Žuvų taukai – sveikatos šaltinis su teršalų prieskoniu?

Kaip ir žuvyse ar jų produktuose, taip ir žuvies taukuose yra nustatytos leistinos cheminių teršalų ir sunkiųjų metalų priemaišų normos, nesukeliančios pavojaus sveikatai.

Bene labiausiai Europoje kenčiame nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kas trečias lietuvis turi antsvorio, kas penktas – nutukęs. Todėl nenuostabu, kad žmonės ieško vienokios ar kitokios panacėjos, o paieškos dažniausiai atveda iki vaistinės. Tikima, kad nuo įvairių negalavimų bene geriausiai gali apsaugoti žuvų taukai, turintys riebiųjų rūgščių omega-3, išgaunamų iš riebių jūrinių žuvų. Tačiau ne paslaptis, kad jūros stipriai užterštos, todėl jose plaukiojančiose žuvyse kaupiasi sunkieji metalai. Dažnam nerimą kelia ir tai, kad naudingosios omega-3 riebalų rūgštys išspaudžiamos iš menkių kepenų. Kepenys – tiek žmogaus, tiek ir bet kokio kito gyvo organizmo filtras, todėl ar su šaukšteliu, kapsule žuvų taukų neišgeriame ir jūrose teliūskuojančio teršalų kokteilio?

Žuvų taukai su sunkiaisiais metalais
Vidutiniškai per metus europietis suvalgo apie 25 kg žuvų ir žuvų produktų. Nors ir gyvename jūrinėje valstybėje, nuo europinio vidurkio atsiliekame 6 kg. Kad kompensuotume organizmui būtinų omega-3 riebalų rūgščių deficitą, maisto racioną pildome žuvų taukais. Apie šiuos maisto papildus informacijos apstu, jų galima įsigyti praktiškai visur: vaistinėse, prekybos centruose, internetu ar net telefonu. Tačiau žmonės pradeda abejoti jų efektyvumu, jei žaliava gaudoma užterštose jūrose.
Gana dažna gyventojų klaida – įsitikinimas, jog žuvų taukai turi gydomąjį poveikį ir vartojami kaip vaistai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas primena, kad žuvų taukai turi ne vaisto, o maisto papildo statusą. Vadinasi, jie tapatinami su maisto produktais, tik yra kur kas labiau koncentruoti, dozuoti. Jiems galioja tokie pat teisės aktai kaip ir maistui. „Žmonės gal įsivaizduoja, kad maisto papildas turi būti tokio pat grynumo, švarumo kaip vaistai. Tačiau maisto papildams ir vaistams negalioja tie patys teisės aktai“, – akcentuoja profesorius. Vadinasi, kaip parduotuvėje neįsigysime visiškai švarios žuvies, taip vaistinėse nerasime iki grynumo išvalytų žuvų taukų.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) yra nustatęs, kad daugiausia sunkiuosius metalus kaupia giliavandenės ir riebios jūrų žuvys (kardžuvės, rykliai, tunai). Jose dažniausiai randama gyvsidabrio, o moliuskuose (sepijose, kalmaruose) – kadmio.
Kad žuvys ir jų produktai vartotojus pasiektų saugūs, atitinkantys keliamus reikalavimus, jie gryninami pasitelkiant specialiąsias technologijas.
„Sunkiųjų metalų galima aptikti žuvų taukuose, tačiau jie negali viršyti nustatytų leistinų teršalų normų. Gaminant maisto papildus, technologinio proceso metu žuvių taukai apvalomi, – pasakoja profesorius pridurdamas, kad ir žaliai žuviai yra keliami saugos reikalavimai. – Tiesa, apskaičiavus faktinį žuvų produktų suvartojimą, žuvyse leistini teršalų kiekiai, palyginti su kitais maisto produktais, didesni“, – aiškina profesorius.
R. Stukas akcentuoja, kad maisto papildams taikomi itin griežti standartai, todėl teršalų kiekis juose negali viršyti nustatytos normos. „Jeigu žuvų taukus perkame vaistinėse, maisto prekių parduotuvėse ar kitose oficialiose prekybos vietose, vadinasi, gauname saugų sveikatai produktą“, – vardija pašnekovas, ragindamas nepasitikėti neaiškiais, kokybės sertifikatų neturinčiais produktais.

Populiariausia žaliava – menkių kepenų aliejus
NMVRVI atlikę tyrimą išsiaiškino, kad daugiausia teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse, todėl jų nerekomenduojama valgyti vaikams, senoliams, ligoniams ir nėščiosioms. Nepaisant to, žuvų taukų gamybai kaip žaliava naudojamos menkių kepenys. Dėl to nemažai kam kyla klausimas, kodėl renkamasi maisto papildus gaminti iš labiausiai užteršto organo, o ne, pavyzdžiui, švaresne laikomos, žuvies mėsos? R. Stukas paaiškina, kad didžiausia aliejaus ir visų naudingųjų medžiagų koncentracija yra būtent kepenyse, todėl žuvų taukų gamybai ir renkamasi būtent ši žaliava. „Nesvarbu, iš ko išgaunama medžiaga, ji negali viršyti nustatyto leistino teršalų kiekio“, – ramina mokslų daktaras.
Kad žuvų taukai visiškai saugūs vartoti, įsitikinęs ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ir ilgametis sveikuolis Dainius Kepenis. „Girdime, kad Baltijos jūroje ruoniai smaguriauja žuvimis, o jie pirmiausia suėda kepenis. Šie gyvūnai tikrai nekvaili ir jie neės to, kas labiausiai užteršta.
Kita vertus, mes girdime, kad lietuviai kepenėlių gamybai nepriima, esą jos užterštos. Tačiau jos sėkmingai konservuojamos Latvijoje, Kaliningrade, tad jos, jau pagamintos, vėl grįžta pas mus. Tada jas suvalgome save patys nuskriausdami, nes už produkciją sumokame brangiau“, – nuomonę dėsto D. Kepenis.

Kas sukelia alergiją?
Tačiau kad ir kokie saugūs žuvų taukai bebūtų, pasitaiko atvejų, kai juos kurį laiką pavartojus išryškėja odos bėrimas. Vieni šių maisto papildų atsisako dėl alergijos žuvų produktams, kiti bijodami, jog bėrimą sukelia juose esančios toksinės medžiagos. Šiuo klausimu VU profesorius neabejoja: bėrimai nuo žuvų taukų – išimtiniai atvejai. Pasak jo, alerginės reakcijos negali būti vienareikšmiškai siejamos su žuvų taukais, todėl reikia peržiūrėti į visą mitybą, atsižvelgti į išorinius faktorius. „Žuvų baltymas gali būti alergenas, bet riebalai – retas atvejis. Tai daugiausia išimtys. Žmogus turi nustoti juos vartoti tuo atveju, jei tiksliai žino, kad išbėrimas atsirado būtent dėl maisto papildo“, – tvirtina R. Stukas.

Svarbi produkto koncentracija
Kad organizmas būtų visiškai apsirūpinęs omega-3 riebalų rūgštimis, moksliškai įrodyta, per parą šios medžiagos turime gauti 1 g arba kitaip – 1 000 mg. „Kartais žmonės gali neteisingai suprasti informaciją etiketėje. Parašoma, kad vienoje kapsulėje yra 1 000 mg, bet tai yra bendras kapsulės svoris. Būtinai reikia pažiūrėti, kiek toje kapsulėje yra omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – atkreipia dėmesį mokslininkas pridurdamas, kad laikantis vartojimo rekomendacijų, žuvų taukais savo mitybą pildyti galima ištisus metus. Jis ir pats žuvų taukus vartoja kasdien.
R. Stukas įsitikinęs, kad tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių nepriklausomų mokslininkų atlikti tyrimai pakankamai pagrindžia teigiamą žuvų taukų naudą organizmui. „Reguliariai organizmą aprūpinant omega-3 rūgštimis, sumažinama rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze, mažinama cholesterolio koncentracija kraujyje. Vyresnio amžiaus žmonėms žinotina, kad žuvų taukai pasižymi kraują skystinančiu poveikiu. Taigi jei papildomai vartojami kraują skystinantys vaistai, prieš geriant maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju. Jei sveikata nesiskundžiama, siūlau žuvų taukus gerti vakarais, – pataria mokslų daktaras. – Jeigu pažiūrėtume į šalies mirtingumo ir sergamumo rodiklius, pamatytume, kad viena iš pagrindinių to priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl žuvų taukus naudoti pravartu, nes žuvų lietuviai suvalgo per mažai.“
„Vaikams žuvų taukai naudingi dėl riebaluose tirpių vitaminų A, E ir D. Bet šis papildas labiausiai vertinamas dėl omega-3 polinesočiųjų rūgščių, kurių lietuvaičių maisto racione iš tiesų trūksta“, – pastebi mokslininkas.
Žuvys – nevienintelis ome­ga-3 šaltinis. Naudingųjų rūgščių randama kiaušiniuose, kriliuose, linų sėmenų aliejuje, graikiniuose riešutuose, šalavijų sėklose.
pixabay.com nuotrauka

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė