Pieš prasidedant šiam ES finansiniam laikotarpiui, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) sėkmingai susiderėjus su Europos Komisija dėl tiesioginių išmokų perskirstymo schemos ir gyvulininkystę Lietuvoje pripažinus prioritetine žemės ūkio šaka, augintojams buvo pradėtos mokėti su gamyba susietosios išmokos už iki 12 mėn. amžiaus išaugintus ir ūkyje ne trumpiau kaip 60 d. išlaikytus mėsinius galvijus. Priemonei numatytas finansavimo krepšelis per metus siekia beveik 12 mln. Eur. Šiemet ŽŪM deda naujų saugiklių, kad šios išmokos pasiektų tik tikruosius mėsinių augintojus, nuo sausio pirmosios įsigaliojus Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės ir mokėjimo taisyklių pakeitimams.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorės Vilmos Živatkauskienės pastebėjimu, jau ne pirmi metai problema yra tai, kad iš mėsinės galvijininkystės sektoriui stiprinti skirto paramos krepšelio remiami ir pirmosios kartos mišrūnų augintojai. Šalyje daugėjant pirmosios kartos mišrūnų skaičiui, paramos sumos atitinkamai mažėjo mėsinių galvijų augintojams. „Kadangi išmokų dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į galvijų skaičių ūkyje ir taikant progresinę skalę, 2014 m. už „galvą“ gavome iki 162 Eur, 2015 – iki 109 Eur. Kiek gausime už praėjusius metus, dar neaišku, nes konkretūs statistiniai skaičiai paaiškės tik sausio pabaigoje. Todėl mėsinių galvijų augintojams turėtų būti gera žinia, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas ūkyje griežtai atskirti pienines ir mėsines bandas. Nes jokia paslaptis, kad dalyje pieno ūkių mėsinių veislių bulių sperma apsėklintos karvės toliau yra melžiamos, o ne laikomos kaip žindenės. Todėl jų palikuonių skerdena nėra kokybiška ir perdirbėjai už ją moka mažai. O juk tikrasis paramos tikslas – skatinti kokybiškos jautienos gamybą“, – dėsto V. Živatkauskienė. Remiantis Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės ir mokėjimo taisyklių pataisa, valdos valdytojas ar jo partneris privalo ne vėliau kaip per 48 val. nuo informavimo apie patikrą sudaryti tinkamas sąlygas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojams atlikti patikrą vietoje ir įsitikinti, ar mėsinių veislių galvijai tikrai yra laikomi skyrium nuo pieninių. Nustačius pažeidimų, su gamyba susietosios išmokos nebus mokamos. „Jei šios patikros iš tiesų vyks aktyviai, mums skirtas krepšelis, tikėtina, ne mažės, kaip buvo prognozuojama, bet netgi padidės, palyginti su pernykščiu“, – skaičiuoja LMGAGA direktorė. 2016-taisiais didelis triukšmas buvo kilęs ir dėl to, kad uždelsę terminą VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ (ŽŪIKVC) tinklalapyje įregistruoti įvykį apie gyvulio pardavimą į kitą ūkį ar išvežimą į skerdyklą, beveik trečdalis mėsinių galvijų augintojų liko be susietosios išmokos už vieną ar keliolika galvijų, o pinigai grįžo atgal į Briuselį. (Praėjusių metų pabaigoje ŽŪM vis dėlto pasistengė, kad 50 proc. prarastų sumų žmonėms būtų išmokėta iš programos De minimis.) „Apmaudžiausia buvo tai, kad bent pusė išmokas praradusių ūkininkų į nemalonią situaciją pernai pateko netgi ne dėl savo pačių aplaidumo, bet dėl jiems paslaugas teikiančių asmenų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ regionų skyrių darbuotojų, privačia praktika besiverčiančių veterinarijos gydytojų“, – prisimena pašnekovė. Todėl, pasak jos, naudinga yra taisyklių pataisa, nustatanti, kad mėsinių augintojai šiemet galės per vietos savivaldybes kreiptis į ŽŪIKVC su prašymais, jei ne dėl jų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – trečiosios šalies klaidingų veiksmų ar neveikimo, kompiuterinio ryšio gedimo, ženklinimo klaidų pildant formas ir pan. išmokos nebuvo skirtos. Šie duomenys bus įtraukiami į Nacionalinei mokėjimo agentūrai rengiamas suvestines ir žmogus pinigus gaus. Tačiau jeigu duomenys apie mėsinių galvijų perkėlimus paslaugos teikėjui, skerdimo įmonei, prekiautojui ūkiniais gyvūnais bus pateikti pavėluotai arba pavėluotai suvesti į Ūkinių gyvūnų registrą, už tokį pažeidimą bus taikoma 20 proc. sankcija. „Žodžiu, jei neatsiras papildomų perteklinių reikalavimų NMA specialistams vasarą atliekant patikras ganyklose, taisyklių pataisomis galėtume būti patenkinti. Kita vertus, visiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams vargu ar įmanoma iš anksto nustatyti saugiklius. Štai pernai atsirado skerdimo įmonių, kurios nupirktus galvijus skerdė ne iš karto, bet po 60 d., apie tai tikrųjų augintojų neinformuodamos. Taigi su gamyba susietąsias išmokas ir gavo šios įmonės. Todėl visais atvejais ūkininkus raginčiau išlikti budrius. Tarkime, jei ūkininkas naują suaugusį galviją užsienyje ar vietos rinkoje šiemet įsigis po spalio 31 d., t.y. likus mažiau nei 60 d. iki einamųjų metų pabaigos, į su gamyba susietąją paramą jis pretenduoti jau nebegalės. Bet jeigu gudrus supirkėjas iš ūkininko galviją nusipirks spalio 29 d. ir 60 d. jį išlaikys, toks supirkėjas paramą ir gaus – mat ji pagal tasykles priklauso paskutiniam galvijo savininkui“, – reziumuoja LMGAGA direktorė V. Živatkauskienė.
Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka