumulėlį, deda į krepšelius, esančius prie užpakalinių kojelių. Nustatyta, kad per vieną skrydį bitės parsineša į avilį iki 20 mg augalų dulkelių.

Atradimų keliais

Istoriniai šaltiniai teigia, kad dar XIV a. pr. Kr. Kinijos žiniuonys bandė atskleisti augalų žiedadulkių teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau po to ilgus amžius apie šio gamtinio produkto gydomąsias galias nei botanikai, nei farmacininkai net neužsiminė. Tik XX a. viduryje prancūzas A. Kaljas parašė ir išleido monografiją apie žiedadulkes. Jis paminėjo ir kai kuriuos mokslininkus, tyrinėjusius, kaip bitės renka žiedadulkes. Tuo laikotarpiu rusų mokslininkas N. Cicinas, domėjęsis Gruzijos kalnų gyventojų ilgaamžiškumo paslaptimis, atkreipė dėmesį, kad daugelis jų buvo bitininkai, nuolat papildę savo mitybą augalų žiedadulkėmis. Nuo tada prasidėjo išsamūs žiedadulkių biologiniai, cheminiai, medicininiao tyrimai. Klinikinėje praktikoje pirmą kartą žiedadulkes panaudojo prancūzų mokslininkas R. Sovenas – žarnyno funkcijai reguliuoti. Dabar jau pažengta gana toli, net žinoma, iš kokių medžiagų sudarytos augalų žiedų dulkelės.

Sveikatos šulinėliai

Tyrimais nustatyta, jog svarbiausia žiedadulkių sudėtinė dalis – visaverčiai baltymai, kurių esama nuo 26 iki 40 proc., o riebalų – perpus mažiau. Aminorūgščių randama 5–7 kartus daugiau negu galvijų mėsoje ar vištų kiaušiniuose. Gausu angliavandenių: celiuliozės, gliukozės, fruktozės, ksilozės, krakmolo, sacharozės. Dar viena svarbi sudėtinė dalis – lipidai, iš jų susidaro vitaminas D, taip pat kai kurie hormonai, pašalinantys iš organizmo cholesterolio perteklių. Žiedadulkėse kaupiasi fosfolipidai, stabdantys riebalų nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Karotinoidai virsta vitaminu A ir gerina regėjimą. Žiedadulkėse gausu B grupės ir kitų vitaminų, stiprinančių nervų sistemą ir skatinančių kraujo gamybą. Vitaminas C ir rutinas didina organizmo kraujagyslių, ypač kapiliarų, atsparumą. Šiame augalų produkte rasta arachidono rūgšties, iš kurios organizme susidaro prostaglandinai – biologiškai labai aktyvūs organiniai junginiai. Štai prostaciklinas mažina kraujospūdį, gerina galvos kraujotaką, saugo nuo trombozių. Prie aktyvių junginių priskirtini flavonoliai ir flavonoidai, mažinantys cholesterolio kikeį organizme ir plečiantys kraujagysles. Chlorogeninė rūgštis reguliuoja skydliaukės funkciją, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, triterpenoidai gyvina fizinę ir protinę veiklą, šalina nuovargį.

Augalų dulkelėse gausu mineralinių medžiagų, bet, kaip teigia mokslininkai, svarbiausias vaidmuo tenka kaliui. Šis mineralas gerina kraujagyslių sistemos ir širdies darbą. Gausu fosforo ir magnio, kurie atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, gerina medžiagų apykaitą, o cinkas, geležis, kobaltas gydo mažakraujystę. Mikroelementai ir vitaminai – itin svarbūs, mat gali ne tik skatinti, bet ir slopinti daugelį fermentinių procesų. Pakankamas jų kiekis organizme būtinas, kad normaliai funkcionuotų tiek kraujotakos, tiek imuninė sistemos. Žiedadulkėse taip pat randama fermentų, skatinančių augimą. Kai kurių augalų dulkelėse esama net hormonų, o fitoncidai padeda sėkmingai gintis nuo daugelio puolančių bakterijų, grybų ir virusų.

Nuo visų ligų

Žiedadulkės labai vertingos kaip gydomoji ir profilaktinė priemonė nuo daugelio ligų. Viena jų – alkoholizmas, kai dar nedaug pažeistos kepenys be ryškesnių cirozės požymių, besivystantis kartu su depresija ir kitais nervų sistemos sutrikimais. Gydant žiedų dulkelės aprūpina organizmą aminorūgštimis ir vitaminais, kurių labai trūksta vystantis lėtiniam alkoholizmui. Neblogų rezultatų pasiekiama gydant klimakterinę neurozę ir nervinio pobūdžio depresiją, ankstyvą aterosklerozę, kai dar nėra ryškesnių organinių pakitimų, o vyrauja funkciniai nervų sistemos sutrikimai. Taip pat gydomas ankstyvos stadijos prostatitas ir prostatos padidėjimas, imant po 15–20 g žiedadulkių tris kartus per dieną, gydymo kursą tęsiant 2–3 mėn. Šis gamtinis produktas reguliuoja žarnyno veiklą tiek viduriuojant, tiek užkietėjus viduriams. Ypač patartina vartoti tais atvejais, kai vyrauja virškinimo trakto (skrandžio, tulžies pūslės, žarnyno) funkciniai sutrikimai. Kai skrandžio sulčių rūgštingumas normalus, imama po šaukštą žiedadulkių du kartus per dieną pavalgius, užgeriant virintu vandeniu. Sergant lėtiniu gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, žiedadulkes patariama gerti kartu su medaus tirpalu prieš valgį. Dulkelės saugo skrandį nuo kraujavimo, o jei yra stipriau kraujuojanti opa, žiedadulkės derinamos kartu su kitais kraujavimą stabdančiais preparatais: kursui patariama jų suvartoti 300 g . Vėžys žiedadulkėmis tiesiogiai negydomas, bet eksperimentais ir klinikiniais tyrimais įsitikinta, kad jos, gerindamos kraują, stiprindamos ligonio imuninę sistemą, kartu su kitomis priemonėmis padeda slopinti ir šią klastingą ligą.

Pamiršime gydytojus

Malonų žiedadulkių prisilietimą pirmą kartą pajutau prieš daugelį metų, kai dirbau miškų žinyboje ir studijavau neakivaizdiniu būdu. Tuomet organizmą išsekino įtampa. Jutau iš kojų verčiantį nuovargį, kamavo galvos skausmai, sutriko miegas, pablogėjo savijauta, išseko energijos atsargos. Vaistinėse įsigyti medikamentai nepadėjo, bet pakako pereiti prie žiedadulkių procedūrų – sveikata ėmė iškart taisytis. Išnyko galvos skausmai, pagerėjo miegas, sugrįžo energija, vėl pasijutau sveikas, žvalus. Seni bitininkai, puikiai išmanantys nepamainomą gamtos produkto poveikį, duonelę ir žiedadulkes rekomenduoja ligotiems ir senyvo amžiaus žmonėms. Vartoti gali net visai sveiki profilaktiškai po 15–20 g per dieną.

Kodėl bitininkai gyvena ilgiau už kitus? Atsakymas vienas – jie retai skanauja gryno medųaus kurį paprastai parduoda. Jie valgo medų su augalų žiedadulkių priemaišomis. Dulkelės, susimaišiusios su medumi, skatina organizme medžiagų apykaitos procesus ir gydo įvairias ligas. Įvairios veikliosios medžiagos spartina ir reguliuoja organizmo gyvybinius procesus. Žiedadulkių poveikį galima palyginti su vidaus sekrecijos liaukų veikla. Šios dulkelės prilygsta ženšeniui ir kitiems stipriems vaistiniams augalams. Dr. A. Amšiejus siūlo tonizuojamojo, kaip jis vadina „briedžio ar lokio“, gėrimo receptą: į litrą truputį drungno vandens įberti šaukštą žiedadulkių, įdėti tiek pat medaus, vasarą galima pagardinti dar citrinos griežinėliais, įmesti ledukų. Litro šio gėrimo pakanka 4 asmenų šeimai, geriant kas rytą prieš valgį. „Po kiek laiko pamiršite, kokioje poliklinikoje registruotis, kas yra ligonių kasos ir kas yra liga, pamiršite! Aišku, po vienos dienos tai nepadės. Reikia mažiausiai savaitės, o po mėnesio tas, kuris depresavo – dainuoja!” – taip vaizdžiai kalba mokslininkas praktikas.

Vartokime su pertraukomis

Žmogus kartu su maistu turi gauti visaverčių baltymų, turinčių nepakeičiamų aminorūgščių, kurių organizmas nepajėgia sintetinti pats. Žiedadulkėse esantys proteinai nusileidžia gyvūniniams baltymams, kuriuose yra tokių pat aminorūgščių, tik vienodu santykiu. Pagal maisto medžiagų sudėtį ir kaloringumą žiedų dulkelės prilyginamos augalinės kilmės produktams – kvietiniams ar ruginiams miltams. Per parą suaugęs žmogus gali paskanauti 2,5 g žiedadulkių, o po mėnesio daryti pertrauką. Vėl kartoti su pertraukomis iki keturių kartų per metus. Dulkelės grūdelis padengtas plėvele, atsparia maistą virškinančių sulčių poveikiui. Plėvelė pasižymi dideliu atsparumu. Ji turi poras, pro kurias į dulkelės vidų prasiskverbia virškinimo sultys ir suardo jos vidinius audinius. Kad žiedadulkės būtų lengviau virškinamos, reikia įpilti į stiklinę ar puodelį truputį verdančio vandens ir palaikyti dulkeles mažiausiai porą valandų, retsykiais suplakti.

Išskirtinė bičių misija

Milžiniškus žiedadulkių kiekius kasmet pažeria į aplinką tie augalai, kurie savo giminę palaiko sėklomis. Daugiausia dulkelių paskleidžia medžiai – ąžuolai, beržai, eglės, pušys. Pagrindinės žiedadulkių rinkėjos – bitės. Jos kaupia ir perneša žiedų dulkeles krepšeliuose, pritvirtintuose prie trečios užpakalinių kojyčių poros. Avilyje dulkeles perkelia į vaško akutes, jose suspaudžia, po to užlieja medumi. Taip dulkelės apsaugomos nuo sąlyčio su oru, nuo sugedimo, nors jų sudėtis šiek tiek pakinta. Fermentai ir medus lemia dulkelėse vykstančias chemines reakcijas. Vaško akutėse jos pavirsta bičių duonele – kiek kitokios sudėties produktu.

Dar niekas nesugalvojo būdo, kaip rinkti dulkeles nuo augalų žiedų ar susemti ore pasklidusius jų debesėlius. Tik darbščiosios bitės netingi kaupti mikroskopinių dulkelių. O bitininkai vagiliauja iš parskrendančių bičių specialiais rinktuvais, įtaisytais prieš laką. Rinktuvas sudarytas iš plastikinės plokštelės apvaliu paviršiumi. Lįsdamos į avilį pro tą paviršių, bitės praranda dalį dulkelių iš savo maišelių. Rinktuvu per vieną vasaros dieną surenkama iki 100 g žiedadulkių iš kiekvienos bičių šeimos. Beje, ir šis būdas nepatenkina didėjančios paklausos. Jos vis plačiau naudojamos kaip gydomoji ir profilaktinė priemonė, jų vis daugiau reikia mitybai, kosmetikos ir parfumerijos pramonei.

Žydint medžiams (ąžuolams, beržams, drebulėms, pušims), taip pat varpinėms žolėms žiedadulkių gausa jautresniems žmonėms sukelia alergiją ir pažeidžia akių, bronchų, nosies gleivines, dirgina odą. Dėl to paūmėja bronchinė astma, dermatitas, konjunktyvitas, rinitas. Tai vadinamosios šienligės, sukeltos žiedadulkių, pasekmė.

Alfonsas KAZITĖNAS

 image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.