Daugiau su mažiau – vėžio, gulbės ir lydekos sutartinė?

Žemdirbystės naujoves pristatanti paroda „Agrovizija“ šiemet daro pauzę, tačiau besidomintieji inovacijomis neliko nuvilti – vietą renginių tvarkaraštyje pasistengė užpildyti Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC), plačią auditoriją pakvietę į virtualų diskusijų forumą. Jo tema „daugiau su mažiau“ taikliai nusakė ne tik diskusijų turinį, bet ir atskleidė problemas.

Kito kelio nėra

Europos ir Lietuvos politikai jau sutarė dėl ateities žemės ūkio politikos, esminių strateginių tikslų ir gairių. Žaliasis traukinys jau pastatytas ant bėgių ir tuoj pajudės.

Dėl būtinybės keistis niekas neabejoja – turime ieškoti sprendimų, nes žemės ūkis pirmasis pajunta klimato kaitos poveikį. Reikės intensyvesnių dirvožemio tyrimų, skaitmeninių tiksliųjų žaliųjų technologijų, biotechnologijų, kitų inovatyvių metodų panaudojimo. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus dr. Edvardo Makelio žodžiais, vienam hektarui ploto reikės daugiau nei dabar pinigų, žinių ir proto.

Tačiau pradėjus kalbėti apie konkrečius dalykus – dirvožemio sveikatą ir tvarų ūkininkavimą, aiškėja, kad yra dar neatsakytų klausimų, kai kurie dalykai skirtingai suvokiami žemdirbių, žemės ūkio mokslo bendruomenės, politikos formuotojų, aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jei kiekviena interesų grupė turėtų po burtų lazdelę, kiltų tikras chaosas.

Taigi nėra kito kelio, kaip tik kalbėtis ir klausytis vieniems kitų, mėginti rasti bendrą sutarimą. Lengva nebus – tai patvirtino diskusijų forumas, kuriame dalyvavo visų grupių ekspertai, įžanginiam žodžiui tarti buvo prisijungęs ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Apie sidabrinę kulką

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pastebėjo, kad vienos stebuklingos priemonės nuo visų problemų nėra. „Sidabrinė kulka egzistuoja tik pardavime“, – mokslininkas pasitelkė taiklią metaforą norėdamas švelniai apibūdinti šiuo metu strateginiuose dokumentuose numatomas priemones.

Dideli lūkesčiai siejami su ekologinio ūkininkavimo plėtra. Dr. G. Brazauskas siūlo atkreipti dėmesį į Eurostato skelbiamus duomenis apie pesticidų sunaudojimo tendencijas Europos Sąjungoje (ES). Statistiniai duomenys rodo, kad ekologinių plotų plėtra nebūtinai reiškia mažesnes pesticidų sąnaudas.

Viena iš šalių narių, kuriose 2011–2019 metais fiksuotas didžiausias pesticidų pardavimo šuolis, yra Austrija – per šį periodą jų pardavimo apimtys išaugo 44 proc. O tai šalis, garsėjanti kaip ekologinės gamybos lyderė (ekologiniai plotai sudaro 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų). O Danijoje, kurioje ekologinės gamybos plotai užima apie dešimtadalį visų žemės ūkio naudmenų, per tą patį laiko tarpsnį pesticidų pardavimo apimtys susitraukė labiausiai ES – net 42 proc.

Faktai teikia peno apmąstymui, ragina labiau analizuoti procesus ir ieškoti priemonių visumos. Ir intensyvios gamybos ūkiuose nuolat mažinamos augalų apsaugos priemonių sąnaudos, tam sąlygas sudaro inovatyvi kenkėjų ir ligų stebėsena bei valdymas, kai chemija seikėjama preciziniu tikslumu – tik ten, kur būtina, ir tik tiek, kiek būtina.

LAAA direktorė Zita Varanavičienė antrina – esame tvarumo kelyje jau 20 metų, kai vyksta augalų apsaugos priemonių sistemos peržiūra. Pereinama prie siauro veikimo spektro produktų, plečiamas biocidų pasirinkimas. Lietuvoje augalų apsaugos produktų sąnaudos – vienos mažiausių ES, vienam hektarui tenka mažiau nei kilogramas veikliosios medžiagos, arba 5–6 kartus mažiau nei Belgijoje ar Nyderlanduose.

Protingas mokosi iš svetimų klaidų

Daugėja ūkininkų, kurie tausiu dirvožemio naudojimu bei bioįvairove rūpinasi ir be politikų nurodymo. Galulaukės apsėjamos žydinčiais augalais, kuriuose dūzgia vabzdžiai apdulkintojai. Auginami azotą iš oro kaupiantys, dirvožemį gerinantys ankštiniai augalai ir kt.

LAAA vadovė pasisako už išmintingą ūkininkavimą ir mokslu, stebėjimais grįstus argumentus, naujų ir tradicinių metodikų dermę. Tvirtinantiesiems, kad žemės ūkio veikla atsakinga už biologinės įvairovės nykimą, Z. Varanavičienė siūlo pažvelgti į nedirbamas žemes, kur įsigalinčios invazinės rūšys, tokios kaip kanadinė rykštenė, nustelbia visas kitas augalų rūšis. Tokių plotų galima pamatyti prie pat Vilniaus. Neigiamai biologinę įvairovę veikia ir kiti globalūs procesai – miestų plėtra, dirbtinė šviesa ir pan.

Ne visais atvejais draugiškos gamtai, pranašesnės už tradicinę žemdirbystę yra propaguojamos ekologinės gamybos, neariminio žemės dirbimo technologijos. Esama ekologinių ūkių, tapusių agresyvių daugiamečių piktžolių veisyklomis. Australijos patirtis rodo, kad neariminis žemės dirbimas gali lemti graužikų antplūdžius.

„Nėra nė vieno pesticido, ūmiai toksiško paukščiams, o kai pravažiuoja skutiklis, ant dirvos esančiuose lizduose nelieka nė vieno jauniklio“, – pastebi augalų apsaugos ekspertė ir primena seną išmintį: protingas mokosi iš svetimų klaidų.

Nepakenktų prisiminti ir praeityje savo šalyje padarytų klaidų. Kokį poveikį turi netinkami politiniai sprendimai, primena pluoštinių linų išnykimas. Iškilęs pavojus panašiai iš pasėlių išguiti ir ankštinius augalus. O perspaudus dėl augalų apsaugos produktų griežtinimo, rizikuojama sulaukti priešingo efekto – šešėlinės prekybos augimo su visomis iš to kylančiomis pasek­mėmis.

Mažinti ar didinti apimtis?

Tai vienas iš klausimų, dėl kurių nesutampa gamybininkų ir aplinkosauginių visuomeninių organizacijų atstovų nuomonės. Pastarieji tikina – prigaminame produktų jau užtektinai, dabar turime atiduoti duoklę gamtai ir mažinti maisto švaistymą. Esantys „arčiau“ žemės siūlo žvelgti globaliau – milijonai žmonių badauja, su augančia žmonijos populiacija, klimato pokyčiais žemės ūkio sektorius susidurs su dar didesniais iššūkiais. Dykumėjimas, kylantis vandenynų ir jūrų lygis pamažu pasiglemš vis daugiau žemės ūkio naudmenų.

Nepageidautinų procesų grandinės yra susijusios. Apie juos nuolat kalba žemės ūkio bendruomenės lyderiai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas ironizuodamas sako, kad Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą žemės ūkyje gali pasiekti ir nesiimdama jokių veiksmų, nes, mažėjant gyvulių skaičiui, išmetimai mažėja savaime. Tačiau kartu tai lemia kitą nepageidautiną tendenciją. „Kelia nerimą tai, kad pardavę karves žmonės suaria pievas, jose pradeda auginti javus“, – mintimis dalijasi A. Macijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad blogiausia, jog tas procesas vyksta jautriausiose kalvotose vietovėse, kur gyvuliai tradiciškai buvo auginami šimtmečius. Ūkininko įsitikinimu, šiuo metu didžiausia problema šalies žemės ūkyje yra gyvulių skaičiaus mažėjimas.

Susirūpinimas dėl dirvožemio

Vakarų Lietuvai būdingas dirvožemių rūgštėjimas, tačiau tai ne vienintelė problema. Pasak LAMMC direktoriaus dr. G. Brazausko, dirvožemio būk­lės kriterijai yra ne tik organinė anglis, bet ir mikrobiotų sudėtis. Mokslininko teigimu, mokslas šiandien dar neturi visų atsakymų apie dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus. „Yra organizmų, apie kuriuos nežinome, kaip juos išlaikyti, ateities mokslas dar pateiks atsakymų“, – tikina jis.

Forumo dalyvių, kurių buvo gerokai per šimtą, buvo paklausta, kaip jie vertina savo laukų dirvožemio būklę. Paaiškėjo, kad beveik pusė ūkininkų mano, jog jų valdomų laukų būklė yra gera. Tačiau subjektyvus vertinimas esmės neatskleidžia. Tam reikalingi išsamūs dirvožemio tyrimai, jų jau daug atlikta, tačiau to nepakanka. LAMMC yra pasirengęs pradėti sistemingą dirvožemio monitoringą. Ir mokslas, ir žemdirbiai svajoja, kad būtų sukurta atvira skaitmeninė duomenų bazė. Tai būtų didelis pažangos žingsnis, unikalus pagalbinis įrankis ir žemdirbiams – tai padėtų susidaryti tikslius skaitmeninius tręšimo planus.

LŽŪKT vadovo dr. E. Makelio pastebėjimu, dirvožemio būklė geriausiai yra matoma iš palydovinių nuotraukų. Vaizdas labai skirtingas, yra „tragiškų vietų“, ir tai lemia daug veiksnių. Pasak E. Makelio, žaliojo kurso kontekste turėtume kalbėti ir apie melioraciją, ir apie kalkinimą. Kaip ligoninėje negalima kalbėti apie vidutinę palatos ligonių temperatūrą, taip yra ir dėl dirvožemio būklės. Anot inovacijų žemės ūkyje eksperto, smulkmenų nėra, skirtingose vietose su tomis pačiomis sąnaudomis vienodai gero rezultato pasiekti neįmanoma.

Forume dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentuoja, kad dirvožemio apsauga yra valstybinės reikšmės dalykas. Kol kas neturime Dirvožemio įstatymo – jo projektas buvo inicijuotas praėjusioje Seimo kadencijoje, o dabar jį rengia ŽŪM.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

2021-07-05

 

 

 

 

 

 

 

pesticidai