Sirpstančios mėlynės kursto meilę gimtinei

Meilė gimtinei – pragmatiškas jausmas: į ją sugrįžtama tada, kai prisirpsta mėlynės. Ketvirtą vasarą Senosios Įpilties kaimo žmonių, kraštiečių susibūrimo leitmotyvu tapo žodžiai „Prisirpus mėlynėms į tėviškę grįžtu“. Šiame Kretingos rajono kaime įsikūrusios bendruomenės pirmininkės Birutės Stalmokienės teigimu, šventės laiką ir idėją padiktavo daug metų gyvuojanti tradicija, kad pas savo tėvus vaikai grįžta tada, kai Senąją Įpiltį supančiuose miškuose prisirpsta uogos.

Mėlynių šventė Senojoje Įpiltyje.

Mėlynių šventė Senojoje Įpiltyje.

Tai nė kiek nemenkina įpiltiškių noro ir pastangų gražiai švęsti, susitikti su buvusiais draugais, dalytis šiandienos džiaugsmais ir šiltais prisiminimais.
– Mūsų krašte liepą uždera labai daug mėlynių, joms prisirpus pas tėvus grįžta svetur iškeliavę vaikai, apsilanko kraštiečiai. Šia idėja grindžiame ir savo šventę, joje mėlynių tikrai netrūksta, būna ir kitų uogų, šeimininkės suneša parduoti jų pačių suslėgtų sūrių, vištų kiaušinių ar kitų produktų. O žmonių susirenka ne tik iš mūsų kaimo, suvažiuoja iš tolimesnių vietovių, didelių miestų, – pasakojo bendruomenės pirmininkė B. Stalmokienė.
Vieta, kur vyksta šventinis renginys, – ypatinga. Pasibaigus šv. mišioms, o jos gyvenvietės centre aukojamos po atviru dangumi, dalyvių eisena patraukia prie tvenkinio. Iš medžio išskaptuota informacinė lenta byloja, kad seniau čia būta prekybos kelio tarp Sankt Peterburgo ir Berlyno. Netoliese dunkso vienas įspūdingiausių Žemaitijos piliakalnių, ant kurio kažkada stovėjo tvirtovė. Vos už poros šimtų metrų teka Šventosios upė, skirianti dvi kaimynes – Lietuvą ir Latviją. Su folkloriniu ansambliu pas įpiltiškius iš Rucavos miestelio atvažiavusi latvė Sandra Ruoze „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad vaikystėje iš kaimyninio kaimo atbėgdavusi į Senąją Įpiltį duonos pirkti.
– Būdami vaikai perbrisdavome negilią Šventosios upę ir ateidavome į Senosios Įpilties parduotuvę pirkti duonos ir kitų produktų. Dabar gyvenu Rucavoje, nuo čia iki jos tiesiai – beveik dešimt kilometrų, tačiau į šventę važiavome aplinkui, nes per upę šioje vietoje tilto nėra. Todėl susidarė pusės šimto kilometrų kelias, – pasakojo į mėlynių šventę koncertuoti atvykusi latvė.
Šeštadienį ant tvenkinio kranto šurmuliavo renginiui besiruošiantys vietos žmonės. Prekeiviai ant prekystalių dėjo pintines su mėlynėmis ir kitomis uogomis, šeimininkės kaitė du didžiulius katilus, kuriuose rengėsi virti žemaitiškus kleckus. Pagardinusios juos šviežiomis trintomis mėlynėmis, tikėjosi užkariauti šventės dalyvių simpatijas. Joms nenusileido vietos medžiotojai, iš žvėrienos ir kitų produktų užkaitę du patiekalus – „makalkošę“ ir „šiurpę“.

Paklaustos, koks šiemet mėlynių derlius, kaimo moterys palygino jį su pernykščiu.
– Pernai mėlynių buvo daugiau, šį pavasarį šalnos daug žiedų sunaikino. Bet tie, kas reguliariai uogauja, pajamų prisiduria. Mokiniai nusiperka aprangą mokyklai, mokymo priemonių, studentai susitaupo pragyvenimui. Dviejų trijų žmonių šeima per dieną prirenka du kibirus uogų. Dažniausiai veža jas parduoti į Palangos turgų, ten šiemet gauna po 12 litų už litrą, o jeigu parduoda iš namų, kaina keliais litais mažesnė, – pasakojo įpiltiškė Asta Razmienė.
Viena prekiautoja pasigyrė, kad pernai iš mėlynių uždirbo 3 tūkst. Lt pelno.
Šįkart už mėlynes prašė po 13 Lt/l, per valandėlę uogos buvo išgraibstytos.
Šventėje sutikome stambų Klaipėdos r. ūkininką Manfredą Skroblį, kuris šiame kaime gimė ir praleido pustrečio dešimtmečio. Vietos gyventojai gerbia čia dirbusio ūkininko tėvo Kurto Skroblio atminimą, jo vardu pavadinta viena Senosios Įpilties gatvių.
– Ne pirmą kartą dalyvauju kraštiečių susitikimuose, čia juk vaikystė ir jaunystė prabėgo. Smagu sutikti pažįstamus, prisiminti senus laikus, pasidalyti šiandienos džiaugsmais, – sakė su žmona Genute į šventę atvykęs M. Skroblys.
Įpiltiškių renginį pagerbė ir Kretingos rajono valdžia. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas nusipirko toli nuo intensyvaus eismo kelių surinktų mėlynių, o rajono meras Juozas Mažeika šventės metraštį paženklino mėlynių sultimis ištepto piršto atspaudu.

Autoriaus nuotraukos

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.