Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Lengvata brangiems vaistams – pagalba ar antausis ligoniams?

2016/11/10


Praėjus bene dvejiems metams po pateikto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, antradienį Seimas galiausiai nustatė lengvatinį 5 proc. PVM tarifą brangiems, tačiau sunkiai sergantiems ligoniams gyvybiškai svarbiems nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams. Tačiau iškart sulaukta kontroversiškų šio sprendimo vertinimų. Kol vieni jį giria už empatiją sunkiems ligoniams, neišgalintiems savo lėšomis įsigyti reikiamų vaistų, kiti jį kritikuoja vadindami skubotu, neatliepiančiu visų pacientų poreikių ar net pažeidžiančiu kitus įstatymus.

Pigs tik brangiausi vaistai Pasak teisės akto pakeitimo projekto iniciatorės Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Vilijos Filipovičienės, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai nustato, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių kaina bus ne mažesnė nei 300 Eur. Ji užtikrino, kad pastarieji vaistai turėtų atpigti bent 16 proc. „Mano nuomone, šis sprendimas yra pirmas žingsnis, kad PVM būtų galima sumažinti iki 5 proc. visiems receptiniams nekompensuojamiesiems ir kompensuojamiesiems vaistams“, – tikino Darbo partijos frakcijos narė. Tačiau Seimas pastarųjų V. Filipovičienės siūlymų kol kas svarstyti nesiėmė, o tai papiktino idėjos autorę, kuri tokį sprendimą argumentavo politiniu neryžtingumu ir baime prarasti biudžeto lėšas. „Manau, šiuo atžvilgiu skaičiuoti negalime. Juk vaistus perkame ne kaip atsargas ar prabangos prekę, o tam, kad pasveiktume ar išgyventume“, – sakė V. Filipovičienė.

Gelbėjo labdaringos organizacijos Įstatymas, V. Filipovičienės teigimu, pakeistas po konsultacijų su pacientų organizacijų atstovais bei atsižvelgus į nelygias teises. „Tarkime, žmogus guli ligoninėje ir ten jam duodami vaistai. Valstybė už šiuos vaistus moka 5 proc. dydžio PVM mokestį, o jeigu žmogus, išėjęs iš ligoninės, turi pirkti tuos pačius vaistus vaistinėje, jis jau sumoka 21 proc. PVM. Tokia nelygybė netoleruotina. Valstybė negali piktnaudžiauti“, – nuomonę dėstė pašnekovė. – Brangūs, tačiau nekompensuojamieji vaistai dažniausiai skiriami onkologinėmis ir retomis ligomis sergantiems pacientams. Gana dažnai pasitaiko, kad pacientai, neišgalėdami įsigyti reikiamų vaistų, kreipiasi į labdaringas organizacijas, kurios renka lėšas jiems nupirkti. Pinigus aukoja paprasti žmonės, kurie sumoka ne tik už vaistą, bet ir PVM. Labdaringos organizacijos dėl PVM skirtumo galėtų žmonėms pasiūlyti daugiau vaistų“, – svarstė V. Filipovičienė.

Skatins vartoti daugiau vaistų Kitokios nuomonės laikosi Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris tokį sprendimą laiko socialiai nejautriu ir populistiniu. „Priėmus šį sprendimą paprasčiausiai bus parduota daugiau vaistų. Pirmiausia, lengvata taikoma vaistų paketui ligai gydyti. Tarkime, vaistų paketas ligai gydyti kainuoja 270 Eur, ir nuo to reikia mokėti 21 proc. PVM. Tada atsiras poreikis pabranginti vaistus arba išrašyti jų daugiau, kad susidarytų 300 Eur ir būtų galima taikyti lengvatinį 5 proc. PVM mokestį. Tokiu būdu bus priverstinai didinamas vaistų vartojimas, o tai akivaizdus farmacininkų interesas, – rėžė E. Getvilas pridėdamas, kad, norint sumažinti vaistų kainas, pirmiausia reikia grąžinti iki krizės buvusį bendrą 18 proc. PVM. – Kitas dalykas – mokesčių įstatymo nepaisymas. Jame nurodyta, kad nauji mokesčių tarifai turi įsigalioti po pusės metų nuo jų priėmimo. Tačiau vakar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė žodžiu pakeisti (tai yra Seimo statuto pažeidimas) vieną punktą, t. y. įsigaliojimo datą, ir nustatyti 2017 m. sausio 1 d. Tai galima pavadinti nueinančios valdžios neatsakomybe ir populizmu nesilaikant įstatymų.“ Anot E. Gentvilo, paskubomis priimta įstatymo pataisa trukdys nuosekliai vaistų kainų mažinimo programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija. „Pirmiausia reikia mažinti bendrą PVM, vėliau jį mažinti tam tikriems vaistams. Dabartiniu atveju paimtas tik mažas segmentas, tad man tokia ekonominė logika sunkiai suvokiama“, – kontrargumentavo parlamentaras E. Gentvilas.

Vaistų – į Lenkiją Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė įstatymo pakeitimus priėmė palankiai. „Mes norėtume, kad visomis ligomis sergantiems vaistai būtų nemokami, tačiau to niekada nebuvo ir nebus. Vis dėlto žengtas svarbus žingsnis, kad brangesni vaistai, nors ir ne visi, turės lengvatą, ypač turint omenyje, kad kai kurių vaistų kainos siekia net dešimtis tūkstančių eurų“, – kalbėjo V. Augustinienė. Paklausta, ar ateityje nereikėtų PVM lengvatos taikymo kartelės nuo 300 Eur nuleisti dar žemiau, LPOAT pirmininkė prog­nozuoti nesiryžo, tačiau atkreipė dėmesį į didėjantį farmacinių kompanijų pelno alkį, kurio valdininkai niekaip nepažaboja. „Žmonėms tenka važiuoti į Lenkiją ar kitas šalis pirkti reikiamų vaistų ne be priežasties. Pas mus tas pats vaistas kainuoja kelis kartus brangiau negu kitose šalyse. Valdininkai niekaip nepriverčia farmacininkų kainas sumažinti“, – apgailestavo V. Augustinienė. Šiuo metu galiojančiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2009 m. sausio 1 d. visiems nekompensuojamiesiems vaistams taikomas 21 proc. PVM tarifas. Naujos pataisos įsigalios 2017 m. sausio 1 d.

Vaistai prieinamesni netaps

Dovilė SUJETAITĖ Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Skubos tvarka priimta PVM lengvata brangiems nekompensuojamiesiems vaistams kelia daug neaiškumų ir yra per mažai diskutuota. Valdžia turi daug svertų mažinti vaistų kainas, kuriais naudojasi nepakankamai. Pavyzdžiui, sukurti palankias sąlygas pigesnių vaistų gamintojams ateiti į Lietuvos rinką (keisti vaistų registravimo taisykles, mažinant biurokratiją ir registravimo sąnaudas, supaprastinant vaistų importą). Valdžios atstovai su gamintojais derasi dėl Lietuvos rinkai tiekiamų vaistų kainų. Tai, kad į Lietuvą patenka brangūs vaistai yra valdžios atsakomybė. Paprastai sakant, siekiant realiai sumažinti vaistų kainas, reikia kompleksinių sprendimų, neužtenka nustatyti vieną išimtį. Vargu, ar dėl to vaistų prieinamumas pagerės, kaip tikimasi. Ateities perspektyvoje vertėtų gerinti vaistų prieinamumą ne tik mokestinėmis priemonėmis, tačiau spręsti vaistų kainų problemą kompleksiškai, ko dabar trūksta. Mokesčio lengvata turės įtakos tik tiems pacientams, kurie gydosi brangiais vaistais. Dabar priimta vaistų apmokestinimo tvarka bus labiau nesąžininga pacientų atžvilgiu ir neatliepia visų pacientų poreikių. Kuo kiti pacientai, kurie gydosi savo lėšomis, tačiau perka pigesnius vaistus, yra prastesni? Be abejo, PVM daro įtaką galutinei kainai, tačiau vaistų kainų struktūroje ta dalis nėra tokia reikšminga, kaip, pavyzdžiui, gamintojo dalis. Galutinėje vaistų kainoje gamintojo dalis, įvairių šaltinių teigimu, sudaro nuo 50 iki 80 proc. Likusi dalis – tai didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai ir pridėtinės vertės mokestis. Matome, kad PVM tarifui nesikeičiant vaistų kainos kasmet kyla. Tad vaistų kainą lemia ne tik mokestiniai, bet ir kiti svarbūs veiksniai. Valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos brangiems nekompensuojamiesiems vaistams per metus neteks apie 12,5 mln. eurų PVM pajamų. Neaišku, iš kur bus paimtos šios papildomos lėšos.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis