Paroda Aleksandro Stulginskio universitete skelbia pavasarį

Šiandien Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) prasideda 23-ioji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2018“. Tai viena iš daugelio Lietuvoje agroverslui ir plačiajai visuomenei rengiamų parodų. Organizuoti tokį renginį, kuris dalyvių, lankytojų gausa, turinio naujumu pranoktų kitus, – ambicingas iššūkis. Tačiau ASU su šia užduotimi kasmet pavyksta susidoroti puikiai – iš pernai reitinguotų beveik keturių dešimčių parodų ASU tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ buvo pripažinta didžiausia šalyje. Kas lemia šio renginio populiarumą ir kokia ateitis jo laukia aukštojo mokslo reformas išgyvenančiame universitete?

Revoliucija žemės ūkyje – realybė
„Tai, kad dauguma šiųmetėje parodoje dalyvaujančių agroverslo įmonių vadovų, specialistų yra mūsų universiteto absolventai ir socialiniai partneriai, turbūt yra svariausias įrodymas, kaip šalies žemės ūkiui svarbu turėti stiprią savo sektoriaus mokslo ir studijų bazę. Pastaruoju metu vis garsiau prabylama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Ir pirmiausia ji ateina į žemės ūkį. Pasaulyje auga ne tik maisto produktų paklausa, bet ir poreikis mažinti gamybos kaštus, tausoti gamtos, energetinius ir įvairius kitus ištek­lius. Todėl į agroverslą sparčiai veržiasi išmaniosios technologijos, paremtos naujausiomis informatikos, fizikos, chemijos, agronomijos žiniomis.
Sakyčiau, kad žemės ūkis Lietuvoje jau šiandien yra ir ta šaka, kurios informacinėse duomenų bazėse įdiegta bene daugiausia išmaniųjų technologijų. Agroverslas tampa vienu iš perspektyviausių sektorių IT, taip pat robotikos specialistams. Kasmet vis labiau stebina ir ASU teritorijoje vykstančių tarptautinių žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ eksponatai. Šiuolaikinė technika savo galimybėmis tiesiog pribloškianti“, – savo įspūdžiais dalijasi ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Pasak rektoriaus, naujos protingos mintys ir inovacijos atsiranda tuomet, kai žmonės apsikeičia savo žiniomis. Paroda ir yra gera galimybė susitikti, diskutuoti, įgyti naujų žinių. „Būdami šalia vieni kitų augame mes, auga agroverslas, žemdirbiškoji visuomenė. Akivaizdu, kad mokslo ir verslo partnerystės vaidmuo yra didžiulis“, – neabejoja profesorius.

Į ateitį ragina žvelgti optimistiškai
Paklaustas, apie universitete prasidėjusias pertvarkas ir populiarių parodų likimą po reformų, A. Maziliauskas į ateitį ragina žiūrėti optimistiškai. Pasak jo, 2017-tieji buvo kupini sumaišties aukštojo mokslo reformos metai, kai siekta šią reformą įgyvendinti „kirvio“ metodu, t. y. mažinant šalyje studentų ir studijų programų skaičių ir taip esą gerinti studijų kokybę bei didinti universitetų konkurencingumą. Šios aplinkybės paskatino priimti kolegialų sprendimą – į vieną aukštąją mokyklą sujungti ASU, VDU ir LEU.
„Iš tiesų esame patrauklus part­neris, nes turime Lietuvoje moderniausią universitetinę infrastruktūrą. Esame parengę projektą ir jį įgyvendiname. Į VDU ateiname in corpore su ASU fakultetais, studijų programomis, parodomis. Į mūsų erdvę ateityje turėtų persikelti ir VDU Gamtos fakultetas. Susijungus su VDU sustiprės universiteto mokslinis potencialas, praturtės organizuojamos tradicinės, o galbūt ir naujos parodos“, – ateities planais dalijasi A. Maziliauskas.

Nuo fermų įrangos iki programų
Už parodų rengimą atsakingo ASU padalinio – Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko – vadovas doc. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad šiųmetėje parodoje dalyvauja per 300 įmonių ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Sulaukta net 24 kompanijų iš užsienio – atvyksta dalyviai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos. 15 proc. dalyvių renginyje dalyvauja pirmą kartą, o tai, V. Venskutonio pastebėjimu, akivaizdus ženklas, kad agroverslas mūsų šalyje auga.
Tradiciškai gausiausia parodoje žemės ūkio technikos ekspozicija – ji užima 42 tūkst. kv. m plotą. Paviljonuose laikinai įsikūrė 115 įmonių, pristatančių trąšas, augalų priežiūros priemones, techniką, technologijas, fermų įrangą, konsultavimo ir kitas paslaugas.
„Kaip ir kasmet, parodos lankytojų laukia turininga šviečiamoji programa – 43 seminarai, du forumai, konferencija. Šie renginiai apima pačias įvairiausias temas – savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi dalysis ASU mokslininkai, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – vardija pašnekovas, pastebėdamas, kad parodos „Ką pasėsi… 2017“ šviečiamoji programa pernai pripažinta Lietuvos mokslo akademijos skelbto Mokslo populiarinimo priemonių konkurso viena nugalėtojų.

Kiti gali tik pavydėti
Paprašytas prisiminti parodos „Ką pasėsi…“ ištakas, nuo pat pirmųjų šio proceso žingsnių jame dalyvaujantis V. Venskutonis pasakoja, kad žemės ūkio parodų atsiradimą ASU erdvėje lėmė dvi palankiai sutapusios aplinkybės. Tuometis universiteto rektorius prof. Albinas Kusta, grįžęs iš kelionės JAV, kur turėjo galimybę apsilankyti žemės ūkio parodoje, pasiūlė tokios iniciatyvos imtis ir universitetui. Tuo metu ką tik atsiradusių rinkoje, o šiandien agroverslo lyderėmis tapusių įmonių „Lytagra“, „Dojus“, „Rovaltra“ vadovai, atvykę į ASU, irgi ėmė raginti, kad rengti parodas – universiteto pareiga.
„Ir tai buvo tiesa, nes esminis parodų tikslas – mokslo inovacijų sklaida. Atvirai tariant, šiandien kelia šypseną prisiminus, kokiomis sąlygomis savo pirmąją pa­rodą rengėme. Visame universitete turėjome vieną labdara gautą kompiuterį ir vieną fakso aparatą, kurio popieriaus „kilimas“, rastas rytą, netilpdavo kabinete. Mūsų formatas ėmė sparčiai augti, atsiradus galimybei Lietuvos ūkininkams pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Ir parodos žmonėms buvo bene vienintelė galimybė iš arti apžiūrėti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. Tad jie važiavo ne tik patys, bet ir atsiveždavo savo verslo planų rengėjus, idant šie suprastų, ką konkrečiai ūkininkas nori įsigyti. Suprantama, tokios, kokią turime šiandien, ekspozicijų infrastruktūros universitete nebuvo. Prisimenu, vienais metais pjovėme piktžoles ir klojome šiaudus, kad lankytojams būtų bent kiek patogiau. 2007-aisiais Žemės ūkio ministerija pasiūlė ASU imtis Pasaulinių arimo varžybų, kurios turėjo vyksti Lietuvoje, organizatoriaus vaidmens. Sakyčiau, šis sėkmingai suorganizuotas renginys buvo itin naudingas universitetui, nes gavome ir atitinkamą finansavimą“, – neabejoja V. Venskutonis, pastebėdamas, kad žemės ūkio parodos yra puiki reklama ASU, kurios šiandien gali tik pavydėti visos kitos šalies aukštosios mokyklos.
Pašnekovas teigia nesutinkantis ir su prognozėmis, kad esą baigsis ES parama Lietuvos žemdirbiams, išseks ir žemės ūkio parodų populiarumas.
„Su tokia nuomone nesutikčiau. Mūsų žemdirbiai šiandien jau yra tokie stiprūs, kad vis daugiau jų naują žemės ūkio techniką įsigyja be ES investicinės paramos. Be to, parodų metu demonstruojamos ne tik mašinos, bet ir naujos technologijos, nauji produktai. Taigi parodos – puikus ir kiekvienam prieinamas būdas visa tai pamatyti“, – reziumuoja ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko vadovas doc. V. Venskutonis.

ASU informacija