Sočiausias šventes uždirbome valdininkams

Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė pripažįsta, kad daugiausia sutaupo tos valdžios įstaigos, kurios turi laisvų etatų arba ilgai sergančių darbuotojų.

Skolose skendinčios savivaldybės neturi pinigų keliams valyti, gatvėms apšviesti, mokykloms ir ligoninėms remontuoti, užtat kiekvienais metais randa lėšų savivaldybių valdininkams prieš Kalėdas pamaloninti. Praėję metai – ne išimtis. Vienkartines išmokas gavo visi Tauragės, Šakių, Jurbarko savivaldybių darbuotojai, solidžiais priedais prie atlyginimo savivaldybės valdininkus paskatino Šilalės rajono valdžia. Tačiau džiaugėsi ne visi. Jau po kelių dienų lyg yla iš maišo išlindo žinia, kad vieni negavo nieko, o kitiems buvo skirtos net kelios kalėdinės išmokos.

Dalija, kad nereikėtų grąžinti?
Neužimti etatai, mėnesius trunkantis specialistų nedarbingumas savivaldybių administracijoms leidžia darbo užmokesčio fonde sutaupyti dešimtis ir net šimtus tūkstančių eurų. Už tuos pinigus būtų galima gerokai sumažinti savivaldybių įsiskolinimus, apšviesti gatves ir nutiesti asfaltą bent viename rajono kaime, tačiau dauguma savivaldybių administracijų patyliukais juos dalija valdininkams skatinti. Dar vienas jau kelinti metai neišsenkantis pajamų šaltinėlis – socialinės pašalpos, kurių savivaldybėms kasmet sekasi sutaupyti vis daugiau.
Dar gruodžio pradžioje Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus pasirašė įsakymą „už labai gerą darbą, aiškinantis piniginės socialinės paramos tikslingumą, lankantis paramos gavėjų šeimose, teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms, taip pat už atliktas ypatingos svarbos užduotis“ 22 seniūnijų socialiniams darbuotojams padalyti po 150 Eur. O štai šiltuose kabinetuose visus metus sėdėjusiems vienuolikai savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus valdininkų teko 470 Eur vienkartinės išmokos, o Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė pamaloninta 540 Eur vienkartine išmoka.
Šilalės rajone dirba gerokai per šimtą socialinių darbuotojų, bet didžioji dalis apie jokias papildomas pajamas prieš šventes negalėjo net galvoti – džiaugėsi sulaukę atlyginimų ar bent avansų.
Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Meiženis savivaldybės vadovams priekaištavo ne tik dėl akivaizdžios socialinės nelygybės, bet ir reikalavo paaiškinti, kokiais būdais savivaldybė sutaupė 9 tūkst. Eur.
Šilalės r. merą Joną Gudauską toks klausimas net papiktino. Pasak mero, ir politikai, ir žurnalistai turėtų žinoti, jog nepanaudotos valstybės lėšos turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą. „Tai kas geriau – grąžinti ar žmonėms išdalinti“, – stebėjosi Šilalės meras.
Tačiau motyvas, kad pinigus reikės grąžinti valstybei, nėra geležinis. Net savivaldybėms perduotoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti skirta dotacija gali būti panaudota ne vien darbo užmokesčiui. Bet pamaloninti „savus“ kur kas smagiau nei galvoti, kaip pas­kutinėmis metų dienomis paskirstyti sutaupytas valstybės lėšas. Juo labiau kad joms išleisti reikalingi viešieji pirkimai.

Labiausiai nusipelniusi – mero komanda
Tauragės savivaldybės adminis­tracija gruodį valdininkams išmokėjo daugiau nei 20 tūkst. Eur vienkartinių priedų ir išmokų prie atlyginimų. Atlyginimo dydžio išmokos skirtos penkiems Vaiko teisių apsaugos, penkiems Kaimo reikalų skyriaus ir trims Kultūros ir sporto skyriaus darbuotojams. Trys Socialinės paramos skyriaus darbuotojai gavo po 85 ir 65 proc. pareiginės algos dydžio vienkartines išmokas. Šių skyrių darbuotojai paskatinti iš sutaupytų valstybės paskirtų lėšų.
Visiems kitiems iš Tauragės rajono biudžeto paskirta tik po 70 Eur vienkartinių šventinių išmokų.
Tauragiškiai juokiasi, kad dosniausiu Kalėdų Seneliu pernai buvo rajono meras Sigitas Mičiulis. Savo komandos darbuotojus – „ypač svarbias užduotis atlikusius“ sekretorę, atstovę spaudai ir patarėją – jis apdovanojo ne tik tryliktuoju atlyginimu. Visi trys dar gavo ir po 70 Eur, nors mero komandos nariai uždirba ne taip jau ir mažai. Tauragės savivaldybės interneto svetainėje nurodoma, kad per mėnesį vidutiniškai jiems priskaičiuojama nuo 919 Eur iki 1108 Eur.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas įsitikinęs, kad grąžinti valstybei nepanaudotų lėšų neapsimoka, geriau išdalyti žmonėms.

Vieniems davė, kitus pamiršo
Politinės krizės draskoma Šakių savivaldybė šiemet, atrodo, yra pati turtingiausia – darbuotojams skatinti skyrė beveik 60 tūkst. Eur. Bet solidžiomis 400 Eur vienkartinėmis išmokomis džiaugėsi tik miesto rotušėje triūsiantys administracijos darbuotojai, visiems kitiems teko arba centus skaičiuoti, arba pirštą per Kalėdas žįsti. Priklauso nuo to, kiek lėšų kuriai seniūnijai pavyko sutaupyti darbo užmokesčio eilutėse. O sutaupyti geriausiai sekasi tiems, kurių įstaigose yra laisvų etatų. Pvz., savivaldybės administracijai, turinčiai vieną laisvą valstybės tarnautojo ir dvi laisvas vietas dirbti „sutartininkams“ puse etato. O seniūnijose nei laisvų etatų, nei pusmečiais sirgusių darbuotojų nebuvo, todėl ir sutaupyti pavyko nedaug.
Ypač nuskriausta liko Barzdų seniūnija, kurios darbuotojai negavo nieko. Menkai, tik po keliolika eurų, darbuotojus pamalonino Žvirgždaičių seniūnija, kurios socialinėms darbuotojoms išvis nieko neliko. O štai Gelgaudiškio, Lukšių, Sintautų, Slavikų seniūnijos savo socialinėms darbuotojoms prieš šventes skyrė 200 Eur vienkartines išmokas. Dar daugiau – net 272 Eur paskatinta Kidulių seniūnijos socialinė darbuotoja.
Prasmingai panaudoti sutaupytas darbo užmokesčio lėšas pernai nusprendė Slavikų seniūnija, panorusi įsigyti 16 vietų autobusiuką. Nė vienos kitos seniūnijos vadovui nekilo mintis kreiptis į savivaldybės tarybą ir siūlyti ar klausti, kaip panaudoti sutaupytus pinigus. Nors ankstesniais metais tokios praktikos būdavo laikomasi.

Teko ir vicemerui
Šakių politikai pinigus dalyti pradėjo dar gerokai iki švenčių. Savivaldybės tarybos posėdyje kilo ginčai dėl vicemerui Edgarui Pilypaičiui siūlomos skirti 400 Eur vienkartinės išmokos „už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis“ – nemažam būreliui politikų atrodė, kad visiems, ne tik vicemerui, priklauso dalyvauti renginiuose ir šventėse, tačiau kitiems už tai niekas nieko nemoka. Juo labiau kad 2015 m. tokios išmokos E. Pilypaitis buvo atsisakęs.
Kur kas mažesnes vienkartines išmokas Šakių politikai leido išsimokėti kultūros įstaigų vadovams. Pavyzdžiui, Zanavykų muziejaus direktorei Rimai Vasaitienei taryba leido išsimokėti 28 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę išmoką, o Gelgaudiškio kultūros centro direktorei Dianai Šležienei patvirtinta 50 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio išmoka. Labiausiai pasisekė Lukšių kultūros centro direktorei Daivai Burkšaitienei, kuriai taryba nepagailėjo viso tryliktojo atlyginimo. Išmokų dydis kultūros įstaigų vadovams taip pat priklauso nuo sutaupyto darbo užmokesčio fondo dydžio.
Politikų praktika savo nuožiūra skirstyti sutaupytas valstybės lėšas šiemet pasipiktino Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Karolis Podolskis, pateikęs Šakių savivaldybės tarybai reikalavimą nedelsiant nustatyti įstaigų ir organizacijų vadovų skatinimo sąlygas. Reikalavimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame tarybos posėdyje, ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo pateikimo.
Kad svarstys sutaupytų lėšų skirstymo „užkulisius“, prieš šventes pareiškė ir Šakių savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Romas Pukinskas, įžvelgęs politikų sprendimuose korupcijos apraiškų.

Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis savo politinės komandos darbuotojams nepagailėjo net 100 Eur siekiančių tryliktųjų atlyginimų.

Padalijo pagal nuopelnus
Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė „ŪP“ patvirtino, kad savivaldybė turi patvirtintą tvarką, pagal kurią darbuotojams skatinti skirstomos vienkartinės išmokos. Šioje tvarkoje numatyta, kad skatinimas negali viršyti 30 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo. „Tačiau šiemet nė vienam tiek ir neskyrėme“, – aiškino V. Rekešienė.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus darbuotojai suskaičiavo, kad iš viso pavyko sutaupyti 40 tūkst. Eur darbo užmokesčiui iš biudžeto skirtų lėšų. Daugiausia – net pusę visų pinigų – sutaupė Jurbarko savivaldybės administracija. Apie 7 tūkst. Eur pavyko sutaupyti be seniūno kone pusmetį dirbusiai Seredžiaus seniūnijai, 3 tūkst. Eur – Skirsnemunės seniūnijai. Tačiau kai kurioms seniūnijoms, pasak administracijos direktorės, darbo užmokesčio lėšų pritrūko, teko dalytis.
„Žmonės turi jausti, kad dirba kolektyve, yra vieni už kitus atsakingi, todėl atradome galimybių paskatinti visus iki vieno – net tuos darbuotojus, kurie yra priimti laikinai ir dirba dar visai neseniai“, – neslėpė V. Rekešienė.
Jurbarko savivaldybės administracija priedus prie atlyginimo išmokėjo 192 darbuotojams. Skyrių vedėjai ir seniūnai gavo po 200 Eur, visu etatu dirbantys specialistai, darbininkai ir net valytojos – po 150 Eur, viso etato neturintiems darbuotojams – po 100 Eur kalėdinių išmokų.
Iš viso Jurbarko savivaldybė prieš Kalėdas darbuotojams skatinti ir socialinio draudimo išmokoms už juos sumokėti skyrė 35 tūkst. Eur.
Pasak V. Rekešienės, nemažai pavyko sutaupyti ir ūkinėms išlaidoms skirtų biudžeto lėšų, tačiau jos panaudotos pagal paskirtį – seniūnijoms leista apsispręsti, ko labiausiai reikia įsigyti.
Vienkartines išmokas prieš didžiąsias metų šventes gavo daugumos šalies savivaldybių darbuotojai. Valdžia taip rodo savo gerą širdį. Tik tam naudoja ne savus, o mokesčių mokėtojų pinigus. Tų mokesčių mokėtojų, kurie dažniausiai jokių vienkartinių išmokų Kalėdoms negauna, o apie tryliktąjį atlyginimą negali net pasvajoti.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.