Dėl ko Lazdynų Pelėda su Simonu Daukantu karstuose apsiverstų…

Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir sutarė dėl galimybių naujam kariniam poligonui vietos ieškoti visoje Lietuvos teritorijoje, o alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą, Žemaitijos ūkininkai įsitikinę, kad tai – tik dar vienas „paglostymas ir pažadų piliulė“ jiems nuraminti. Tad penkių rajonų – Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių ir Kelmės – ūkininkų, kovojančių prieš karinio poligono atsiradimą, iniciatyva rajonų tarybos dar kartą pakartojo, kad Žemaitijos žmonės nesutinka, kad jų žemėse išdygtų poligonas.

Ir bažnyčia, ir muziejus, ir senkapiai…

Į numatytą karinio poligono teritoriją patenka dviejų seserų rašytojų Ivanauskaičių – Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės – Paragių dvaro sodyba-muziejus.

Senolių išmintis moko: „Kartą nudegęs ir į šaltą pučia.“ Nėra ko stebėtis, kad žemaičiai taip nepatikliai žiūri į valdžios pažadus. Kaip sakė Akmenės rajono tarybos narys, Papilės medžiotojų būrelio pirmininkas Pranciškus Zaremba, jei kariškiai nepabūgo poligono teritorijoje „priglobti“ Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjusių dviejų seserų rašytojų Ivanauskaičių – Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės – Paragių dvaro sodybos-muziejaus, Šiaudinės kaimo Švč. Mergelės Marijos medinės bažnyčios, kuri 1996-aisiais buvo įrašyta į šalies nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir už trijų kilometrų nuo Kairiškių esančių senkapių, žmonių apžadų kapeliais vadinamų, kur kasmet švenčiamos Šeštinės, tai nė svajoti neverta, kad valdžiai ar kariškiams labai rūpės ūkininkų žemės ar ūkiai.

Šioje istorijoje keisčiausia, kad į karinio poligono teritoriją, jei jis atsiras būtent šioje Žemaitijos vietoje, pateks Ventos regioninio parko dalis su muziejumi, istorinėmis vietomis ir bažnyčia.

Akmenės rajone poligono teritorija beveik siektų Papilės miestelį, kurio pakraštyje – kapinės, o ten palaidotas vienas pirmųjų tautos atgimimo ideologų, rašytojas, švietėjas Simonas Daukantas. Miestelio centre jam pastatytas paminklas, kuris, gyventojų manymu, dėl šaudymo ir tankų drebinamos žemės, žiūrėk, dar ims ir nuvirs. „Viliuosi, kad užteks sveiko proto ir kariškiai galutinai atsisakys savo sumanymo, – kalbėjo Pranciškus Zaremba. – Bus išsaugota tai, ką reikia saugoti, o mes, ūkininkai, galėsime ramiai gyventi ir savo žemę dirbti. Jei nutiktų priešingai, aš netekčiau net 70 proc. savo ūkio: miško ir žemės. Sodyba atsidurtų buferinėje zonoje. Neliktų ir Papilės žemės ūkio bendrovės – visas plotas patektų į poligono teritoriją. Ir dar daugybė ūkininkų liktų be namų.“

Juodi debesys virš Žvėrinčiaus

Jei tik kariškiams nepavyktų rasti kito tinkamo sklypo ir poligonas būtų įkurdintas penkių Žemaitijos rajonų žemėse, juodi debesys pakibtų ir virš visai Lietuvai gerai žinomo, 1996-aisiais įkurto Žvėrinčiaus, esančio Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo. Jei poligono sklypo projektuotojai nesuko galvos dėl Lazdynų Pelėdos sodybos, Šiaudinės kaimo bažnyčios, tai dėl žvėrinčiuje gyvenančių vilkų, šernų, lūšių, danielių apuokų, muflonų, meškos ar stumbrų jiems nei šilta, nei šalta. Matyt, nesvarbu ir tai, kad ištikimiausi šios vietos lankytojai – vaikai. Jie miško gyventojus mato ne ankštuose narvuose, o panašiomis sąlygomis, kokiomis šie, prieš patekdami į Žvėrinčių, buvo įpratę gyventi. Jo įkūrėjas Petras Dabrišius sako, kad čia – ne zoologijos sodas, o ekologinė mokykla, skirta gamtai pažinti ir prie jos priartėti. Čia pastatytos kelios apžvalgos aikštelės, pavėsinė, regykla, žaidimų aikštelė vaikams… Žvėrinčius turi ir stumbryną, kuriame šiuo metu gyvena 12 stumbrų. Jam įrengti P. Dabrišius gavo Europos Sąjungos (ES) paramą. Tiesa, jau praėjo penkeri metai, bet ES ir toliau domisi šiuo projektu. Apie tai P. Dabrišius kalbėjo ir per protestus, bet dėl to galvos, matyt, taip pat niekam neskauda.

Būsimojo poligono plane vietoj Žvėrinčiaus buvo nubraižytas ginklų sandėlis ir dujų bazė. Nebeliktų vietos ne tik gyvūnams, bet ir pačiam P. Dabrišiui. „Visa tai primena laikus, kai į Sibirą vežė. Visi daro, kas ką nori. Negi niekas nesupranta, kad čia, šiose žemėse, daugelio žmonių gyvenimai, kuriuos nori iš jų atimti?

Juk dabar – ne sovietiniai metai. Žemė, miškas, sodybos – turtas, kurio neturėtų kas panorėjęs atimti. Jei tektų persikelti į miestą, aš numirčiau“, – teigė jis.

Kas alų gurkšnoja, o kas į mišką eina

Su P. Dabrišiumi kalbėjomės ir apie medžioklę. Kas lauktų tų medžiotojų būrelių, kurių teritorijos patektų į karinio poligono zoną. Jis sakė, kad apie medžiotojus dabar vyrauja itin bloga nuomonė. O juk jų Lietuvoje – apie 30 tūkst., dar tiek ar net daugiau yra jiems prijaučiančių asmenų.

„Reikėtų medžiotojams grąžinti gerą vardą, nes juk tai – tradicija, kultūra, – tikino pašnekovas. – Vieni, norėdami atsipalaiduoti, alų geria, kiti – pailsėti į mišką eina. Ne žudyti, o pailsėti. Esu bitininkas, turiu 100 bičių šeimų. Esu ir medžiotojas. Žinau 300 metų siekiančią savo giminės istoriją. Visi mes buvome bitininkai ir medžiotojai. Kaip dabar būtų su būrelių plotais, nežinau…“ Telšių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Stanislovas Karečka sakė, kad Nevarėnų medžiotojų būrelis netektų viso savo ploto – jis atsidurtų poligono teritorijoje. Tam tikros dalies netektų ir Eigirdžių bei „Džiugo“ būreliai. „Mes aiškinomės su Aplinkos ministerija, kariškiais, jie sakė, kad medžioti nebus galima tik tada, kai vyks pratybos. Manau, kad niekas negalėtų iš medžiotojų jų plotų atimti, nes šie įteisinti pagal įstatymus, už juos mes mokesčius mokame. Su kariškiais ir dabar turime reikalų, nes Gadūnavo seniūnijos Pamarkijos kaime yra jų šaudykla, jie medžiotojams pateikia grafikus, kada ten šaudys, ir mes žinome, kad tuo laiku medžioti negalima. Kariškiai patikino, kad ir dėl poligono problemų nekiltų“, – kalbėjo S. Karečka. Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Isajevas paminėjo, kad jų rajone nukentėtų trys būreliai – Ventos, Papilės ir dalis „Atramos“: „Mums konkrečiai niekas nieko nesakė, bet mūsų medžiotojai prisijungė prie gyventojų protestų, pasirašė siunčiamus raštus, reikalavo, kad poligono čia nebūtų.“ Tokios kaimynystės nenori ir Mažeikių rajono medžiotojai. Viekšnių būrelio, kurio plotai taip pat patektų į poligono zoną, pirmininkas Andrius Škerba „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog naivu tikėtis, kad kariškiai įsileis juos į savo teritoriją. Be to, dėl šaudymo ir kito triukšmo žvėrys išbėgiotų į ramesnes vietas. „Mes netektume ir neseniai atnaujintos medžiotojų buveinės. Dauginių kaimo žmonės prarastų neseniai atnaujintą savo bažnyčią. O kiek ūkininkų liktų bežemiai! Esame prieš poligoną ir mūsų nuomonė nepasikeis“, – tvirtino A. Škerba. Tie medžiotojai, kurie viliasi, kad kariškiai leis jiems medžioti poligono teritorijoje, turėtų pakalbėti su Gaižiūnų poligono (Jonavos rajonas) „Santakos“ medžiotojų klubo pirmininku Romualdu Jakuboniu. „Plotai mūsų, mes už juos mokesčius mokame, tačiau kariškiai nori, kad niekas čia nosies nekištų, kad tik jie vieni šeimininkautų, – nusivylęs kalbėjo R. Jakubonis. – Iš pradžių daug žadėjo, bet vėliau prikabinėjo lentelių „Įvažiuoti draudžiama“. Ir ne tik tai. Daro viską, kad tik mes čia nemedžiotume. Urėdas atidavė mums tokį krūmynų plotą. Iškirtome, sutvarkėme ir norėjome ąžuolų alėją pasodinti. Ir medžiai gražūs, ir šernams gilių būtų. Ką jūs manote? Atvažiavo kariškiai ir pareiškė, kad jokių medžių nesodintume, nes jie čia įrengs minosvaidžių aikštelę. Kokią minosvaidžių aikštelę, jei šalia – geležinkelis… Buvo svarbu ir tą plotelį iš mūsų atimti. Dabar vėl viskas krūmais apžėlė.“

Roma MĖČIENĖ

ŪP korespondentė

 

Ventos regioninio parko nuotrauka

2021-03-28

Žemaitija