Parama mėsinių augintojams – su laimingu loterijos bilietu

„Istorinę“ paramą už bulius ir karves žindenes šiemet gaus beveik 40 tūkst. ne tik esamų, bet ir buvusių galvijų augintojų. Europos Komisijos logika prieštarauja sveikam protui.

Apie neišnaudotus mėsinės galvijininkystės sektoriaus rezervus šalies politikai ir gyvulininkystės specialistai kalba nuolat. Ir nepasakysi, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nesiima iniciatyvos šį jauną sektorių paskatinti bei paremti – nuo 2007 m. augintojai gauna nuo gamybos atsietąsias specialiąsias išmokas už bulius ir karves žindenes, nuo šio ES finansinio periodo pradžios – paramą už kiekvieną iki 12 mėn. amžiaus išaugintą ir ne trumpiau nei 2 mėn. ūkyje išlaikytą galviją, nuo pernai metų finansinė parama teikiama ir vidaus rinkoje ar užsienyje perkantiesiems veislinius gyvulius. Tačiau patys mėsinių augintojai teigia, kad paramos krepšelio dalybose yra protu nesuvokiamų ir agroverslą stabdančių dalykų.

Jaunimą stebina „istorinės“ išmokos
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentės Lauros Mišeikienės teigimu, šiuo metu džiuginanti tendencija yra tai, kad mėsinę galvijininkystę vysto vis daugiau jaunų žmonių. Tačiau šiuos aktyvius ūkininkus itin stebina ir piktina faktas, kad kasmet tebemokamos „istorinės“, nuo gamybos atsietos specialiosios išmokos už bulius ir karves žindenes. Mat solidi atsietoji išmoka už bulius (205 Eur už galvą) ir atsietoji išmoka už karves žindenes (105 Eur už galvą) jau šiomis dienomis bus išmokėta asmenims, kurie bulius laikė 2010–2011 metais, o žindenes – 2007-taisiais…
„Žmonės, kurie aktyviai ūkininkauja šiandien, kurie plečia bandas ir investuoja, tikrai nėra patenkinti tuo, kad skiriami pinigai gyvulininkystei skatinti su gamyba nesusietų išmokų atveju tikrojo tikslo nepasiekia. Jei paramą gaunantis žmogus – mūsų sektoriaus senbuvis, dar tebūnie. Bet gal tik ministerijai tėra žinoma, kiek yra ir tokių nuo gamybos atsietos paramos gavėjų, kurie šiandien užsiima visiškai kitos krypties agroverslu arba yra išėję į užtarnautą poilsį, o pinigus vis tiek kasmet gauna. Ne kartą esame kalbėję apie tai, kad parama turi būti skiriama tik aktyviems ūkininkams, bet, deja, tvarka ir šiemet nėra pasikeitusi“, – kalba L. Mišeikienė, komentuodama kovo 23 d. pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo patvirtinti 2015 m. nuo gamybos atsietosios paramos dydžiai.
Šios specialiosios išmokos už bulius šį mėnesį jau turi būti išmokėtos, atsižvelgiant į 2010–2011 metais gautų specialiųjų išmokų už šios rūšies gyvulius skaičiaus aritmetinį vidurkį. Šiais metais tokią paramą gaus daugiau nei 25 tūkst. pareiškėjų. Jiems bus išmokėta apie 10,7 mln. Eur. Paramą už karves žindenes taip pat gaus 14,7 tūkst. ne tik esamų, bet ir buvusių augintojų, kurie 2007 m. kovo 31 d. savo vardu buvo užregistravę karvių žindenių ir vyresnių nei 8 mėn. amžiaus telyčių. Karvių žindenių laikytojams numatoma išmokėti daugiau nei 4,1 mln. Eur paramos lėšų.
LMGAGA vadovės L. Mišeikienės mintims pritaria ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. Jo nuomone, einamaisiais metais parama turi būti skiriama už produkcijos gamybą pernai, o ne prieš dešimtį metų. „Suprantu, kad ŽŪM vadovavosi ES reglamentu, draudžiančiu skatinti žemės ūkio gamybą, tačiau žiūrint žemdirbio akimis, tai nėra logiška“, – teigia A. Stančikas.

Paramos krepšelį „atskiedžia“ mišrūnai
ŽŪM sėkmingai susiderėjus su Europos Komisija dėl tiesioginių išmokų perskirstymo schemos ir gyvulininkystę Lietuvoje pripažinus prioritetine žemės ūkio šaka, šiuo ES finansiniu periodu ūkininkams buvo pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už iki 12 mėn. amžiaus išaugintus mėsinius galvijus. Pasak LMGAGA prezidentės L. Mišeikienės, šios formos parama augintojams yra labai naudinga, tačiau problema yra tai, kad iš paramos krepšelio remiami ir pirmosios kartos mišrūnų augintojai.
„Daugelis mėsinės galvijininkystės ūkių veiklą pradėjo nuo to, kad laikomas pienines karves ėmė sėklinti mėsinių veislių bulių sperma. Atvesti mišrūnai per kelias kartas galiausiai tapo tikrų mėsinių galvijų bandomis. Tačiau šalyje yra daugybė pieno ūkių, kuriuose pirmosios kartos mišrūnas auginamas tik dėl išmokos“, – neabejoja L. Mišeikienė, primindama, kad, daugėjant pirmosios kartos mišrūnų skaičiui, atitinkamai mažėjo parama mėsinių galvijų augintojams. „Kadangi išmokų dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į galvijų skaičių ūkyje ir taikant progresinę skalę, 2014 m. už galvą gavome iki 162 Eur, o pernai – iki 109 Eur, t.y. trečdaliu mažiau“, – skaičiuoja ji.
Pašnekovė pastebi, kad situacija šalies pieno sektoriuje tebeišlieka aštri. Todėl vis daugiau pieno krypties ūkių persiorientuoja į mėsinę galvijininkystę. Tad rinkoje daugėjant „žaidėjų“, o paramos krepšeliui išliekant stabiliam, parama už išaugintus mėsinius kitąmet, tikėtina, dar mažės.
Parama už iki 12 mėn. išaugintus gyvulius mažės ir dėl kitos priežasties. ŽŪR pirmininko A. Stančiko teigimu, Rūmuose sudaryta darbo grupė šiuo metu jau svarsto klausimą, kaip perskirstyti pagal BŽŪP tiesioginių išmokų schemą mokamą su gamyba susietosios paramos dalį.
Mat paramą norima skirti ir už plotus, kurie yra užsėti sertifikuota sėkla, taip pat vasarinių rapsų augintojams. „Jau beveik esame sutarę, kad 2 mln. Eur paimsime iš gyvulininkystės sektoriaus: 1 mln. Eur – iš pienininkų, 1 mln. Eur – iš mėsinių galvijų augintojų“, – pasakoja ŽŪR pirmininkas.

ES parama – ne socialinė pašalpa
„Vieša paslaptis, kad dalis pienininkų savo pirmosios kartos mišrūnus augina kaip pieninius, o jų motinas toliau melžia. Todėl tokių galvijų skerdena nėra kokybiška ir perdirbėjai už ją moka mažai. Tad nesuprantama, koks šiuo atveju paramos tikslas – skatinti kokybiškos mėsos gamybą, siekti, kad ji patektų į vaikų ugdymo, gydymo įstaigas, kariuomenę, ar nesąžiningai dirbantiems ūkininkams teikti socialinę pašalpą?“ – retoriškai klausia L. Mišeikienė. Todėl, jos įsitikinimu, pieno krypties ūkiuose mėsai auginami galvijai ir jų motinos žindenės turi būti laikomi skyrium nuo pieninės bandos. O valstybės kontroliuojančių institucijų dėmesys tokiai tvarkai privalo būti sustiprintas.

Žinojo ne visi
Komentuodama veislinių mėsinių galvijų įsigijimo su valstybės parama situaciją, LMGAGA prezidentė L. Mišeikienė pastebi, kad praėjusių metų rezultatai taip pat nėra džiuginantys. „Paraiškas buvo pateikę 195 pareiškėjai, kurie prašė įsigyti 2 305 galvijus. Tačiau apie 15 proc. paraiškų liko nepatenkintos, nes šios paramos įgyvendinimo taisyklėse įrašytas punktas, numatantis, kad galvijus gali pirkti tik tie ūkininkai, kurie bent vieną galviją jau laiko. Be to, dalis žmonių, ne LMGAGA narių, apie galimybę su valstybės parama nusipirkti galvijų net nežinojo“, – kalba pašnekovė, skaičiuojanti, kad regionuose veikia ne viena valstybinė įstaiga, kurios atstovai tokią informaciją žemdirbiams privalėjo suteikti. Tai ir savivaldybių žemės ūkio skyriai, ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniai.

Nepaklusnieji liks be paramos
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis taip pat sutinka su žemdirbių nuomone, kad atsietoji nuo gamybos „istorinė“ išmoka už bulius ir karves žindenes nėra visiškai logiška, tačiau kartu teigia, kad Lietuvai yra dvi galimybės: arba mokėti ir šią išmoką, arba prarasti paramą ir už iki 12 mėn. išaugintus gyvulius, ir už mėsinių veislinių įsigijimą. Nes tokios yra Briuselio nustatytos taisyklės. „Taigi arba mes dirbame taip, kaip reglamentuoja ES teisė, arba darome pažeidimus. Už vieną pažeidimą ministrė jau prisiėmė atsakomybę, nes mes atsisakėme mokėti išmokas tiems, kurie nebelaiko pieninių karvių, bet laikė jas 2006 m. Laimė, kad nebuvo šios programos audito“, – kalba pašnekovas.
R. Krasuckis prisimena, kad specialiųjų išmokų už bulius ir karves žindenes mokėjimo schema visiškai atsieta nuo gamybos 2012 m. „Esame kreipęsi į Europos Komisiją, kad pretendentų į šią paramą, anksčiau vadintą papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis (PNT), skaičių būtų leista koreguoti, bet, deja, Komisija neleido. Dabar ši parama vadinama pereinamojo laikotarpio nacionaline parama, kuri 2019 m. bus visiškai nutraukta“, – aiškina ŽŪM atstovas.
Pasak jo, ES teisės aktų principus suformavo senosios šalys ES narės, kurių ūkininkai taip pat tebegauna „istorines“ išmokas, nepriklausomai nuo to, kuo šiuo metu verčiasi.
„Visi žinome, kad ES kai kurios sritys reglamentuojamos labai griežtai, kitos paliktos reglamentuoti pačioms šalims narėms, dar kitos traktuojamos kaip laisvoji rinka. Taigi šiuo atveju reglamentavimas labai griežtas. Buvo metas, kai ES bendroji žemės ūkio politika skatino gamybos vystymą, vėliau – pasitraukimą iš jos. Tarkime, šiuo metu taip skatinamas „žalinimas“. Pritariu nuomonei, kad „istorinės“ išmokos nėra teisingas dalykas, tačiau jei šiuo metu iš tiesų siekiame paremti mėsinės galvijininkystės sektorių, belieka sutikti su atvejais, kad kažkas ištraukė laimingą loterijos bilietą“, – teigia R. Krasuckis.
Į klausimą, ar tikslinga remti pirmosios kartos mišrūnų augintojus, jei šių galvijų mėsa perdirbimo įmonių superkama pigiai, o valstybinė realizavimo sistema iki šiol nėra sukurta, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius sako, jog ministerija yra kreipusis ne į vieną potencialų pirkėją. „Tarkime, Krašto apsaugos ministeriją raginau kariams tiekti sveiką, vietoje pagamintą produktą, t.y. pirmosios kartos mišrūnų mėsą. Deja, Lietuvoje taip jau yra, kad ten, kur prasideda viešieji pirkimai, pilietiškumas baigiasi“, – reziumuoja pašnekovas.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.