Olimpinė korupcija atveda prie suskilusios geldos

Atkurtos Lietuvos sportininkai jau 24 metus dalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose. Mūsų atletai dažnai būdavo apdovanojami kilnaus elgesio prizais ir labai retai diskvalifikuojami dėl vartotų uždraustų preparatų.
Bet per artėjančias prie pabaigos Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ant Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, dalies visuomenės nuomone, krito šešėlis, kad krepšininkai pralaimėjo dvejas iš eilės rungtynes (vienas ypač gėdingu rezultatu) varžovams, kuriuos draugiškose rungtynėse įveikdavo, nenorėdami jau ankstyvajame atkrintamųjų varžybų etape susitikti su stipriausia turnyro komanda – JAV žvaigždėmis.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti buvę garsūs sportininkai, treneriai, sporto korupcijos tyrėjai tvirtino, kad tokius įtarimus sunkiau įrodyti, negu aptikti dopingo pėdsakus olimpiečių organizmuose. Tačiau, anot pašnekovų, Lietuvos sportininkai niekada neturėtų siekti medalių bet kokia kaina kaip Rusija, pasirinkusi savo olimpiniu veidu, propagandine „ikona“ dukart už vartotus neleistinus organizmo stimuliatorius sučiuptą, bet Maskvos draugų iš Tarptautinio olimpinio komiteto atleistą nuo bausmės plaukikę.

Nugalėtojai kartais baudžiami
„Tas rusiškas posakis, kad „nugalėtojai neteisiami“ (Rusijos imperatorienė Kotryna II tokiais žodžiais pateisino karo vadą Aleksandrą Suvorovą, kuris 1773 m. savavališkai užėmė turkų tvirtovę Balkanuose, nors jam buvo įsakyta tik išžvalgyti objektą – red. past.), negali būti besąlygiškai taikomas didžiajam sportui. Kiek nugalėtojų neteko olimpinio aukso, pasaulio čempionatų apdovanojimų, garsių tarptautinių varžybų nugalėtojų taurių jau pasibaigus žaidynėms, paaiškėjus, kad „čempionai“ pergalę pasiekė neleistinais būdais, vartodami uždraustus preparatus“, –
„Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis.

Nepagautas – ne vagis?
Lietuvos krepšininkų metimus pro šalį ir skylėtą kaip rėtis gynybą per rungtynes, kurių mūsų komandai buvo „nenaudinga“ laimėti, A. Juozaitis apibūdino irgi garsiu aforizmu: „Nepagautas – ne vagis“. „Žinoma, 50 taškų pralaimėtos rungtynės ispanams pateks į Lietuvos krepšinio gėdos knygą. Nors visų smulkmenų nežinau. Esu iš tų lietuvių, kurie nežiūri krepšinio per televizorių. Dirbtinės „antrosios religijos“ nepraktikuoju. Ji man svetima… Tai nebuvo kilnus žaidimas. Patirtas sutriuškinimas aiškiai neatitiko mūsų žaidėjų pajėgumo“, – svarstė buvęs olimpinis plaukimo prizininkas, filosofas A. Juozaitis.

Dviguba gėda
Anot A. Juozaičio, tie gudravimai, kokiais lietuvių krepšininkai bandė palengvinti sau kelią iki prizininkų pakylos – nusižengimas olimpiniams idealams. „Argi tai galima pavadinti turnyrine taktika? Juk ji galutinai susiklosto vykstant rungtynėms – jeigu nesiseka, keičiama pagal aplinkybes. Mūsų krepšininkus Lietuva idealizuoja. Todėl toks jų elgesys dviguba gėda. Mūsų sporto visuomenė maža, tarsi viena šeima. Ji skaudžiau nuvilta negu kai kurios didelės tautos dėl savo sportininkų dopingo skandalų“, – tvirtino A. Juozaitis.

Nepateisina tik dopingo
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas netiki, kad Lietuvos rinktinė dėl iliuzinės turnyrinės naudos būtų rizikavusi prarasti gerą vardą. „Sporto komandų nesėkmes dažniausiai nulemia vidinės psichologinės priežastys, o ne kažkokie „karteliniai susitarimai“. Ketvirtį amžiaus praleidau sporto pasaulyje (V. Mikalauskas 1986–1987 metais buvo „Nemuno“ sporto draugijos pirmininkas, 1996–2009 metais – Lietuvos rankinio federacijos viceprezidentas, 1995–1998 metais treniravo Lietuvos jaunimo rankinio rinktinę – red. past.). Puikiai žinau –
galima dešimt kartų įveikti gerai pažįstamas antrojo ešelono komandas, o vienuoliktą kartą netikėtai suklupti. Arba patekus į nesėkmių ruožą triuškinamai nusileisti panašaus pajėgumo komandai. Negi brazilai 2014 m. pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje savo žiūrovų akivaizdoje labai norėjo pralaimėti vokiečiams net 1:7?! Nepateisinu tik dopingo, o rėksmingomis spekuliacijomis dėl rungtynių baigties negalima svaidytis”, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo
V. Mikalauskas.

„Netikėto“ rungtynių posūkio įkainiai
Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad sutartomis paprastai laikomos tokios sporto varžybos, kai sportininkai, treneriai parduoda, o lošimų organizatoriai, įvairūs tarpininkai arba organizuoti nusikaltėliai perka jiems pelningą rungtynių baigtį arba „netikėtą jų posūkį“.
„Kaip ir kiekvienas Lietuvos krepšinio rinktinės aistruolis, labai norėčiau, kad mūsų komanda įtikinamai laimėtų visas rungtynes. Visiškai suprantu, kodėl, rinktinei pralaimėjus per grupės varžybas, imta spėlioti apie galimus išskaičiavimus pasirenkant tolesnius varžovus. Bet įtarimai dėl tokio elitinio lygio – olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro – sutartų rungtynių yra labai rimtas dalykas. Reikia konkrečių įrodymų“, – tikino P. Murauskas.

Opi problema
Vis dėlto, pasak „Transparency International“ analitiko P. Murausko, manipuliacijos sporto varžybomis Lietuvoje yra opi problema. Nesąžininga sportinė kova, kurios rezultatai iš anksto nulemti pagal lažybų kontorų užsakymus, gana paplitusi mūsų šalyje.
„2014 m. „Transparency International“ tyrimai atskleidė, kad beveik penktadalis profesio­nalių futbolininkų ir septintadalis krepšininkų Lietuvoje žino arba įtaria dalyvavę varžybose, dėl kurių rezultato buvo susitarta iš anksto. Daugiau nei pusė apklaustų futbolininkų ir beveik trečdalis krepšininkų mano, kad tai dažnas reiškinys“, – sakė P. Murauskas.

Sukčiavimo atmaina
2016 m. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas patvirtino sporto korupcijos prevencijos 2016–2018 metų programą. Vieną jos pastraipą verta pacituoti ištisai: „Nuolat didėjanti sporto komercializacija, beveik neribojamos ir nelabai kontroliuojamos rungtynių lažybos (ypač virtualiojoje erdvėje), tarptautinių organizuotų nusikalstamų grupuočių susidomėjimas didžiuoju sportu bei palyginti kuklios sporto elitui nepriklausančių atletų pajamos –
dėl šių pagrindinių priežasčių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, svarbių varžybų baigtis neretai sukelia abejonių ir įtarimų. Manipuliacijos sporto rezultatais – toks pat nusikalstamas reiškinys kaip korupcija, sukčiavimas, kyšininkavimas, pinigų plovimas, šantažas“.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.