Jau pasirūpinome augalais, nepamirškime ir sparnuotųjų draugų

Rūta ANTANAITIENĖ

Lesyklėlės su lesalu

„Kai žiemą atskrenda spalvingu rūbu pasipuošę paukščiai, greitais, lengvais viražais nusileisdami ar vėl pakildami nuo šakos ant šakos, smagiu čirškėjimu atgaivina sodą, atneša geros energijos, – pasakoja sodybos šeimininkė, mėgstanti stebėti sparnuočius. – Šie talkininkai vasarą padeda naikinti kenkėjus, todėl neturi būti pamiršti sunkiu jiems metu. Juos stingdo šaltis, o lesalą laukuose ir soduose apsninga, jis sušąla. Paruoškime paukšteliams lesyklėles ir lesinkime visą žiemą. Už tai jie atsilygins pavasarį linksmindami savo trelėmis.”

J. Stonienės teigimu, zyles, sniegenas, žvirblius ir kitus mažuosius paukštelius nuo bado visuomet gelbės nedidelės, bet tik jiems skirtos lesyklėlės. Jos neturi būti sudėtingos konstrukcijos ir brangios. Jau pagamintą lesyklėlę galima įsigyti parduotuvėse. Kūrybingesnieji lesyklą gali sumeistrauti ir patys. Moteris pataria įrengti jas taip, kad į vidų nepatektų didieji paukščiai: varnos, kuosos, kovarniai ir balandžiai. Geriausios yra iš trijų pusių įstiklintos lesyklėlės, tada paukšteliams nereikia tamsoje ieškoti maisto.

Drėgnas lesalas kenkia paukščiams, tad stogelis maistą apsaugos nuo kritulių. Jis turi būti platus, kad pro atvirą lesyklėlės pusę vėjas nepripustytų sniego, neprilytų. Lesyklėles statykite atviroje vietoje, kad katės neprisėlintų nepastebėtos. Į lesyklėles paberkite smulkių kvietinių ir miežinių kruopų, javų grūdų, žolių sėklyčių, saulėgrąžų, avižinių dribsnių, linų sėmenų. Šąlant negalima berti duonos, pyrago trupinių, bulvės kąsnelių, geriau ant vielos kabliukų pakabinti keletą gabalėlių nesūdytų lašinių ar pastatyti platų indą su sustingusiais jautienos taukais. Sotūs sparnuočiai lengviau ištvers šaltį. Tik jokiu būdų nedėkite sūraus maisto!

Globokime ir kurapkas, iš eglišakių pastatykime slėptuves, paberkime žolių sėklų, įvairių grūdelių.

Lesalo paberkite kasdien

Paukščiai žiemą miškuose nepasilieka, jie traukia arčiau namų, pastatų, žinodami, kad ten lengviau ras maisto. Todėl J. Stonienė pataria lesyklas įsirengti ne tik nuosavus namus turintiems paukščių mylėtojams, bet ir daugiabučių gyventojams. Lesinti paukščius reikėtų nuolat – jeigu tik įmanoma, lesalo paberti kiekvieną ar bent kas antrą dieną. Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos, todėl, ypač kai paspaudžia šaltukas, kitur maisto nebeieško. Paukščių globėja perspėja, kad pradėjus žiemą lesinti paukščius, šio darbo negalima nutraukti. Neradę maisto, kurio tikėjosi, giesmininkai gali žūti.

Egzistuoja įvairių nuomonių dėl paukščių lesinimo. Vieni žmonės nelesina ir mano, kad jie natūraliai turi išgyventi ir dažniausiai išlieka tik stipriausi. Tačiau J. Stonienė mano kitaip ir visada lesina į sodybą žiemą atskridusius sparnuočius, o pavasarį, vasarą ir rudenį sparnuočiai patys suranda maisto gamtoje.

Sodo augalai su vertingais vaisiais

„Paukščiai labai nudžiunga ant medžių šakų radę ilgai išsilaikančių vertingų vaisių: spalvingų rojaus obuolėlių, šermukšnių, sočių aronijos kekių, ryškiai oranžinių erškėtrožių vaisių, raugerškių, šaltalankių ir paprastųjų putinų uogų rūgštelės. Šios sodo gėrybės reikalingos jiems išgyventi, – sako sodybos šeimininkė. – Kaip jie grakščiai ir juvelyriškai iš vaisių išrenka sėkleles, kuriose užkoduotas gyvybės šaltinis! Mūsų širdis džiaugiasi jų apsilankymu – vaisių ir uogų pakako ir mums, ir dar dosniai liko sparnuočiams.”

O jei paukščiai neatskrenda ir nečiulba – tai gal sode kažkas ne taip, kažko trūksta? Gal nėra jų viliojančių ir maitinančių medžių ar krūmų?

Janinos Stonienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.