Driokstelėjo – ratilai nuvilnijo iki Amerikos, Afrikos, Kinijos

Praėjo lygiai trys savaitės, kai driokstelėjo koldūnų skandalas – Rusijos maisto priežiūros institucijos ir Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos iniciatyva atskleista, kad UAB „Judex“ gaminiai užteršti sveikatai pavojingomis bakterijomis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovui Jonui Miliui teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Po VMVT patikrinimo „Judex“ veikla sustabdyta, kol bus ištaisyti inspektorių nurodyti trūkumai. Tačiau aistros aplink VMVT toliau verda. Politikai vienas per kitą reikalauja, kad J. Milius, kuris šiuo metu atostogauja, atsistatydintų. Tarnybą palaikančių balsų – mažuma, nors Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis yra aiškiai pareiškęs, jog EK jokių nusiskundimų dėl Lietuvos VMVT kontrolės pareigūnų neturi, jokių epidemiologinių protrūkių ir problemų, išskyrus AKM, čia nėra.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip koldūnų skandalas atrodo iš VMVT pusės, ar gali jis atsiliepti eksportuotojams. Tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vidmantą PAULAUSKĄ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

– Priminkime skaitytojui, kaip po Rusijos paskelbto embargo pasikeitė lietuviškų maisto produktų geografija.
– Lietuviški produktai gali būti eksportuojami į 170 šalių. Iš jų į 43, su kuriomis pradėjome dirbti per pastaruosius metus.
Šiuo metu atidaryta jau apie 20 naujų rinkų, į kurias galima eksportuoti pieno, mėsos produktus. Pieno produktų eksporto leidimus gavome į Argentiną, Ukrainą, Čilę, Kosta Riką, Kiniją, Tunisą, Braziliją, Australiją. Leidimus mėsos produktams pavyko suderinti su Libanu, Honkongu, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, JAV.
Esame pirmoji ES šalis, kuriai JAV leido į savo šalį importuoti jautienos ir avienos produktus. Tai nebuvo taip paprasta, buvome du kartus audituojami. Šiandien avienos eksportui dar neturime pakankamai žaliavos, bet avininkystės sektorius plečiasi, avių skaičius viršijo 120 tūkst. Artimiausiu metu mūsų ūkininkai ir perdirbėjai turbūt galės pasinaudoti atsivėrusia galimybe.
Šiuo metu kai kurios įmonės į JAV yra išsiuntusios bandomąsias jautienos produktų partijas. Įeiti į rinką reikia laiko.

– ES galioja vieningi maisto kokybės standartai, tačiau trečiosiose šalyse jie ganėtinai skiriasi. Vieniems kokybiniams parametrams taikomi griežtesni, kitiems – švelnesni reikalavimai. Kokie derinimo niuansai?
– Kalbant apie Ameriką, ten mikrobiologinės taršos reikalavimai šiek tiek griežtesni nei Europoje. Būtinas listerijų bakterijų tyrimas, o Europoje jis atliekamas tik valgyti paruoštiems produktams. JAV gyvulių, paukščių augintojams leidžiama šiek tiek naudoti augimo hormonų, o Europoje jie yra uždrausti.
Skirtumų yra, viena iš VMVT funkcijų yra juos išsiaiškinti atidarant naujas rinkas. Jei norime į jas patekti, turime prisiderinti. Gavus eksporto leidimus, įmonė eksportuotoja turi pasirūpinti papildomais tyrimais.

– Kokia yra tarptautinė praktika – reakcija į informaciją apie nesaugius produktus?
– Ažiotažas dėl maisto saugos, koks dabar kilęs Lietuvoje, nelieka nepastebėtas. Kitų šalių institucijos, ambasados stebi, kas vyksta. Rengia pranešimus apie mūsų spaudoje pasirodžiusius straipsnius, siunčia į atitinkamas šalis. Straipsniai buvo perspausdinti Kinijoje, Rusijoje, kitose valstybėse, taip pat ir Afrikoje.
Kalbėdami apie lietuviškus produktus visuomet turime turėti omenyje, kad teisingas ar neteisingas informacijos pateikimas gali turėti tarptautinį atgarsį.

– Ar pranešimai apie galimai nesaugius produktus, patekusius į užsienio rinkas, visuomet pirmiausia pasiekia Tarnybą?
– Jeigu tai oficialus pranešimas – taip. Gavę signalą analizuojame priežastis, pateikiame atsakymus.
Tai darbo rutina. Kartais pranešimai būna dažnesni, kartais – retesni, tikrai gauname ne kas mėnesį.

– Kaip tokiais atvejais dalijasi atsakomybę už maisto saugą atsakingos tarnybos ir eksportuotojas?
– Aišku, turime žiūrėti, kad išsiunčiama produkcija atitiktų reikalavimus, o kai nuo jų nukrypstama, pirmiausia aiškinamės priežastį – kas tai lėmė. Labai svarbu, kad eksportuotojas bendradarbiautų, padėtų atskleisti tiesą. Juo labiau kad paprastai pranešimas būna apie įvykį, kuris įvyko kažkada praeityje.
Pirmiausia tai yra pačios įmonės atsakomybė – gaminti saugų ir kokybišką produktą. Tai įtvirtinta Europos teisės aktuose, pripažinta pasaulyje. Įmonės turi įdiegusios kontrolės sistemas. Daugelis jų turi savo laboratorijas, kontroliuoja žaliavą, gamybos procesą ir galutinį produktą. Tinkamai įdiegta kontrolės sistema turi užtikrinti saugaus produkto gamybą ir tiekimą.

– Kaip dažnai kontroliuojančių tarnybų tikrinama produktų kokybė, turbūt ne kiekviena siunta?
– Tyrimo dažnumas įvairuoja, nelygu produkto rūšis, ar inspektoriams kyla klausimų. Mikrobiologiniai tyrimai užtrunka ne vieną dieną – iki penkių. Dėl laboratorinių tyrimų įmonės turi sudariusios sutartis su šalimis, į kurias eksportuoja. Produktai periodiškai tikrinami norint įsitikinti, ar išlaikomi kokybės parametrai.

– Rusijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos „Rosselchoznadzor“ interneto puslapyje yra informacija, kad „Judex“ produkcija dar pernai gegužę buvo priskirta tai, kuriai dėl užteršimo listerijomis reikia griežtesnės laboratorinės priežiūros (beje, viešoje erdvėje sklando informacija, kad ir koldūnų skandalas yra kilęs dėl šios tarnybos pranešimo). Ką tai reiškia?
– Tai įprastinė Rusijos tarnybų procedūra. Įmonės produkcijoje radus neatitikimų, ji priskiriama sustiprintos laboratorinės kontrolės grupei. Tada jau tikrinama kiekviena gaminių sunta, dešimt partijų iš eilės. Jeigu per tą sustiprintos laboratorinės patikros laiką antrą kartą randama pažeidimų, įmonės veikla gali būti suspenduota arba įmonė gali būti pašalinta iš eksportuotojų sąrašo.

– Esame patyrę, kad tos šalies kontrolės tarnybos šiek tiek politizuotos. Prisidengus tariamais pažeidimais lietuviškų produktų tiekimas ne kartą buvo stabdomas. Turbūt prisimenate ne vieną tokį atvejį?
– Buvo tokių atvejų, kai lietuviškų produktų tiekimas buvo stabdomas dėl Rusijos institucijų veiksmų. Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos „Rospotrebnadzor“ nurodymu buvo sustabdytas (2013 m. spalio mėn., Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai – red.) visų lietuviškų pieno produktų importas – neva maisto produktuose rasta ftalatų. Tai medžiagos, kurios migruoja iš pakuočių į produktus. Mūsų perdirbėjų naudojamos pakuotės yra sertifikuotos, medžiagos iš jų į maisto produktus tikrai nepereina. Na, bet buvo sugalvota tokia priežastis. Prireikė ilgų įrodinėjimų ir darbo, kol pavyko atkurti produktų tiekimą.
Tai tik vienas pavyzdys. Kas ir kaip ten vyksta, nemačiau ir negaliu komentuoti, bet ausis pasiekia įvairūs gandai. Esame turėję atvejų, kai mums buvo praneša apie neatitikimus, tačiau ištyrę tos pačios partijos produkciją jokių kokybės trūkumų neradome…

– Kodėl vis dėlto taip nutinka, kad skirtingų laboratorijų tyrimų rezultatai gali kardinaliai skirtis? Ar tam gali turėti įtakos mėginio paėmimo metodika?
– Rezultatui turi įtakos labai daug veiksnių: mėginio paėmimo vieta, metodika, mėginio transportavimo temperatūra bei laikas… Žmogiškasis faktorius taip pat gali turėti įtakos laboratoriniams tyrimams.

– O kaip su šaldytais produktais? Tyrimui jie turi būti atšildomi? Logiškai galvojant, tuomet ir bakterijos labai sparčiai pradeda daugintis…
– Nupasakojote vieną iš būdų, kaip atsiranda tyrimų paklaidos. Taip, gaminiai atšildomi, tada pradedamas tyrimas. Jis turi būti pradėtas nedelsiant, jokių atidėjimų negali būti.

– Ar žinomi atvejai maisto saugą kontroliuojančių tarnybų veikloje, kai produktų mėginių tyrimą inicijuoja teisėsaugos institucijos?
– Buvo tokių atvejų. Pvz., Rusijoje atliekant tyrimą dėl maisto klastočių, ten į nelegalų verslą, jei neklystu, buvo įsivėlusios Nyderlandų kompanijos. Tada įsijungė visos Rusijos teisėsaugos institucijos. Yra europinė organizacija OLAF, kuri kovoja su organizuotu nusikalstamumu maisto klastočių srityje. Mes taip pat dalyvaujame projektuose dėl maisto klastočių išaiškinimo.

– Paprastai VMVT dirba išvien su teisėsauga. Didelį atgarsį visuomenėje turėjo atskleistos nusikalstamos veikos – nelegalus paukštienos įvežimas, pogrindinis mėsos perdirbimas, nelegalios abejotinos kokybės produkcijos realizavimo tinklas turguose…
– Be jokių abejonių, su teisėsauga dirbame, stengsimės ir ateityje dirbti išvien.

– Atsitiktinumas ar ne, tačiau sutapo, kad per koldūnų skandalą STT pateikė korupcijos rizikos VMVT vertinimą. Be abejonės, žinojote apie STT korupcijos prevencijos specialistų atliekamą tyrimą, kuris truko visus metus ir buvo susitelkta ties didžiausiu, Vilniaus, teritoriniu padaliniu?
– Žinojome ir laukėme tyrimų rezultatų, nes būtina gerinti darbą, veikloje mažinti korupcijos riziką. Mūsų ir tikslas buvo prevenciškai sužinoti, kur yra mūsų silpnosios pusės ir kurias sritis reikia stiprinti, kad Tarnyboje būtų išvengta korupcijos apraiškų.

– Taigi pripažįstate, kad savikontrolė Tarnyboje nebuvo ideali?
– Kasdienėje veikloje visada atsiranda pilkųjų sričių – inspektoriams ne viskas ir ne visada aišku. Tačiau tam mes ir tobuliname savo sistemą, tam turi pasitarnauti ir STT Korupcijos prevencijos skyriaus veikla, ataskaita – kad užkardytume bet kokias galimas korupcijos apraiškas, mūsų veikla būtų dar skaidresnė.
Kita vertus, turime Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. ataskaitą, kurioje Lietuvos maisto saugos užtikrinimo sistema pripažinta kaip viena efektyviausių veikiančių sistemų. Cituoju EBPO nepriklausomus ekspertus: „Lietuvoje vykdomos maisto saugos ir veterinarinė kontrolė ir visa veikla apskritai yra efektyvi ir atitinka gerosios praktikos rekomendacijas, maisto saugos lygis Lietuvoje yra geras. Tai nereiškia, kad nėra tobulintinų dalykų. Tačiau akivaizdu, kad maisto saugos užtikrinimo sektorius yra ta reguliavimo sritis, kur įdėtos pastangos per pastaruosius 10 metų davė rezultatų.“
Žinome, kad einame teisinga kryptimi. O kasdieniame darbe visko būna.

– STT ataskaita labai plati, nors išvadų ir rekomendacijų sąrašas nėra labai ilgas ar gąsdinantis. Kaip vienas iš didžiausių trūkumų įvardyta tai, kad pernelyg dažnai neišvengiama objekto tikrinimo „prie keturių akių“.
– Tai dėl inspektorių noro patikrinti kuo daugiau objektų, įvykdyti, kas suplanuota. Tai darbo planavimo klausimai. Laikysimės griežtos nuostatos, kad patikrinimuose dalyvautų du inspektoriai.
Artimiausiu metu planuojame vadovybės posėdį, jame bus priimti korekciniai veiksmai. Rekomendacijų įgyvendinimo planą taip pat turėsime pateikti STT.

– Pastaruoju metu apie VMVT apstu neigiamos informacijos, pasitaiko ir melagingos. Ką jau kalbėti apie skaitytojų komentarus socialiniuose tinkluose…
– Kontroliuojančiai įstaigai būti gerai ir visiems įtinkančiai – sudėtinga. Ji atlieka patikrinimus, nubaudžia. Vieni verslininkai pripažįsta klaidas ir noriai tvarkosi, kiti – ne. Jie turi teisę manyti kitaip. Gyvename demokratinėje valstybėje.

– Jau daug metų praėjo, kai veterinarinės funkcijos buvo sujungtos su visuomenės sveikatos centro kai kuriomis funkcijomis. Ar pastarieji įvykiai nereiškia, kad funkcijos gali būti vėl peržiūrėtos?
– Nežinau, kodėl tai turėtų būti daroma. Minėjau EBPO išvadą. Taip pat turime EK maisto saugos tarnybos auditų išvadas. Kiekvienais metais atliekami 4–6 ar net 7–8 auditai. 2011–2015 metais jų buvo 24. Iš EK atvažiuoja nepriklausomi specialistai, kurie audituoja vieną sritį: pieno, žuvų, mėsos ar kt. Be EK auditų, kasmet nuo 2013 m. dėl eksporto plėtros esame audituojami kontroliuojančių institucijų iš įvairių užsienio šalių: JAV, Brazilijos, Maroko, Egipto, Japonijos, Irano, Kinijos… Jei kažkas būtų sistemiškai blogai, niekur negalėtume pajudėti. Mūsų maisto saugos sistema sukurta gera, ją reikia plėtoti.
2000-aisiais, kai įvyko reorganizacija, trys institucijos buvo sujungtos į vieną, turėjome apie 22 kontrolės sritis. Dabar jų apie 38 – kasmet prisiimame po naują sektorių ir nereikalaujame jokių papildomų etatų. Manome, kad su veiklos apimtimi susitvarkome. Nesakau, kad nėra netobulintinų dalykų, bet tai normalus gyvenimas, įstaigos vystymasis. Kam griauti tai, kas gerai veikia?

– Ką sako Jūsų patirtis: ar gali koldūnų skandalas atsiliepti mūsų eksportuotojams?
– Tikėkimės, tai nebus stabdys naujoms rinkoms atrasti. Vertinimai daug priklauso nuo asmeninės nuomonės, bet vargu ar viskas praeis be jokio pėdsako. Bent jau dėmesys lietuviškiems produktams bus daug akylesnis.

– Bendraujate su įvairių šalių tarnybų kolegomis. Turbūt sunku išvengti pastarojo mėnesio skandalo temos. Kokie atsiliepimai?
– Kolegos stebisi, gūžčioja pečiais ir nesupranta, kas vyksta mūsų šalyje, kodėl patys norime užsidaryti savo žemės ūkio ir perdirbimo pramonės produkcijai kelius į užsienio rinkas, kai jų mirtinai reikia Rusijos paskelbto embargo sąlygomis.

VMVT nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.