Šios legendomis apipintos gurmaniškos mėsos istorija prasidėjo Japonijoje. Virtuvės ekspertų ir delikatesinių patiekalų mėgėjų tvirtinimu, Kobės regione išvestos japoniškos „Wagyu“ veislės galvijų mėsa yra minkščiausia pasaulyje. Ji idealiai tinka jautienos kepsniams, vadinamiesiems „steikams“. O brangiausia ji dėl gamybos būdo, apie kuriuos po pasaulį sklando legendos.
Pasakojama, kad šios veislės galvijai girdomi alumi arba ryžių vynu, miega ant čiužinių kondicionuojamose patalpose, klausosi V. A. Mocarto muzikos ir yra kasdien masažuojami rankomis. Bet tikroji šios itin kokybiškos mėsos paslaptis greičiausiai glūdi paprastesniuose dalykuose. „Wagyu“ veislės galvijų mėsa pasižymi marmuringa struktūra, joje daugiau riebalų nei europiečiams įprastoje jautienoje. Tačiau japonai tokie jau yra – mėsa laikoma gera, kai joje yra pakankamai riebalų. Tokio požiūrio jie laikosi ne šiaip sau, mat riebalai jautienai suteikia minkštumo ir purumo.
Pasakojimai apie alų ir klasikinę muziką taip pat nėra iš piršto laužti, nors ir gerokai perdėti. „Wagyu“ galvijams pasisekė labiau nei jų giminaičiams, laikomiems įprastose fermose. Estetikos ir skonio tinklaraštyje „VMGonline“, vadovaujamame Alfo Ivanausko, pristatomos ypatingosios Kobės mėsos savybės ir teigiama, kad galvijai negali sverti daugiau nei 470 kg: „Tam, kad mėsa galėtų būti vadinama Kobės jautiena, karvės turi būti niekada neatsivedusios jauniklių, o jaučiai – tik jauni.“ Japonams svarbu, kad tokios mėsos marmuringumas būtų mažiausiai 6 lygio arba turėtų iki 30 proc. riebalų, mėsos kokybė būtų A arba B kategorijos.
Apie ypatingą galvijų veislę pasakojanti viena didžiausių veislininkystės įmonių Lietuvoje „Agrogenetika“ teigia, kad anksčiau šių gyvulių pasižiūrėti ir mėsos paragauti žmonės važiuodavo net į tolimąją Japoniją. Ir tokios kelionės tęsėsi iki tol, kol kontrabandos keliais galvijai pateko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Taip galiausiai ši jautiena tapo pasauliniu delikatesu.
Už amerikietišką jautiena tenka pakloti ir mažesnę sumą, jos kilogramas kainuoti nuo 80 iki 250 eurų. 2004 m. „Wagyu“ jautienos eksportu į Europą susigundė ir vokiečiai. Nepaisant stulbinamos kainos, verslas pasirodė gana sėkmingas – per kelis metus šią jautieną eksportuojančios įmonės klientais tapo 200 garsiausių restoranų šefų nuo Londonu iki Berlyno.
Dabar šie galvijai auginami ir pačioje Europoje bei Australijoje, kuri, skaičiuojama, užima net apie 70 proc. pasaulio Kobės mėsos rinkos.
Australams pavyko sugriebti jautį už ragų
Australų galvijų augintojai netruko įsitikinti, kad prekyba aukštos kokybės marmuringa „Wagyu“ jautiena yra pelningas verslas, jų pagaminta mėsa parduodama net už 450 USD/kg (415 Eur/kg). Australija greitai tapo didžiausia pasaulyje šios jautienos eksportuotoja ir verslas šaliai kasmet atneša po kelis milijardus dolerių.
Kai 1990 m. australų ūkininkai pradėjo auginti „Wagyu“ veislės galvijus, pagrindinė rinka buvo Azijos šalys – jautieną eksportavo į Singapūrą, Honkongą, Makao (Kinija), Seulą (Pietų Korėja). Vis tik pačia pelningiausia rinka tapo Šiaurės Amerika.
Keturiose Australijos valstijose įkurtuose gyvulininkystės ūkiuose auginama apie 60 tūkst. grynakraujų ir kryžmintų „Wagyu“ galvijų.
Vienas iš Pietų Australijos ūkininkų, 1998 m. pradėjęs auginti 25 grynakraujų „Wagyu“ galvijų, dabar augina 10 tūkst. gyvulių bandą ir delikatesinę jautieną tiekia aukštos klasės restoranams Los Andžele bei Las Vegase.
O prestižiniai amerikiečių restoranai nesismulkina, už garsių šefų pagamintus kepsnius klientai moka 1000–1500 USD (923–1384 Eur). Kad lankytojams kaina nepasirodytų nepadori, restoranai patiekalus pateikia teatralizuotai, surengdami tikrą šou.
Neseniai atliktas JAV „Wagyu“ rinkos tyrimas, kurį bendrai finansavo Australijos „Wagyu“ asociacija ir Australijos mėsos ir gyvulių augintojų organizacija, nei ūkininkų, nei eksportuotojų nenuvylė. Paaiškėjo, kad šios rinkos galimybės dar neišsemtos ir galima dairytis naujų pirkėjų.
Australijos „Wagyu“ asociacijos vadovas Mattas McDonaghas tvirtino, kad tyrimas prognozuoja, jog 2 mlrd. USD (beveik 1,85 mlrd. Eur) vertės rinka JAV kasmet augs 7 proc.
„Wagyu“ veislės galvijus auginančius ūkininkus vienijančios asociacijos gretas pastaraisiais metais papildė 200 naujų narių, o jos vadovas tvirtino, kad šia veikla domisi dar nemažas būrys veisėjų.
Regis, australams tiesiogine žodžio prasme pavyko sugriebti jautį už ragų. Nors šios jautienos gamyba Japonijoje plačiai vystoma, didelė produkto paklausa šalies viduje riboja eksporto galimybes ir tuo sėkmingai pasinaudojo australai. Pasak M. McDonagho, šiuo metu Kobė jautieną šalis tiekia į daugiau nei 50 skirtingų pasaulio šalių, ir šis eksportas, manoma, užima 70 proc. pasaulio „Wagyu“ jautienos rinkos.
Ko tikėtis Lietuvoje?
Lietuvoje legendomis apipintos jautienos gal ir negautume, tačiau ir lietuviškoji pasaulyje taip pat vertinama, nors eksporto kaina, suprantama, nesiekia tokių kosminių aukštumų.
Tinklaraštyje „VMGonline“ parduotuvės „Steak supply“ mėsininkas Gediminas Kasiliauskas paaiškino, kokios gali būti Kobės jautienos alternatyvos mūsų šalyje: „Marmuringumas mėsai suteikia gerą išvaizdą, bet svarbiausia – nepamirštamą skonį. Kepant mėsą, ją padaro sultingesnę, nes tie gerieji riebalai karamelizuojasi. Kuo mėsa marmuringesnė, tuo ji skanesnė ir kokybiškesnė, turtingesnio skonio. Todėl jei ieškote mėsos kepsniui, ieškokite su plonais riebaliukais ir jokiu būdu nebijokite jų.“
Kilogramas tokios lietuviškos premium klasės mėsos „Steak supply“ mėsinėje kainuoja 28,51 Eur.
ŪP portalo informacija
Australijos Wagyu asociacijos nuotr.