Balandžio 1 d., įsigaliojo Europos Parlamento nutarimas panaikinti pieno gamybos kvotų sistemą. Ji Europos Sąjungos šalyse buvo įvesta 1984 m., siekiant kontroliuoti pieno ir jo produktų gamybą bei tiekimą. Kiekvienai šaliai narei buvo nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno. Lietuvos pieno gamintojai į šią sistemą įsijungė po 2004 m., šaliai įstojus į ES. Referenciniais pieno gamybos kvotų nustatymo metais pasirinkti 2006-2007 metai. Pagal tuo metu pagaminamo pieno kiekį buvo nustatytos išmokos, kurias gaudavo ir tie pieno gamintojai, kurie savo noru pasitraukė iš gamybos. Skriaudų patyrė žemdirbiai, kurie išplėtė savo galvijų bandas, parduodavo daugiau pieno žaliavos. Jiems teko pirkti pieno kvotą Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose aukcionuose. Tiesioginės išmokos už kvotinio pieno toną iš pradžių siekė 87 Lt, vėliau, pritaikius moduliaciją, sumažėjo iki minimumo. Kai kurie rinkos analitikai prognozuoja, kad, panaikinus pieno gamybos kvotų sistemą, per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba ES padidės 55–60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis. Vis dėlto, padidėjus pieno gamybai, gali atsirasti jo perteklius. Tokiu atveju, analitikų nuomone, supirkimo kainos dar labiau sumažės, išliks tik tie gamintojai, kurie gebės konkuruoti, gamindami pieną mažiausiomis sąnaudomis. Senosios ES valstybės narės sveikina pieno gamybos reguliavimo sistemos panaikinimą. Pieno gamybą plečia Nyderlandai, Airija – iki 2020 m. pieno gamybą padidins 60 proc., Danija - 25 proc. Lietuvos pieno perdirbėjai jau senokai rengėsi naujajam laikotarpiui – dalį verslo perkėlė į kitas šalis: Latviją, Estiją, Italiją, Airiją, Nyderlandus. Lietuvos pieno supirkėjų kooperatyvai surinktą pieno žaliavą realizuoja kaimyninėje Lenkijoje. Analitikai pripažįsta, jog pieno rinka ES šalyse tapo integrali. Situaciją komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas KRASUCKIS.
„Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, seniai žinojome apie pieno kvotų sistemos panaikinimą. Daugelyje ES šalių pieno gamyba buvo žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Pastaraisiais metais pieno gamybos augimas buvo labiau pastebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose netgi mažėjo. Tad panaikinus pieno kvotas ES šalyse, neturėtų labai padidėti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklausys nuo rinkos sąlygų. Tie, kurie moka gaminti ekonomiškai, gamins ir toliau. Nusprendusieji trauktis iš pieno sektoriaus taip ir pasielgs. Pastarieji jau anksčiau tai ketino padaryti, nes pieno gamyba jiems buvo tik vienas iš ūkininkavimo metodų. Pesimistai kalba, jog kvotų panaikinimas sužlugdys sektorių, optimistai džiūgauja, kad panaikinus kvotas pieno gamyba labai išaugs, pieno pardavimas nebus ribojamas. Olandai, vokiečiai, airiai, lenkai, estai galvoja, jog pieno kvotų panaikinimas atriš rankas gamybai vystyti. Lietuvos pieno gamintojams nesiseka kooperuotis, vienytis. Mūsų kaimynai lenkai pasiryžo ir sukūrė paramos fondą, kurio lėšomis pieno produkcija propaguojama kitose šalyse (Kinijoje, Indijoje). Fondas finansuoja lenkiškos produkcijos reklamą, pristatymus. Panaikinus pieno gamybos kvotas, Lietuvoje iš sektoriaus pasitrauks garbaus amžiaus ūkininkai. Tie, kurie dalyvavo ES paramos projektuose, ūkius modernizavo, išplėtė karvių bandas, verslą tikrai tęs. Neverta dramatizuoti proceso. Įstatymais ar teisės aktais sureguliuoti antagonizmą pieno rinkoje vargu ar įmanoma. Aš manau, jog reikia vienytis, o ne ieškoti kaltų. Pieno gamintojai privalo valdyti žaliavą, nes geranoriškumo iš kitų pieno sektoriaus dalyvių nesulauks. ES šalys, kurios mato pieno gamybą kaip verslą, su kvotų sistema atsisveikina ramiai. Lietuvos pieno gamintojams reikia susikoncentruoti į pieno gamybos kaštų mažinimą. Pieno rinkai stabilizuoti yra nemažai organizacinių bei finansinių priemonių. Jomis turėtų labiau domėtis pieno gamintojų savivaldos organizacijos. Tuomet ir valstybė suras galimybių padėti.“
Komentarą parengė Justinas ADOMAITIS
Redakcijos nuotrauka