Ar porceliano parduotuvėje dramblys nepridarys eibių?

Vyriausybė  žada atsisakyti bet kokių iškastinio kuro lengvatų, imtis  ribojimų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai baiminasi: tokios drastiškos priemonės gali sužlugdyti žemės ūkį. Pasak jų, žinant, kokiais tempais jau dabar mažėja bandos, netrukus karves galėsime įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, paleisti pavėjui pieno pramonę. Ar pagrįstas šis nerimas?

Politikai ramina

Valdžios atstovai tikina, kad  vienu ypu niekas nieko nekirs. „Suburta ekspertų darbo grupė, į kurią įtrauktos ir žemdirbių organizacijos peržiūrėti mokestinių lengvatų siūlymus, bet kokie sprendimai bus gerai išdiskutuoti. Seimo pavasario sesijoje mokestinių pakeitimų siūlymai nebus teikiami“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apie būtiną atsargumą siekiant klimato srities tikslų prakalbo ne tik žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, bet ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Ne per seniausiai  Vyriausybė surengė viešą diskusiją  dėl Europos žaliojo kurso, kurioje dalyvavo  penkių ministerijų  vadovybė, visuomenės, taip pat ir žemdirbių atstovai. Paklaustas, ką mano apie įvairias ribojimo priemones žemės ūkiui, S. Gentvilas vaizdingai palygino, kad reikia elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje. Tik ar tikrai jis čia nepridarytų eibių? Ar tie pažadai bus realūs ir vykdomi?

Abejonių niekam nesukėlė

Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) Aplinkos ministerija pristatė Europos Komisijos (EK) ataskaitą apie Europos kelio į klimato neutralumą pažangą. Joje teigiama, kad Lietuva atrodo ne taip gerai, kaip galima tikėtis.

Pasirodo, kad mūsų žemės ūkis išmeta dvigubai daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), palyginti su ES vidurkiu.

Modeliuodama ES šalių narių numatomų priemonių (ŠESD išlakoms mažinti) efektą iki 2030-ųjų, EK vertinimu, Lietuva apskritai turėtų pasiekti aukštesnį, nei įsipareigojo, rodiklį, tačiau, palyginti su kitomis Bendrijos narėmis, pažanga būtų vidutinė. Nekokia prognozė. Bet AAK dirbantiems parlamentarams nekilo jokių klausimų, ar situacija atitinka tikrovę, ar palyginimas objektyvus.

Planas be strategijos

Valdančioji dauguma lyg ir privengia sprendimų, kurie galėtų pakenkti žemės ūkio sektoriams, jautrioms visuomenės grupėms. Toks atsargumas tikriausiai dėl visą ekonomiką alinančios  koronaviruso pandemijos, sudėtingos, kupinos įvairių iššūkių situacijos. Tačiau kai kurie svarbūs sprendimai ankstesnės Vyriausybės jau pateikti Briuseliui ant stalo. Tiek Europos Komisijai, tiek Lietuvos žmonėms nesvarbu, kuri val-
džia – dabartinė ar ankstesnė – tuos sprendimus pateikė ir kaip pateikė.

Ankstesnės kadencijos Seimas netvirtino Vyriausybės parengtos ilgalaikės Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, grąžino ją tobulinti. O  tos strategijos dokumentas – veiksmų planas – 2019-ųjų išvakarėse Vyriausybės buvo patvirtintas protokoliniu nutarimu ir pristatytas EK.

Vežimas prieš arklį

Valdžios kabinetuose Vilniuje, regis, niekam neužkliuvo, kad vežimas buvo pastatytas prieš arklį. Žemės ūkio tarybos nariams pradėjus bruzdėti, nes tas dokumentas – Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas 2021–2030 m. – buvo pateiktas Briuseliui tinkamai nesuderintas su žemės ūkio socialiniais partneriais, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ėmėsi parlamentinės kontrolės.

KRK tuomet išklausė Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų, Energetikos ministerijų ir kitų institucijų informaciją apie NEKS veiksmų plano rengimą, derinimą ir tvirtinimą.

Veiksmų plano dalis, numatanti žemės ūkio suvaržymus, buvo apsvarstyta, sudarytos darbo grupės. Žemdirbių organizacijų ir Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovai diskutavo dėl kiekvienos priemonės ir rado kompromisų.

Karavanas keliauja toliau

Seimo komitetas pernai balandžio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Vyriausybei skubos tvarka teikti Žemės ūkio ministerijos parengtus, su socialiniais partneriais suderintus Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. patikslinimus. Naujos sudėties KRK šią savaitę grįžo prie šio parlamentinio klausimo. Tačiau svarstymo metu taip ir nebuvo aiškiai pasakyta (parlamentarai agrarininkai posėdžio metu tokio klausimo nesuformulavo), ar EK buvo pateiktos dokumento korekcijos. Peržiūrai skirta daug pastangų ir laiko, taip pat ir valstybės lėšų –  savo darbo broką taisantiems valdininkams mokamas atlyginimas. Tačiau iš esmės pastangų rezultatas buvo nulinis. Klausimas nenuskambėjo vengiant išgirsti atsakymo, kad į Seimo komiteto valią taip ir nebuvo atsižvelgta.

Padėtis itin nemaloni. Susidurta su vykdomosios valdžios nepagarba ne tik žemės ūkio partneriams, bet ir Seimui. Tačiau akibrokštas liko nutylėtas.

Juodu ant balto

Po kiekvieno klaidingo poelgio ar sprendimo seka jų virtinė. NEKS veiksmų plane, kurį EK jau įvertino, juodu ant balto liko parašyti visi tie dalykai, kurie labiausiai kelia žemdirbių bendruomenės susierzinimą.

Yra punktas apie srutų bei mėšlo tvarkymo reikalavimų griežtinimą: „Siekiant sumažinti ŠESD išlakas iš mėšlo, kai jis iškratomas laukuose, įvesti reikalavimą per 4 val. įterpti paskleistą mėšlą, taip sudarant prielaidas mažinti mineralinių azotinių trąšų naudojimą ir susidariusį ŠESD kiekį iš mėšlo ir mineralinių azotinių trąšų. Planuojama, kad priemonė paveiks 1 mln. ha plotą.“

Taip pat Lietuva savanoriškai įsipareigojo: „Numatoma, kad mineralinių azotinių trąšų sunaudojimas pasėlių žemės ūkio naudmenose sumažėtų 15 proc.“ Iš šios priemonės, valdžia tikisi didžiausio efekto – ŠESD išlakas iki 2030 m. sumažinti 1 557,2 tūkst. t CO2 ekvivalento.

Dosnūs įsipareigojimai

Plane teigima, kad ypač didelį efektą duos ir degalų naudojimo žemės ūkyje sumažinimas 20 proc. (1 423,7 tūkst. t ŠESD). Lietuva taip pat įsipareigoja atsisakyti aplinkai žalingų mokestinių lengvatų, taikomų žemės ūkio veikloje naudojamam transportui.

EK spalio mėnesį pateiktas vertinimas palankus: „Lietuva iš esmės atsižvelgė į rekomendaciją pateikti visų energijos subsidijų, veiksmų, kurių imamasi, ir planų laipsniškai atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma subsidijų iškastiniam kurui, sąrašą. (…) Lietuva parengė iškastinio kuro leng­vatų iškastiniam kurui laipsniško panaikinimo iki 2025 m. planą.“

Laikrodis tiksi. EK akylai stebės, kaip šalis narė vykdo įsipareigojimus. Jų nevykdant laukia sankcijos – Lietuva privalės trūkstamą ŠESD kiekio mažinimo kvotą padengti valstybės biudžeto lėšomis.

Ambicijos didėja

Tačiau apie šiuos dalykus KRK nebuvo kalbama. Dabar dėmesys sutelktas į dar didesnes ambicijas. Atsižvelgiant į didesnius Europos klimato politikos užmojus, rengiamasi atnaujinti Nacionalinę klimato kaitos valdymo strategiją (2021–2050 metais). Pavadinimas koreguojamas: nuo šiol tai bus ne strategija, o darbotvarkė. Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtas projektas, pradėta viešoji konsultacija.

Darbotvarkės projekte įvardijami aukštesni nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai.

Žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekį siūloma mažinti jau nebe 9 proc., o mažiausiai 11 proc. Pasiūlyta įvairių priemonių, kurios jau girdėtos: užtikrinti taupų ir aplinkai draugišką trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą; didinti mėšlo ir srutų tvarkymo efektyvumą ir padvigubinti tvarkomo mėšlo ir srutų kiekį, palyginti su 2020 m.; įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos.

Dėl projekto pradėta viešoji konsultacija. Pritarus Vyriausybei, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Tuomet prasidės NEKS veiksmų plano atnaujinimas, į kurio procesą būsiantys įtraukti ir socialiniai partneriai, mokslininkai. EK atnaujintą veiksmų planą ketinama pateikti iki 2023 m.

Irma DUBOVIČIENĖ

2021-03-06