Suskaičiuoti šernus – kaip žiemą žibuokliauti

Vis dar tebesiaučiantis afrikinis kiaulių maras (AKM) privertė aplinkosaugininkus pasidomėti, kiek mūsų miškuose yra šią ligą dažniausiai platinančių šernų. Aplinkos ministro įsakymu, suskaičiuoti juos pavesta medžiotojams iki vasario pabaigos. Tačiau kai kurie medžiotojai ir gamtosaugininkai šį užmojį vertina skeptiškai. Daugelyje miškų jau nėra sniego, sunku įžiūrėti šernų pėdsakus. Be to, paprastai kovo mėnesį šernės atsiveda jauniklių, todėl suskaičiuotų laukinių kiaulių skaičius gali būti labai netikslus.

Apsispręs, kaip toliau stabdyti AKM
Šernai Lietuvoje jau skaičiuojami nuo vasario 15-osios ir tai vyks iki paskutinės šio mėnesio dienos. Tokios apskaitos imtasi ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus sprendimu. Vėliau, vadovaujantis gautais rezultatais, bus nustatytos tolesnės priemonės šių gyvūnų populiacijai reguliuoti ir apsispręsta, kaip veiksmingiau stabdyti AKM plitimą.
Koordinuoti šernų apskaitos vykdymą aplinkos minist­ras Kęstutis Trečiokas pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Ministro vasario 11 d. įsakymu suskaičiuoti šernus medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai. Šernai bus skaičiuojami ir rezervatuose. Tai pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Ne pats geriausias metas
Lietuvos miškuose turės būti suskaičiuoti visi šernai. Tačiau dabar tam tikrai ne pats geriausias metas. Tai pripažįsta ir pats aplinkos ministras K. Trečiokas. Jis pažadėjo savo įsakymą peržiūrėti ir apskaitos terminą pratęsti. Tačiau kol kas viskas liko po senovei.
Kaišiadorių medžiotojų draugijos pirmininkas Vilius Karpavičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jų rajone medžiotojai skaičiuoja šernus vizualiniu būdu, vaikščiodami po mišką, taip pat jie yra stebimi prie jaukinimo vietų, šėryklų, iš bokštelių, naudojant vaizdo kameras.
„Vakar net vilką kameros užfiksavo, todėl šernų nebuvo. Nutirpus sniegui ir išėjus pašalui, jie randa maisto ir kitur, todėl prie šėryklų ateina rečiau. Šimtaprocentinio tikslumo skaičiuojant tokius miško gyvūnus nėra ir negali būti. Paklaida gali siekti apie 20–30 proc. Šiek tiek tiksliau būtų, jei miško paklotę dengtų sniegas. Kodėl nebuvo pasirinktas būtent toks laikas, nelabai suprantu. Įtariu, kad kažkas ministerijoje pasiskaitė dar 1996 m. išleistą prof. Vytauto Padaigos knygą „Medžiok­lėtvarkos pagrindai“ ir nustatė tokią datą, neatsižvelgiant nei į orą, nei į kitas gamtines sąlygas“, – svarstė V. Karpavičius.

Paskata – pinigai
V. Karpavičius pripažino, kad vasarį suskaičiavus šernus jų skaičius bus mažesnis negu realus, nes kovą ir balandį šernėms atsivedus jauniklių, jų gerokai pagausės. Balandžio 15 d. turės būti pateikta visų kanopinių žvėrių apskaita ir tada, jo nuomone, duomenis galima bus patikslinti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu kovojant su AKM iki metų pabaigos už kiekvieną rastą miške šernų gaišeną bus mokama po 30 Eur. Medžiotojų teigimu, miškuose jie yra pastebėję žmonių, kurie ieško tokių gaišenų ir tikisi iš jų papildyti savo šeimos biudžetus.
Siekiant mažinti šernų populiaciją, išmokos buvo mokamos ir už nušautas šernų pateles. Už vienmetes šernų pateles – 50 Eur, už vyresnes 100 Eur.

Miško kiaulių jau mažėja
Lietuvoje užregistruotos 26 vietos, kur aptiktas afrikinis kiaulių maras, todėl ten mažinti šernų populiaciją yra itin svarbu. Iki 2017 m. Lietuvos miškuose turėtų likti vidutiniškai po 0,5 šerno viename kvadratiniame kilometre.
Prieš porą metų, Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų miškuose iš viso buvo daugiau kaip 60 tūkst. šernų. Dabar jų gerokai sumažėjo. Alytaus regiono miškuose, kur buvo aptikti pirmieji AKM židiniai, šiuo metu yra apie 1 200 šernų. Sudvajų miške, pasak vietos medžiotojų, dar pernai jų buvo apie 200, šiemet jų likę vos 50.
V. Karpavičiaus teigimu, gerokai šernų sumažėjo ir Kaišiadorių rajone. Čia, miškuose, rasta tik vieno afrikiniu maru užsikrėtusio šerno gaišena.
„Anksčiau kasmet sumedžiodavome po 700–800 šernų, praėjusiais metais – netoli 1,5 tūkstančio. Manau, kad šiuo metu čia yra apie 400–500 šernų, žinoma, skaičiuojant be prieauglio. Tikriausiai nesunkiai pasieksime, kad mūsų miškuose šernų liktų tiek, kiek yra užsibrėžta“, – įsitikinęs Kaišiadorių medžiotojų draugijos vadovas.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.