LPGA tarybos posėdyje priimtas sprendimas organizuoti visuotinį pieno gamintojų suvažiavimą

LPGA tarybos posėdyje priimtas sprendimas organizuoti visuotinį pieno gamintojų suvažiavimą

Šių metų sausio 14 dieną Žemės ūkio rūmuose vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Rūmų pirmininkas A. Stančikas, vicepirmininkas B. Markauskas, LPGA pirmininkas J. Vilionis, tarybos nariai, ūkininkai. Posėdžio metu buvo aptartas šiandien itin opus pieno supirkimo kainų klausimas.

Nepaisant to, kad Žemės ūkio rūmų nariai nuolat dalyvauja susitikimuose su valdžios atstovais, perdirbėjais, bando dialogu ir taikiomis diskusijomis prisišaukti adekvataus šiai nepaprastai situacijai dėmesio - pastangos neduoda pakankamai vaisių. „Į susitikimus su mumis perdirbėjų pirmieji asmenys niekada neatvyksta – tai rodo, kad jiems visai nesvarbios mūsų, ūkininkų, problemos,“ – kalbėjo J. Vilionis. Tuo tarpu ŽŪR pirmininkas A. Stančikas pasakojo kas dieną sulaukiantis nusivylusių ūkininkų skambučių. „Šiandieną man skambino ūkininkė, teigė, kad jai už litrą pieno moka 11 euro centų. Štai jums ir kalėdinė perdirbėjų dovanėlė ūkininkams,“ – piktinosi jis. Europoje ūkininkai gauna 37 euro centus už litrą pieno, ir teigia sunkiai besiverčiantys, o Lietuvos ūkininkas už tris kartus mažesnę sumą sugeba išgyventi.

Dėl tokios neįprastos situacijos posėdžio metu buvo svarstomos įvairios griežtesnės priemonės, kurių būtų galima imtis. Siūlymų būta įvairių – mažinti pridėtinės vertės mokestį, neparduoti pieno mažiausiai mokančiai pieno perdirbimo įmonei, pasirašyti su perdirbėjais susitarimą, kad 90% pieno būtų superkama iš Lietuvos, o tik likę 10% - iš kitų ES šalių. Posėdžio metu itin daug dėmesio skirta kooperacijai - šiandien nekooperuoti ūkininkai patiria dar daugiau problemų, nei kooperuotieji. Ūkininkių vienybės svarbą pastebėjo visi posėdžio dalyviai, o pats geriausias sprendimas – kooperatyvų sąjunga. Susibūrę kooperatyvai galėtų valdyti didžiulius kiekius pieno ir tokiu atveju pieno perdirbėjai būtų priversti pagaliau imti skaitytis su pieno gamintojais. Vis dėlto sujungti kooperatyvus nėra taip lengva – visus kausto baimė, nežinomybė. Perdirbėjai žaidžia pavieniais ūkininkais, moka jiems didesnius pinigus, o šie už kelis centus parduoda galimybę kontroliuoti žaliavą ir padėti visam Lietuvos žemės ūkiui.

Sausio 20 dieną numatytas kooperatyvų atstovų susitikimas, kurio metu bus bandoma ieškoti galimybių kooperatyvams jungtis į vieną bloką. Kartu vyks organizacinio komiteto suvažiavimas, kurio metu bus aptariamas vasario 24 dieną planuojamo visuotinio pieno gamintojų suvažiavimo planas. Jau dabar numatoma pateikti bent 10 klausimų Vyriausybei, taip pat perdirbėjams. Į visuotinį suvažiavimą norima pakviesti šalies Prezidentę D. Grybauskaitę, premjerą A. Butkevičių, Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę bei Kaimo reikalų komiteto narius.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija nori priminti, kad suvažiavimui suorganizuoti reikalingi nemaži ištekliai. Kadangi organizuoti suvažiavimą buvo ketinta 2014 metų gale, buvo prašoma žmonių prisidėti ir sumažinti organizacinius kaštus. Visi tuomet gauti pinigėliai bus skirti vasario 24 dienos suvažiavimui, tačiau išlaidos gerokai viršija turimus resursus. Todėl visų galinčių prašome prisidėti prie suvažiavimo organizavimo.

KOMENTARAS:

Marijus Kaktys, Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Plungės skyriaus pirmininkas, kooperatyvo „Pienas LT“ narys, turi pieno ūkį.

Dauguma posėdyje dalyvavusių balsavo, kad reikia daryti suvažiavimą. Išties trūksta tų racionalių sprendimų, o suvažiavimas turėtų kažką pakeisti. Be abejo, prieš tai vyks organizacinio komiteto susirinkimas, ten turėsime išgryninti savo ateities planus, siekius, pateiksime klausimus valdžios atstovams, galbūt ir pieno perdirbėjams.

Norėtųsi, kad žmonės nebijotų jungtis į kooperatyvus – vienybės tikrai trūksta. Kai kam atrodo, kad sujungti ūkininkus į kooperatyvus, ir kooperatyvus į vieną bloką yra lengva, tačiau kai problemų nėra – visi tikisi išsisukti patys, pavieniui. Kol kainos geros, niekas net nežiūri į kooperatyvų pusę. Pieno sektorius yra banguojantis, kainos tai nukrenta, tai pakyla, bet taip blogai nebuvo niekada. Anksčiau yra buvę sudėtingų situacijų, bet tuomet visų produktų, ne tik pieno, kainos buvo labai mažos, tad iš dalies viskas buvo suprantama, o dabar visų kitų produktų kainos aukštos – tik pieno ne. Žmones bėdos verčia jungtis ir eiti išvien, labai tikiuosi, kad ši situacija padės ūkininkams susivokti, kad vienybė yra mūsų ginklas – tik susivieniję gebėsime valdyti savo žaliavą. Štai „Pienas LT“ gamykla viena jau pastatyta, galima vėliau ir dar vieną statyti – tada galėsime būti ramesni dėl savo ateities.