Dar vienas smūgis žemės ūkio sektoriui

Finansų ministerija siūlo Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, kai apmokestinami atskiri NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. „Atvėrėme klausimą plačioms diskusijoms. Įstatymo įsigaliojimas, kada būtų daromos pirmosios įmokos, yra siūlomas 2025 m., todėl laiko diskusijoms tikrai turime, yra pasiūlytas ne pats projektas, o projekto projektas“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šalies ekonomistai pastebi, kad naujasis NT mokestis labiausiai kirs šalies žemės ūkio sektoriui. Iki šiol žemės ūkio sektorius, kaip veikiantis didelės rizikos sąlygomis, turėjo įvairių mokestinių lengvatų. Dabar net ir už nenaudojamą ar labai trumpai veikloje naudojamą NT reikės mokėti mokesčius, kurių tarifą (0,1–3 proc.) nustatys kiekvienos savivaldybės taryba. Keleriopai didesnis tarifas bus taikomas apleistiems pastatams, neprižiūrimiems žemės plotams. Ūkininkai, fiziniai asmenys, beveik neturi nenaudojamų pastatų, o žemės ūkio bendrovės paveldėjo nemažai tik sezoniškai naudojamų statinių. Dėl to kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms gali tekti skaičiuoti nuostolius.

nt mokestisNT mokesčio įstatymo dešimties straipsnių pataisų projektą komentuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Pastaruoju metu šalies žemdirbiai pasigenda pastovumo – jų veiklą reguliuoja kelios (Aplinkos, Energetikos, Finansų) ministerijos, išskyrus pagrindinę žinybą – Žemės ūkio ministeriją. Ši stulbina savo neūkiškumu. Žemdirbiams kuriami nauji mokesčiai, apmokestinamas net balų vanduo, mažinamos mokestinės lengvatos, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai kiršinami su ūkininkais. Ypač tai būtų juntama įsigaliojus siūlomoms NT mokesčio pataisoms. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti iki šiol galiojančios NT mokesčio lengvatos žemės ūkio juridiniams ir fiziniams asmenims. Absoliučiai nesuprantama, kodėl nustatomi skirtingi koeficientai, nors ir vieni, ir kiti subjektai užsiima ta pačia veikla. Tai iš principo nepriimtina dėl konkurencingumo iškraipymo.

LŽŪBA nuomone, sprendimas panaikinti šią lengvatą žemdirbiams šiuo sunkiu laikotarpiu, kai iki neregėtų aukštumų išaugusios trąšų, elektros, pašarinių priedų, dujų, augalų apsaugos priemonių ir kitų reikmių kainos, kai aukščiausiuose lygiuose kilęs susirūpinimas dėl apsirūpinimo maistu, būtų priimamas tikrai ne laiku. Kitos šalys elgiasi priešingai – ieško paramos šaltinių savo krašto žemdirbiams, kad jie išliktų konkurencingi, nes ekonominės krizės ir karo Ukrainoje akivaizdoje apsirūpinimo maistu klausimas tapo labai aktualus. Be to, žemės ūkyje kai kurie pastatai naudojami labai sezoniškai ir jie nesudaro prielaidų sukurti aukštos pridėtinės vertės kaip NT mieste.

Negana to, absoliučiai daugumai gamybinių pastatų, esančių kaime, mokestinės vertės Registrų centro masinio vertinimo metu net nėra nustatytos.

Numatytas įvesti NT mokestis taptų ypač sunkiai pakeliama našta mišriems ūkiams, užsiimantiems pieno gamyba, nes ten pastatų daugiausia. Tai dar labiau skatintų atsisakyti šios veiklos, kai jau ir taip pienininkystės ūkių kasmet stipriai mažėja.

LŽŪBA prieš keletą dienų kreipėsi į Finansų ir Žemės ūkio ministerijų vadovus, pareiškusi, kad nepritaria NT mokesčio žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams įvedimui ir prašo šias nuostatas išbraukti iš įstatymo projekto. Minėtas teisės aktas, kaip teigia Finansų ministerija, bus naudingas savivaldybėms, jos surinks didesnį biudžetą, tačiau žemdirbių pozicijos susilpnės, sektorius nuskurs, išaugs bankrotų skaičius, o tai – didžiulė grėsmė dabartinės geopolitinės situacijos sąlygomis.“

 

Redakcijos nuotrauka

2022.06.16

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Susijusios temos – skaitykite: nekilnojamojo turto mokestis, Jonas Sviderskis, naujasis NT mokestis, Finansų ministerija