Ar medienos perdirbėjams neteks ant durų kabinti spynas?

Po valstybiniuose miškuose užaugintos medienos paskutinio aukciono Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms atstovaujančios asociacijos neslepia pykčio ir nusivylimo. Pasak jų, vietos gamintojai liko be žaliavų, o valstybė neteks ekonominės ir socialinės naudos, nes didžioji dalis aukcione pasiūlytų statybinės medienos rąstų bus eksportuota į kaimyninę Latviją.

Paskutinė valstybė Europoje 

„Užuot iš valstybinės medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, pasirūpinę regionais, vystę pramonę ir darbo vietas, esame paskutinė valstybė Europoje, kuri parduoda žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.

Jo teigimu, gegužės pabaigoje Elektroninėje medienos pardavimų sistemoje (EMPS) įvykusiame aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti 2021 m. 90 bendrovių varžėsi dėl galimybės įsigyti rąstų statybinės medienos gamybai.

„Per aukcioną parduota kiek daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos, tačiau didžioji jos dalis Lietuvos įmonių nepasieks. Beveik 75 proc. aukcione pasiūlyto rastų kiekio bus eksportuota į Latviją, galima sakyti, vienai bendrovei“, – aiškina R. Beinortas.

Negydytos ligos padarinys

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos (VLMPEA) valdybos pirmininkas Arvydas Urbis sako, kad augantis medienos žaliavos eksportas yra ilgus metus negydytos ligos padarinys. „Lietuvoje valstybinę medieną aukcionuose laisvai gali pirkti bendrovės iš kitų valstybių, o Lietuvos medienos pramonė žaliavomis gali apsirūpinti tik Lietuvoje – mums jos įsigyti iš latvių ar lenkų beveik neįmanoma“, – tikina A. Urbis. Jam pritaria ir Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius Andrius Zimnickas. „Būnant Lietuvoje nusipirkti valstybinės latviškos medienos yra visiškai neįmanoma. Vargu ar Lietuvoje yra asmuo, kuris gali įvardyti, kokia yra Latvijos valstybinio miško kainodara“, – sako jis. Pašnekovai teigia, kad tokie atvejai aukcionuose nėra pavieniai – lietuviška mediena eksportuojama į Latviją, Lenkiją ar kitas valstybes, o vietos gamintojai neturi galimybių įsigyti valstybei priklausančios, Lietuvoje užaugintos žaliavos.

Iškreipia kainas

Pasak R. Beinorto, didelė problema yra ir tai, kad kaimyninių valstybių kompanijos, dalyvaudamos Lietuvos medienos aukcionuose, sukelia kainas. „Pavyzdžiui, toje pačioje Latvijoje vietinė bendrovė jau gali būti įsigijusi 90 proc. jai reikalingo medienos kiekio patraukliomis vietinėmis kainomis. Trūkstamą kiekį tokia bendrovė jau gali užsitikrinti Lietuvos aukcione, siūlydama daug didesnes kainas, nes bendroje sąnaudų struktūroje tai nesudarys didelio pokyčio“, – aiškina asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas. A. Zimnicko teigimu, tokios kainų kovos net negalima laikyti konkurencine.

„Tai intervencinės kainos, vėliau atsiliepiančios Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms, turinčioms ilgalaikes sutartis. Jei taip bus toliau, Lietuvoje neliks nei konkurencijos, nei pačios medienos pramonės“, – teigia A. Zimnickas.

VLMPEA atstovas A. Urbis teigia, kad Lietuvos įmonės nebus pajėgios konkuruoti su intervencinėmis kainomis.

Stos gamyba ir investicijos

Bendrovė „Šilalės mediena“ savo veikloje naudoja būtent rąstus statybinei medienai gaminti. Gegužės aukcione įmonė norėjo įsigyti per 72 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos, tačiau užsitikrino vos ketvirtadalį poreikio.

„Lentpjūvė „Šilalės medienoje“ stovi, nedirba. Įmonė medienos turi savaitei – pradedama stabdyti pjovimą, dvejojama dėl naujų komercinių įsipareigojimų. O apie naują statybą ar modernizaciją net nėra kalbų“, – teigia A. Urbis.

Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius A. Zimnickas sako, kad neturėdamos žaliavų ir kitos bendrovės bus priverstos mažinti gamybos apimtį ar pamainas, spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus.

Įmonės gali perimti konkurentai

„Europoje nėra šalies, kuri vienomis ar kitomis priemonėmis neaprūpintų žaliavomis savo vietinės pramonės. Medienos pramonėje modernizacija yra labai brangi, todėl įmonės, negaudamos žaliavų, nerealizuodamos produkcijos, neturės lėšų reinvestuoti“, – aiškina A. Zimnickas.

Pasak jo, jei tokia aukcionų tendencija tęsis, medienos pramonė Lietuvoje nesivystys sparčiai, neliks konkurencijos, įmonės išsikels arba jas perpirks konkurentai iš kaimyninių valstybių. Jam pritaria ir A. Urbis, teigdamas, kad situacija tampa išties kritinė.

„Dar vienas kitas toks aukcionas ir jau galėsime kabinti spynas ant durų ir uždaryti įmones. Kelios kompanijos jau dabar rimtai svarsto galimybę iškelti veiklą į Čekiją ar Vengriją“, – teigia A. Urbis.

Kyla grėsmė renovacijai

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas teigia, vietinėje rinkoje perdirbama mediena šaliai kuria daugiau ekonominės naudos nei eksportuojama.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje perdirbamas vienas kubinis metras medienos įvairių mokesčių pavidalu valstybei sukuria apie 70 eurų naudos, o medieną eksportuojančios įmonės neretai susigrąžina net PVM mokestį“, – pažymi R. Beinortas. Kitas svarbus aspektas, yra Europos Komisijos paskelbtas žaliasis kursas ir tikslas, kad statybose ne mažiau nei 50 proc. žaliavų būtų iš organinių medžiagų. „Kaip Lietuva pasieks šį tikslą, jei didelė dalis pjautinių rąstų, tinkamų statyboms, yra eksportuojama iš Lietuvos? Tokia padėtis prieštarauja ir ambicingiems Vyriausybės tikslams iki 2024 m. padidinti renovacijos mastą iki 1 000 namų per metus. Šie tikslai netenka prasmės, jei medienos žaliavų eksportas ir toliau
augs“, – sako „Lietuvos medienos“ asociacijos vadovas. A. Urbis atkreipia dėmesį ir į medinių namų statybų iššūkius. „Jei taip bus toliau, mūsų medinių namų statyba vargu ar bus galima. Neliks lentpjūvystės, vešimės ruošinius ir pinigus mokėsime ne savo valstybėje, o kitiems“, – teigia jis.

Nuolat gyventi pažadais – sunku

Pasak R. Beinorto, Valstybinių miškų įstatymas numato, kad parduodama medieną valstybė turi gauti didžiausią ekonominę ir socialinę naudą, tačiau iki šiol nėra apibrėžti kriterijai, kaip pasiekti šį tikslą vertinant pirkėjus. „Dar pernai įstatymo pataisos buvo įtrauktos į Seimo pavasario sesijos programą, sėkmingai perėjo visus svarstymus komitetuose ir tik rengiantis priimti plenariniame posėdyje, pritrūkus dviejų balsų, buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti. Iki šiol ten ir yra“, – pažymi R. Beinortas. Kad aiškios, ekonominę ir socialinę naudą teikiančios politikos valstybinės miškininkystės srityje trūksta, pritaria ir A. Zimnickas. „Trūksta elementaraus aiškumo, apsisprendimo – reikia galų gale medienos pramonės Lietuvoje ar ne. Sunku nuolat gyventi pažadais ir viltimis. Jei pramonės nereikia – suteikit galimybę persikraustyti į kitas valstybes. Duokite konkretumo ir mes prisitaikysime“, – teigia A. Zimnickas.

 

Būtų sukurta papildomų darbo vietų

Lukas SAVICKAS

Seimo narys

Balandžio pradžioje kartu su kolegomis iš įvairių frakcijų įregistravome Miškų įstatymo pataisas, numatančias tam tikrus pakeitimus organizuojant valstybiniuose miškuose užaugintos medienos ir jos žaliavos aukcionų organizavimą. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai turėtų pirmenybę įsigyti aukcionuose parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Pirmenybė atitektų  šalies viduje veikiantiems ūkio subjektams, kurie per paskutinius kalendorinius metus įsigytą žaliavinę medieną naudojo gamybai ir kūrė papildomas darbo vietas. Lietuvos medienos pramonei leistų papildomai įsigyti ir perdirbti apie 500 tūkst. ktm medienos ir taip sukurti apie 65 mln. eurų pridėtinės vertės,  sudarytų galimybę sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje. Apie 90 proc. medienos perdirbimo įmonių yra kaimo vietovėse, regionuose, todėl įstatymo projekto priėmimas prisidės prie regioninės politikos įgyvendinimo, darbo vietų kūrimo.

KL, ELTA informacija

123rf nuotrauka

2021-06-12