Tarpuvaldžio akibrokštas – mėginimas sužaisti privatizacijos korta

Tarpuvaldis – trumpas, bet įdomus periodas, kai nueinantieji skuba įgyvendinti užsibrėžtus darbus, kartu ir apsirūpinti nusileidimo iš aukštų pareigų pagalve (deja, bičiulių ir giminių šalyje tai kone įprasta praktika). Paskutinėmis valdymo savaitėmis Vyriausybė „iš po kilimo“ ištraukė Žemės ūkio ministerijai pavaldžių valstybės įmonių pertvarkos planą, į kurį įtraukti „Pieno tyrimai“, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Valstybės žemės fondas, kai kurios kitos įmonės. Pamėginta paspausti privatizacijos greičio pedalą.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka
Pertvarkyti valstybės valdomas įmones Vyriausybę skubina Lietuvos siekis tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros oganizacijos (EBPO) nare. Tarptautinė organizacija duris atveria tik itin ekonomiškai stiprioms, skaidrioms ir inovatyvioms valstybėms.
Pernai birželį EBPO oficialiai pakvietė pradėti narystės derybų procesą. Tikimasi, kad Lietuva elitinio valstybių „klubo“ visateise nare taps 2018 m. 16-oji Vyriausybė visuomenei ne kartą siuntė žinutę apie pasiryžimą uoliai vykdyti namų darbus įgyvendinant EBPO rekomendacijas. Jų sąraše – ir valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo didinimas, valdymo ir rinkos reguliavimo funkcijų, komercinių funkcijų atskyrimas.
Turto banko Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus duomenimis, šiuo metu valstybė iš viso valdo 123 įmones.

Akiratyje atsidūrė paskutiniu momentu
„Pieno tyrimai“, Valstybės žemės fondas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kitos ŽŪM įsteigtos valstybės įmonės Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio vadovaujamos Viešojo valdymo tobulinimo komisijos akiratyje atsidūrė paskutinėmis 16-osios Vyriausybės valdymo savaitėmis.
Reorganizuoti į UAB-us ar AB-us, o paskui privatizuoti. Tokio sprendimo siūlymas, praėjusią savaitę pateiktas juodu ant balto, toms įmonėms buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dar prieš porą savaičių nebuvo jokios kalbos apie privatizaciją.
Išvados ir rekomendacijos esą bus teikiamos naujai Vyriausybei.

„Valstiečių“ lyderį žinia šokiravo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį „Ūkininko patarėjo“ pateikta žinia apie Vyriausybės kabinetuose paskutinėmis dienomis rezgamus slaptus planus šokiravo.
„Daroma kažkas nesuvokiamo, tai pasityčiojimas iš žmonių valios“, – pareiškė Seimo valdančiosios koalicijos vadovas. Jis linkęs manyti, kad panašūs sprendimai daromi už premjero Algirdo Butkevičiaus nugaros, idėjos kyla Žemės ūkio ministerijoje.
„Tą pačią minutę sprendimai bus iš karto sustabdyti“, – R. Karbauskis užtikrino, kad naujoji Vyriausybė nedelsdama peržiūrės pirmtakų abejotino skaidrumo veiksmus. Neatmestina, kad bus kreipiamasi ir į prokuratūrą.

Kažkam reikia sukurti darbo vietas?
Kai valstybės įmonių privatizacijos korta ištraukiama tarpuvaldžiu, kai stebėsenos ir kontrolės mažiau, kyla įtarimas, kad prisidengus EBPO skėčiu siekiama kažkam ant padėklo pateikti verslą, sukurti šiltas darbo vietas.
Toks įtarimas kilo ir išrinktajam Seimo nariui, buvusiam Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui.
Jis neneigia, kad kai kurias valstybės įmones reikia reformuoti, kažką keisti. Aukščiausias valstybės auditas taip pat yra pastebėjęs, kad valstybė imasi jai nebūdingų funkcijų, komercinės veiklos. Kaip antai ŽŪM vadovauja veislininkystei.
Tačiau kiekviena pertvarka turi būti išdiskutuota dalyvaujant savivaldai. Visuomenei turi būti aišku, kaip ir dėl kokios priežasties tai daroma.
„Retkarčiais kažką reikia keisti, tik ne tokiu būdu kaip dabar – nė iš šio, nė iš to, greituoju būdu. Matyt, yra užslėpta mintis. Tarpuvaldis – vieni išeina, kiti ateina, dar nesusigaudo… Galima greitai susikurti versliuką. Nieko neinvestuojant…“ – įžvalgomis „ŪP“ dalijosi A. Stančikas.

Privatizavus brangtų paslaugos
Privatizavus valstybės įmones, jų paslaugos pabrangtų.
Antai laboratorijų sektoriuje įprasta vidutinė 12 proc. pelno marža. „Pieno tyrimai“ dirba su 2 proc. pelno marža. Taigi nieko stebėtina – tapusi komercine įmone, ji siektų vidutinio pelno rodiklio, tyrimų kaina šoktelėtų vidutiniškai 10 proc.
„Apskaičiavome: jeigu būtų taikomas rinkos rodiklis, tyrimų paslaugos visam pieno sektoriui pabrangtų apie 400 tūkst. eurų per metus vien dėl didesnio pelno. Mes ir dabar jo siekiame, bet tik tam, kad būtų užtikrinta įmonės tolesnė veikla“, – tikėtinus pokyčius „ŪP“ paaiškino centrinės pieno tyrimų laboratorijos direktorius Saulius Savickis.
Kišenę plačiau tektų atverti ne tik pieno gamintojams. Antai už privalomuosius tyrimus, pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką, 12,2 proc. kainos moka pieno gamintojai (ūkininkai), 46,2 proc. – pieno supirkėjai, o likusią visos mėnesinės privalomojo pieno tyrimų kainos dalį (41,6 proc.) – ŽŪM. Ji užsako pieno tyrimus pieno žaliavos saugos ir kokybės stebėsenai ir kontrolei.
Įmonės paslaugomis taip pat naudojasi UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, VšĮ „Ekoagros“, kitos institucijos ir mokslo bei mokymo įstaigos.
„Kas ekonomiškai geriau – privatizuoti ar užtikrinti paslaugas minimalia pelninga kaina?“ – retoriškai klausė S. Savickis, vadovaujantis valstybės įmonei, kuri pati išsilaiko, jokiomis dotacijomis nėra penima.

Sukurta kaip nešališkas vertintojas
„Pieno tyrimai“ 1993 m. buvo įsteigti siekiant padaryti galą ginčams tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų dėl pieno kokybės. Buvo reikalingas nešališkas, objektyvus žaliavinio pieno kokybės vertintojas.
Modernias, tarptautinius standartus atitinkančias laboratorijas turi ir perdirbimo įmonės. Tačiau iš savo karčios patirties pieno gamintojai jomis nenori pasitikėti.
Jeigu valstybinė laboratorija būtų paversta UAB-u ir privatizuota, ji taptų kaip ir perdirbimo įmonių laboratorijos, jos negalima būtų vadinti nešališka: kas gali paneigti, kad privati laboratorija nepiktnaudžiaus?
Seimo narys A. Stančikas atkreipia dėmesį, jog nusprendus žengti tokį abejotiną žingsnį kartu tektų keisti ir Pieno supirkimo taisykles, perdirbėjų ir gamintojų santykį nustatančius įstatymus.

Išdėstė argumentus raštu
„Pieno tyrimų“ direktorius S. Savickis reformos iniciatoriams Vyriausybėje pateikė raštą, kuriame išdėstė, kodėl laboratorijai reikėtų išlaikyti valstybės įmonės statusą. Nurodė tris svarbiausius argumentus.
Akredituota centrinė pieno tyrimų laboratorija yra arbitražas tarp gamintojo, perdirbėjo ir supirkėjo – trečia nepriklausoma šalis, padedanti objektyviai atsiskaityti už parduotą žalią pieną.
Laboratorija įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, užtikrina žalio pieno kriterijų laikymąsi. Niekas kitas negali ir kvalifikuotai atlikti somatinių ląstelių, bakterijų, antibiotikų likučių piene tyrimo.
„Dalyvaujame valstybinėje programoje, kuri palaiko Lietuvai statusą šalies, laisvos nuo leukozės ir bruceliozės“, – valstybinės reikšmės funkcijas, atliekamas „Pieno tyrimų“, primena S. Savickis.
Praėjusio penktadienio popietę ŽŪM pavaldžių valstybės įmonių vadovai turėjo rinktis Ūkio ministerijoje. Tačiau paskutiniu momentu reformatoriai nusprendė nuspausti stabdžio pedalą. Posėdis buvo atšauktas nepaaiškinus priežasties.
Ar tai reiškia, kad privatizacijos debesis nuo valstybės įmonių nuslinko? Nebūtinai, tačiau skubotiems sprendimams „iš po kilimo“, kaip akivaizdu iš naujai išrinktų Seimo narių nusiteikimo, išties turėtų būti užkirstas kelias.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.