Kaimo gelbėjimo ratas – verslas ir savivaldos savarankiškumas

Stambėjant ir vis labiau koncentruojantis žemės ūkiui, kaime daugėja darbo neturinčių žmonių. Ypač sudėtinga situacija ten, kur nėra jokių verslo įmonių. Savivaldybės įsitikinusios, kad situaciją galėtų pakeisti didesnis jų finansinis  savarankiškumas, taip pat dalies įmonių mokesčių palikimas ten, kur jos yra registruotos. Tai, pasak vietinės valdžios atstovų, skatintų savivaldybes ieškoti investuotojų, o papildomai gaunamos lėšos leistų sukurti verslui palankią infrastruktūrą.

Apie gigantiškas įmones nesvajoja

Iki šiol Mosėdis traukė grožio, o ne verslo industrija.

Ankstesniais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtuose savivaldybių indeksuose Skuodo rajono ekonomika neklestėjo.

Čia mažiausiai visoje Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, pritraukta tiesioginių užsienio investicijų, mažiausios materialinės investicijos. Nors ši savivaldybė gali pasigirti gerais agrarinio sektoriaus rezultatais, to maža, kad vietos gyventojai būtų pasiturintys ir laimingi.

„Neseniai rajono taryba patvirtino biudžetą. Ir ankstesniais metais pinigų pertekliaus nebūdavo, tačiau šiemet trūksta visoms sritims. Poreikiai didžiuliai, ypač dabar, per pandemiją. Galbūt reikėtų kažką aptarti, reorganizuoti, tai būtų mūsų neatidėliotini darbai. Jei atsirastų lėšų,  reikėtų jas panaudoti verslo vietoms parengti, infrastruktūrai sukurti. Atėjus verslui, būtų sukurta darbo vietų. Nesvajoju apie gigantišką įmonę su tūkstančiu darbo vietų, rajono ekonomiką suaktyvintų ir kelios nedidelės“, – vylėsi Skuodo r. meras Petras Pušinskas.

Pas kaimynus – iš bėdos

Pastaraisiais metais maždaug  pusė rajono darbingų žmonių važiuoja  dirbti į kitas savivaldybes. Populiariausios įmonės yra „Sakuona“ Klaipėdos rajone, „Vičiūnai“ Plungėje, jose dirba žmonės iš visų aplinkinių rajonų.

„Rajone įsikūrus įmonei, žmonės darbą rastų arčiau namų, jiems nereikėtų kasdien važiuoti 50–80 km. Dalis paprasčiausiai nenori taip toli važinėti, nes kol pasiekia darbo vietą, užtrunka ir pusantros valandos. Palyginti su kitomis valstybėmis, tai nėra daug, nors aš esu už tai, kad darbo vieta būtų arčiau gyvenamosios“, – kalbėjo P. Pušinskas.

Reikia mokesčių pertvarkos

Meras apeliuoja į tai, kad šiandieninė mokesčių perskirstymo tvarka neskatina silpnesnių savivaldybių pritraukti verslą: įmonių mokesčiai keliauja į šalies biudžetą, o gyventojų pajamų mokestis rajone lieka nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba savame rajone, ar kitur.

„Dabar daug kalbama apie savivaldybių savarankiškumą. Manau, viena to sąlygų būtų, kad kai kurie įmonių mokesčiai būtų pervedami į savivaldybės biudžetą. Atsiradusias lėšas galėtume investuoti į naujų įmonių  vietų kūrimą, savotiškas laisvas rajono ekonomines zonas. Ir dabar tai darome, kiek leidžia sutaupytos lėšos, bet tai tik ašaros“, – svarstė rajono meras.

Viltis –  užsienio kapitalas

Pašnekovas pasidžiaugė geromis permainomis Mosėdžio miestelyje, kur 2019 m. pabaigoje įsikūrė užsienio kapitalo įmonė „Deltrian“, gaminanti ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų oro filtrus. Produkcija keliauja į Skandinavijos ir Baltijos šalis, o vietos gyventojai turi darbo.

„Ši bendrovė – puikus pavyzdys, rodantis, kaip verslas gali pagyvinti kaimiškųjų vietovių ekonomiką. Vien per sausį įmonėje įsidarbino 9 rajono gyventojai, o iš viso šiuo metu dirba per 40 darbuotojų, iki metų pabaigos jų skaičių žadama padidinti. Įmonės vadovas sakė, kad priimti į darbą turi labai daug prašymų, kuriuos pateikė tie žmonės, kurie dabar važinėja dirbti į įmones kituose rajonuose“, – vilčių neslėpė P. Pušinskas.

Mato didelį potencialą

Bendrovės „Deltrian“ vadovas Vaidotas Grikšas sakė šiame rajone matantis didelį darbo jėgos potencialą. „Skuodo rajone yra daug žmonių, norinčių ir galinčių dirbti, tačiau dabar jie arba neturi darbo, arba yra priversti važinėti į kitas vietoves. Galima įsivaizduoti, ką tai reiškia konkrečiam žmogui. Anksti ryte jis ateina į autobusų stotelę, iš kurios jį paima autobusas ir valandą ar daugiau veža iki darbo vietos. Paskui, visą darbo dieną dirbęs, jis tuo pačiu keliu grįžta namo, o dar reikia ir pasitvarkyti, ir vaikus prižiūrėti. Rajono savivaldybė daug daro, kad pritrauktų investuotojų, bet tam reikia parengti tinkamą infrastruktūrą. Manau, kad Skuodo rajonu netrukus susidomės ir kiti investuotojai“, – prognozavo V. Grikšas.

Įmonės vadovas patikino, kad visi Mosėdyje veikiančios bendrovės „Deltrian“ darbuotojai – Skuodo rajono gyventojai, išskyrus jį patį.

Kuria nedidelį pramonės parką

Meras pasakojo, kokių priemonių imamasi, kad rajonas investuotojams taptų patrauklesnis. „Mosėdyje pernai šalia nedidelių verslo įmonių pradėjome rengti infrastruktūrą ir kitoms čia galinčioms įsikurti įmonėms. Akivaizdu, kad investuotojas, ateidamas į vieną ar kitą vietovę, nori, kad siūlomoje vietoje būtų įrengtos komunikacijos, sutvarkyti žemės paskirties dokumentai. Dalis tų darbų jau atlikta, dalis suprojektuota ir bus daromi šiemet. Tai – tęstinis projektas, darbai vyks  maždaug 5 ha plote. Su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ ieškome galimybių, kaip rasti investuotoją, kuris į tą teritoriją galėtų ateiti su verslu.  Tada, šalia jau veikiančių nedidelių vietos verslininkų įsikūrus stambesnei įmonei, būtų kaip ir nedidelis pramonės parkas. Ten tebestovi buvusio kolūkio dirbtuvės, yra žmonių, kurie dirba individualiai – kartu pagerėtų ir jų verslo sąlygos“, – vizijomis dalijosi Skuodo rajono meras.

Laukia sprendimo

Panašią idėją stengiamasi įgyvendinti ir pačiame Skuode, kur jau nutiestas pagrindinis kelias į numatytą teritoriją. Jei būtų papildomų lėšų, mero nuomone, jau būtų galima ieškoti potencialių investuotojų ir kai ką sutvarkyti pagal jų poreikius.

Rajono vadovo mintys siejasi su tomis idėjomis, kurios pastaruoju metu girdimos vis garsiau: jau dažniau kalbama apie savivaldybių savarankiškumo didinimą. Vieni tai supranta vienaip, kiti – kitaip, tačiau, žvelgiant iš savivaldybių pozicijų, ypač tų, kuriose labai menka pramonė ir mažai verslininkų, labiausiai pageidautina, kad savivaldybės galėtų disponuoti didesnėmis lėšomis. Ypač tomis, kurių savivaldybės dabar kaip ir nemato: dalimi įmonių pelno mokesčio, akcizų ir panašiai. Turėdamos tokį lėšų šaltinį, rajonų savivaldybių administracijos galėtų drąsiau investuoti į sąlygų galimiems investuotojams gerinimą ir taip užtikrinti darbo vietų kūrimą savo gyventojams.

Juozas SKRIPKAUSKAS

Skuodo rajono savivaldybės administracijos, autoriaus ir 123rf nuotraukos

2021-03-27