G. Linden: Kiek laiko miško plotas gali būti anglies saugykla?

Bet kuris nenaudojamas miškas anksčiau ar vėliau pasieks šį lūžio tašką. Paprasčiau tariant, galima sakyti, kad trūnijantis medis išskiria anglies dioksidą, o gyvas medis suriša anglį. Tad leisti medžiui žūti miške savaime nesuteikia jokios klimato naudos. Net jei prireikia laiko, kol medis nulūžtų ir visa jame esanti anglis išsiskirtų, būtų daug geriau tokį medį paimti prieš jam žūvant ir panaudoti ekonomikoje iškastinėms žaliavoms pakeisti.

Mano samprotavimai susiję su tuo, kada miškas nustoja sekvestruoti grynąją anglį. Tačiau tinklinis surišimas paprastai palaipsniui mažėja iki šio taško. Norint vidutiniškai surišti kuo daugiau anglies, paprastai geriausia mišką atjauninti gerokai iki lūžio taško.

Diskusijose apie mišką kartais girdite, kad mišką geriausia palikti nepaliestą klimatui. Sakoma, kad medžiai gali ir toliau surišti anglį šimtus metų ir kad mūsų atsargos yra netto anglies talpyklos miškuose. Paskutinis teiginys yra tiesa, bet tai tik nedidelė tiesos dalis. Žemiau bandau išsiaiškinti keletą nesusipratimų dėl anglies kaupimo miške.

Medžių maksimalus gyvenimo laikas nenustato, kiek ilgai miškas sugeria daugiau anglies, nei jos išskiria

Kai medžiai natūraliai žūva – tai retai, nes jie artėja prie ilgiausios įmanomos medžių rūšies gyvenimo trukmės. Miške, kuris buvo paliktas nepaliestas, medžiai gali žūti, pvz., dėl audros, gaisrų, vabzdžių ir grybelių atakos. Kartais žūsta pagrindinė medžių dalis, o kartais pavieniai medžiai. Tačiau taip pat dažnai medžiai žūva dėl kitų medžių konkurencijos. Kada medynas tampa per daug tankus ir vieni medžiai ima stelbti kitus. Todėl nepaliestame miške tik mažuma medžių pasieks kelių šimtų metų amžių. Tai, kad kai kurie medžiai miške ir toliau labai ilgą laiką sulaiko anglį, nereiškia, kad tas miško plotas sugeria daugiau anglies, nei jos išskiria. Jei tankumas medyne bus per didelis, miškas pats išretėja ir kyla didelė rizika, kad žūstantys ir irstantys medžiai išmeta tiek pat (ar daugiau) CO2 emisijų, kiek gyvi medžiai kaupia.

Rezervatai ir toliau kaupia anglį, nes anksčiau jie buvo naudojami

Ne dėl to, kad medžiai sensta ir nebegali augti, miško plotas iš anglies dioksidą absorbuojančio tampa CO2 neutraliu ar anglį išskiriančiu šaltiniu. Tai lemia miško būklė – kiek medžių miršta ir kiek jų sutręšta. Kol brandūs medžiai ūkininkaujant yra išimami iš miško, jis išliks anglies dioksido talpykla. Jei konkurencija yra nedidelė, tik keletas medžių žus natūraliai. Todėl gerai prižiūrėtas miškas gali ilgus metus veikti kaip anglies talpykla, palyginus su mišku, kuriame nebuvo ūkininkaujama.

Dauguma mūsų miško rezervatų buvo įkurti per pastaruosius 30 metų, ir beveik visi jie turi naudojimo istoriją. Jie buvo retinami arba atnaujinti po plynų kirtimų. Negyva mediena buvo išimta ir panaudota. Tai lėmė, kad savaiminis medynų retėjimas vis dar yra labai ribotas. Žinoma, rezervatuose miršta daugiau medžių nei vidutiniškai miške, bet ne taip greitai, kaip tuo atveju, jei miškas ilgam laikui būtų paliktas natūraliems gamtiniams procesams. Jei būtų pradėta nuo plyno lauko (degvietės ar viesulo išversto ploto) ir miškas būtų paliktas visiškai nepaliestas 120 metų, daug medžių per tą laiką būtų spėję žūti.

Gotalando saugomose teritorijose esančių miškų metinis prieaugis yra beveik 9 m³/ha. Tai reiškia, kad per 120 metų miškas galėjo užauginti per 1000 m³/ha. Nepaisant to, Gotalando gamtos rezervate medienos sukaupta vidutiniškai yra kiek mažiau nei 200 m³/ha [oficialiais 2022 m. duomenimis]. Kai kur per pastaruosius 120 metų buvo prarasta daugiau nei 800 m³/ha tūrio. Dalis šios medienos tikrai sutrūnijo ir išsiskyrė CO2, tačiau didžioji dalis tikriausiai buvo pašalinta ankstesnio naudojimo metu. Jei visa ši mediena būtų likusi miške ir didžiąja dalimi būtų nuolat puvusi, vargu ar šiandien miškai būtų tokie anglies telkiniai.

Daugelis mūsų senesnių miškų ir rezervatų dar ilgai sulaikys anglį dėl ankstesnio naudojimo. Dėl klimato perspektyvos turėtume būti dėkingi, kad jie kažkada buvo naudojami. Taip pat turėtume būti dėkingi už dabartinį kitų miškų naudojimą. Tai prisideda prie naudos klimato kaitai tol, kol alternatyva yra tai, kad naudojame kitus išteklius, kurie apsunkina klimatą. Tai taip pat reiškia, kad miškai dar ilgai kaups anglies dioksidą.

Politika, kuria siekiama miškus dėl klimato palikti nepaliestus, neprisiima atsakomybės už ateitį. Tai būdas išvengti išmetimų dėl iškastinio kuro naudojimo, kol mūsų vaikai ir anūkai neturi tokios pat galimybės naudoti mišką savo klimato darbams. Gamtos rezervatai yra svarbūs biologinei įvairovei, bet nėra klimato sprendimas.

Straipsniu pasidalijo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMŽSA)

Publikacijos originalą galima peržiūrėti ČIA