Kelininkams svarbiau keliai, o ne ūkininkų pasėliai

Algimanto SNARSKIO piešinys

Šalia rajoninio kelio Nr. 4613 (Eigirdžiai–Mitkaičiai–Pievėnai–Tirkšliai) dirbantys Mažeikių r. ūkininkai persiutę – kelininkai išvažinėjo jų pasėlius. Kelių priežiūra besirūpinančios bendrovės atstovai pripažino, kad dėl to jie iš tiesų kalti, ir aiškino, jog juos taip daryti verčia šiais metais pradėta taikyti nauja pakelių priežiūros tvarka.

Didelių pretenzijų nereiškė

Į „Ūkininko patarėją“ kreipęsi du ūkininkai pasiguodė, kad šį rudenį kelininkų technika išvažinėjo jų žemes. Vienam išgadino su kelio juosta besiribojančią ganyklą, kitam – žiemkenčių pasėlius. Tiesa, ūkininkai nežada ieškoti patirtos žalos atlyginimo, nes nuostolių nelaiko esminiais. Vis dėlto jie kelia klausimą, kodėl kelininkai į jų valdas įvažiavo to nesuderinę su ūkininkais.

„Kitą kartą, žiūrėk, išgadins dar labiau. Ar jie turi tokią teisę? Jie ne tik žolę pjovė, bet ir pakelių krūmynus šalino, matyt, kiekvienais metais dabar taip bus“, – svarstė vienas ūkininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Kitas taip pat buvo linkęs likti nežinomas, nes mano, kad dėl išgadinto pasėlio kaltas jis pats. „Nežinau, galbūt neturiu teisės reikšti pretenzijų, nes žemė priklauso ne man, ją nuomoju iš savininkės. Kiek žinau, nėra atlikti to sklypo geodeziniai matavimai, tad gal kelininkai tiesiog nežino, kur sklypo kraštas“, – samprotavo kitas Tirkšlių seniūnijos ūkininkas.

Šiemet pirmą kartą

Bet ūkininkas gali būti ramus. Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino AB „Kelių priežiūra“ kelių priežiūros vadovas Petras Džervus, kelininkai nesidomi su keliais besiribojančių sklypų teisiniu statusu.

„Mūsų bendrovė tokius darbus vykdo visoje Lietuvoje. Šiemet pirmi metai, kai užsakovas mums pavedė nušienauti visą kelio juostą.

Ligi šiol būdavo šienaujama tik iki griovio dugno, o dabar tą darbą atliekame priklausomai nuo to, kokiai kategorijai kelias priklauso. Minimas kelias yra rajoninės reikšmės, yra penktos kategorijos ir jo juostos plotis yra mažiausiai 18 m. Lietuvos kelių inventorizacija nėra pasibaigusi, todėl padaryti ne visų kadastriniai planai. Jei kelias Registrų centre registruotas, šienaujame pagal pateiktus planus, jei Registrų centre duomenų nėra – pagal Kelių įstatymą“, – aiškino P. Džervus.

Tai nėra vienkartinis darbas, nuo šiol visa juosta bus šienaujama kasmet. Tad ūkininkų ir kelininkų interesai neabejotinai susikirs. „Tai tęstinis darbas. Šiemet įsigaliojo naujos priežiūros normos ir ateityje turbūt kasmet vieną kartą per metus šienausime visą kelio juostą. Tai susiję su tuo, kad krūmais neužželtų mūsų pakelės. Augmenija daro įtaką sniego pusnių susidarymui, svarbu ir bendra kelio tvarka“, – sakė pašnekovas.

Tikisi supratimo

P. Džervus pripažino, kad nuo šiol ūkininkų ir kelininkų interesai susidurs dažniau.

„Anksčiau, kai šienaudavome tik iki griovio dugno, likdavo šiokia tokia buferinė zona tarp pjaunamos vietos ir dirbamo lauko. Ūkininkas paprastai ir ardavo iki griovio krašto, nes mes toliau nelįsdavome. Tas buferinis ruožas būdavo tam tikras saugiklis, konfliktų nekildavo, mums tai paprasčiausiai nerūpėjo. Turime tokią bėdą, kad mūsų turima technika siekia tik tam tikrą atstumą nuo kelio briaunos. Kai pagal naują tvarką mums reikia nušienauti visą kelio juostą, neretai turime nuvažiuoti nuo kelio, kad galėtume užgriebti iš kitos pusės ir nušienauti viską. Todėl, jei žmogui išvažinėjome pasėlius, aš iš tikrųjų nuoširdžiai atsiprašau, tai ne iš piktos valios, tikiuosi, kad tas nuostolis nebuvo labai didelis. Ateityje neturėtume taip daryti, į pasėlius neturėtume įvažiuoti. Arba bent jau turėtume su ūkininku susiderinti, gauti leidimą. O rankomis šienauti tokius plotus būtų labai didelės sąnaudos. Tikiuosi, žmonės supras, kad tai nėra mūsų užgaida ar tai darome norėdami parodyti savo galią. Yra reikalavimas, mes stengiamės kelius prižiūrėti, juk visi jais naudojamės“, – padėtį apibūdino kelininkų bendrovės atstovas.

Vis dėlto nubrėžti tikslią ribą, kur baigiasi kelio juosta ir prasideda ūkininko laukas, nėra taip paprasta. Juk neretai galima matyti prie pat kelkraščio nutiestą elektrinį piemenį ir grioviais vaikštinėjančias karves…

„Nebūsime formalistai“

P. Džervus sakė, kad neieškos konfliktų dėl vienaip ar kitaip ūkininkų naudojamos kelio juostos. „Mes niekada nekėlėme problemos, jei ūkininkas, vykdydamas žemės darbus, užkabina kelio juostos kraštą ar karvės prie pat kelio ganosi. Niekada neieškojome konfliktų, jei ta veikla nepaliesdavo kelio kaip konstrukcinio statinio interesų. Pavyzdžiui, kai suaria griovius ir užsėja rugius iki pat kelio briaunos, tai jau blogai. Kai karvių ganykloje elektrinio piemens stulpelius susmaigsto ties kelio briauna, didelės bėdos nematome, pavojaus nėra. Nebent pati karvė iššoktų ant kelio. Jei ūkinė veikla nekenkia keliui kaip statiniui, mano požiūriu, bėdos nėra. Nesame formalistai“, – sakė P. Džervus.

Paklaustas, kaip bus, jei ūkininko pasėliai du tris metrus įeis į kelio juostą, sakė, kad vadovausis sveiku protu.

„Pjausime tik sulig pasėliu, iki dirbamo lauko krašto. Nelindome ir nelįsime toliau, stengdamiesi nupjauti ir tą kultūrą, esančią kelio juostos zonoje. Vadovaujamės sveiku protu“, – patikino „Kelių priežiūros“ bendrovės kelių priežiūros vadovas.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

 

Autoriaus nuotrauka

2020-11-18