Didieji upių „architektai“ pridaro daug žalos (nuotraukų galerija)

Šiaulių rajono Trauleinių kaime buvusioje senelio žemėje Birutė Abromavičienė įveisė mišką. Ant kalvelių gražiai auga jų puoselėjami ir stropiai prižiūrimi medeliai. Prieš septynerius metus 7,01 ha plote pasodino 2 500 juodalksnių, 6 200 karpuotųjų beržų, 6 700 paprastųjų eglių, 4 800 paprastųjų pušų, dar keletą šimtų šermukšnių ir miškinių obelų. 2012 m. pavasarį netoli Ventos-Dubysos kanalo 3,36 ha plote įveisė pušelių jaunuolyną, dar pasodino 4 500 juodalksnių, 1 200 karpuotųjų beržų. Šį pavasarį didieji upių „inžinieriai“ ir „architektai“ bebrai įsisuko į ūgtelėjusias pušeles ant kalvelės netoli Ventos-Dubysos kanalo. Daug gluosnių bebrai išguldė prie B. Abromavičienei nuosavybės teise priklausančio tvenkinio. Susirūpinusi miško savininkė kreipėsi į Bubių seniūniją ir paprašė pagalbos. Seniūnas Vytautas Slabys apie tai informavo rajono savivaldybę.

Pušeles graužia užtvankai statyti Šiaulių rajono savivaldybės nuolatinė komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos suskaičiuoti nuvyko į Trauleinių kaimą. Neseniai įveisto miško savininkė B. Abromavičienė parodė ant kalvelės gražiai augančias pušeles. Ji sakė, kad šį pavasarį bebrai įniko į jų prižiūrimą jaunuolyną ir nugraužė daugiau nei dešimt pušų, beveik visas nutempė į nuokalnėje esantį kanalą. Komisija, vadovaujama Žemės ūkio skyriaus vedėjos Emilijos Rimeikienės, apžiūrėjo vešliai žaliuojančių pušelių plotą ir nustatė, kad bebrai nugraužė 17 penkiamečių pušų. „Gilvyčių“ medžiotojų būrelio grupės vadovas Tomas Čižauskas sakė, kad spygliuočiai bebrams reikalingi ne maistui, bet užtvankoms statyti. Upiniams bebrams, stambiausiems Lietuvoje besiveisiantiems graužikams, maistui labiausiai patinka drebulės, nurėžia jie daug gluosnių, kartais galima rasti nugraužtų ąžuolų, kriaušių, obelų.

Prie tvenkinio – daugybė bebrų buveinių Kitame B. Abromavičienei nuosavybės teise priklausančiame jaunuolyne, kuris pasodintas prieš septynerius metus, auga keliolika tūkstančių lapuočių ir spygliuočių. „Užaugs gražus miškas, vaikams užrašėme, tik vienas mūsų prašymas – kad niekam to miško neparduotų, nes jis mums labai brangus, kiek­vienas medelis mūsų rankomis nuglostytas, prižiūrėtas“, – sakė miško savininkė. Netoli nemažo jaunuolyno yra 0,40 arų tvenkinys, kuris priklauso Abromavičiams. Ypač atkakliai aštriadančiai pasidarbavo prie tvenkinio. Aplinkui vandens telkinį yra nemažai bebrų buveinių. Stasys Abromavičius parodė prie tvenkinio nugraužtus gluosnius. Daugybė išguldytų storų ir plonesnių medžių. Šeimininkas sakė, kad jie su talkininkais iš vandens ištraukė dalį nugraužtų medžių, supjaustė, sudėjo į krūvas. Bus malkoms. „Kai nebeliks prie tvenkinio medžių, tada bebrai pradės graužti mūsų sodintus medelius, kurie čia pat auga, – susirūpinęs kalbėjo S. Abromavičius. – Medžiotojų prašome graužikus bebrus šaudyti ar spąstais gaudyti, nes prisiveis jų čia daugybė.“ „Gilvyčių“ medžiotojų būrelio grupės vadovas T. Čižauskas komisijai sakė, kad šį pavasarį medžiotojai prie Abromavičių tvenkinio sugavo tris bebrus. Šių graužikų medžioklės sezonas prasidės rugpjūčio pirmąją, tada medžiotojai jų vėl tykos. Beje, bebrų užtvankas galima ardyti visus metus, priminė Žemės ūkio skyriaus vedėja E. Rimeikienė. „Gilvyčių“ medžiotojų būrelis įpareigotas imtis priemonių bebrų populiacijai sureguliuoti. Vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 18 str. 3 p. 2 d. savininkams bebrų padaryta žala neskaičiuojama.

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

„Gilvyčių“ medžiotojų būrelio grupės vadovas Tomas Čižauskas (kairėje) įdėmiai klausėsi komisijos nario, Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Povilo Rudžio aiškinimo apie bebrų populiacijos reguliavimą. Stasys Abromavičius baiminasi, kad bebrai, nugraužę gluosnius prie tvenkinio, pradės niokoti prieš septynerius metus sodintus medelius. Čia neseniai pasidarbavo bebrai. Birutė Abromavičienė rodo bebrų nugraužtas pušeles. Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė medžiotojų atstovui citavo dokumentą, kuriame nurodyta, kad bebrų užtvankas galima ardyti visus metus.