Geometrija vs laisva forma

Geometriškas ar laisvų formų gėlynas – tai vienas pirmų apželdinimo dizainerės Joanos Bakūnės klausimų žmonėms, norintiems augalais papuošti sodybą. „Net jei pasodinsite tas pačias gėles, skirtinga želdyno forma suteikia kitokios nuotaikos sodui ar atskirai jo zonai“, – tvirtina specialistė, daug metų kurianti aplinką įvairiems žmonėms.

Giedrė RYMEIKĖ


Geometrija – mėgstantiems tvarką

„Žmonių klausiu, kokių formų erdvių pageidauja: aiškių geometrinių ar gamtą primenančių debesėlių. Abi populiarios, tačiau kartais sunku pasirinkti, nors sprendimas nulems visą sklypą“, – klausimo svarbą paaiškina Joana.

Griežtesnis, suvaldytas, praktiškas geometrinių formų želdynas buvo didikų dvarų, rūmų, reprezentacinių zonų bruožas. Tiesios linijos, simetrija suteikia iškilmingumo, ypač jei toks stilius papildomas pabrėžtinai geometrinėmis architektūros formomis, skulptūromis, takelio raštais, karpytomis gyvatvorėmis ar krūmais.

Šiais laikais geometrinės formos želdynai dažnai sodinami palei tvorą ar namo sieną, takelio pakraštyje, aplinkui ar greta terasos – stengiamasi atkartoti pastatų ir takų formą. „Retai geometrinių formų želdynas bus labai griežtas. Gėlyno formalumą lemia ir augalai, kurie nedažnai būna taisyklingi. Augalai sušvelnina griežtas formas ir geometrinis gėlyno planas atrodo gana jaukiai. Ypač gražu, kai griežtos formos želdyne siūbuoja smilgos ar kiti pievą primenantys, šiuo metu populiarūs augalai –

lašas griežtumo įrėmina vešlų gėlyną ir neleidžia jam peraugti į chaosą, o aiškių formų kraštai palengvina vejos priežiūrą, patogiau pjauti žolę“, – pasirinkimo ribas praplečia kraštovaizdžio dizainerė.

Ji perspėja, kad geometrinės formos želdynų dydį reikia rinktis atsižvelgiant į pastato, tvoros dydį ir stengtis neaukoti funkcionalumo: jei geometrinis želdynas suprojektuotas vien dėl simetrijos, gali trukdyti praeiti, ilgainiui jis pradės varginti ir teks keisti formą.

Laisvos formos gėlynai, primenantys upelio linijas, ypač tinka ten, kur norima sudaryti natūralios gamtos įspūdį.

Laisva forma – beveik gamta

Tokios formos buvo mėgstamos tradiciniuose japoniškuose soduose, angliškuose parkuose. Jie mažiausiai formalūs ir tinka nelygaus reljefo vietovėje, nes sunku laikytis simetrijos. Neverta rinktis geometrinių formų šlaituotame ar kalvotame sklype, kur natūraliai teka upelis, verčiau išnaudoti tokios sodybos ypatumus, prie jų prisitaikyti.

„Laisvos formos želdynus galima rinktis ir ten, kur norisi natūralumo: prie modernios šiuolaikinės architektūros, poilsio zonoje. Tokie želdynai leidžia lengviau formuoti „kambarius“, kai sklype yra daug išmėtytų pastatų ir objektų, kuriuos reikia sujungti į visumą, o geometrinėmis formomis padalijant teritoriją to padaryti neišeina“, – sako specialistė.

Varpotasis liatris, sparnuotasis ožekšnis, japoninė lanksva – tai keli augalai, kuriuos nesunku pritaikyti tiek geometrinių, tiek laisvos formos želdynuose.

 

 

 

 

 

 

 

J. Bakūnė pataria, kaip nesuklysti projektuojant aplinką šiuo stiliumi: „Pirma, laisvos formos gėlynai neturi būti išmėtyti po sklypą. Geriau, kai želdyno linija liejasi tarsi upelis ir turi logišką pabaigą, pavyzdžiui, remiasi į sieną, pavėsinę ar tvorą. Antra, jokiu būdu per smarkiai neišraitykite gėlyno kraštų. Jei gėlynas vingiuos kaip daug raidžių S, neatrodys natūraliai ir bus sunku nupjauti žolę.“

Minimalus apželdinimas (ginalinis klevas, japoninė lanksva ‘Little princess’, krokai) tinka tiems, kurie neturi laiko prižiūrėti aplinką, bet nori gražaus vaizdo pro langą. Vakare apšviestas medis atrodys itin efektingai.

Naudingos įžvalgos

Sodybų savininkai, auginantys gyvūnų ar visiškai neturintys laiko gėlyno priežiūrai, dažnai atsisako želdynų sklype. „Jie paprastai pageidauja minimalizmo, tarkim, tik takelio ir vejos, kadangi per gėlynus lakstys šuo. Tačiau nediduko gėlių plotelio vis tiek norisi, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Galima rinktis medį ir gėlėmis apsodinti pomedį.“

Svarbu, kad po medžiu augantis gėlynas nebūtų labai mažas ir atrodytų proporcingas medžio lajai.

„Teiraujamasi, ar galima derinti geometrines ir laisvas formas viename projekte. Rekomenduojama to nedaryti, ypač jei sklypas nedidelis. Bet geriausia spręsti individualiai. Būna situacijų, kai taisyklių laužymas labai pasiteisina“, – šypsosi J. Bakūnė.

Pasak jos, dideliame sklype gali tekti formuoti ir geometrines, ir laisvo stiliaus zonas. Siekiant išgauti stiliaus vientisumą, galima naudoti atsikartojančius augalus, bortelius ar kitus mažosios architektūros elementus, kad vaikštant gėlynai atrodytų vientisi.

 

Joanos Bakūnės vizualizacijos

2022.06.08

Susijusios temos – skaitykite: gėlininkystėpopuliarios gėlėssodas; želdynas; gėlyno stilius; gėlyno idėjos;