Mažiau uždirbantiesiems – mažesnė mokesčių kupra

Nuo kitų metų neapmokestinamųjų pajamų dydis turėtų šoktelėti 110 eurų – iki 310 eurų, o  už kiekvieną vaiką, neatsižvelgiant į šeimos pajamas, jis padidėtų nuo 120 iki 200 eurų. Taip šią savaitę nutarė Vyriausybė. Jei ši nuostata išliks tvirtinant kitų metų šalies biudžetą, nuo sausio 1-osios labiausiai tai pajus mažiausiai uždirbantys žmonės, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie penktadalis. Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, jie „į rankas“ gautų didesnę atlyginimo sumą. Tačiau, kaip ir dažnas su mokesčiais susijęs nutarimas, šis taip pat sulaukė ne tik teigiamų atsiliepimų, bet ir opozicijos ir kai kurių ekonomistų kritikos.

Reikės beveik pusantro šimto milijono Finansų viceministro Algimanto Rimkūno teigimu, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) atlyginimas į rankas asmenims, neturintiems vaikų, maksimaliai padidėtų 16,5 euro per mėnesį, šeimoje auginantiems du vaikus, – 23,7, o vieniems auginantiems du vaikus – 30,5 euro per mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio toks mažiausiai uždirbančių žmonių algų padidėjimas kas mėnesį „į rankas“ neatrodo labai įspūdingai. Tačiau dėl jo į šalies biudžetą nepateks apie 144 mln. eurų ir juos iš kažkur reikės kompensuoti. Iš kur, kol kas nei Finansų ministerija, nei kitos institucijos tiksliau negali pasakyti. Vienas iš siūlymų – padengti prarastas pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Žinomi ekonomistai jau seniai ragino valdžią, užuot didinus minimalią mėnesinę algą, kuri vis sunkesne našta gula ant verslininkų pečių, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau tokį žingsnį sparčiau žengti Vyriausybė neskubėjo, bijodama, kad tai gali gerokai sumažinti biudžeto pajamų įplaukas.

Ne pirmas bandymas Pernai Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys siūlė sulyginti NPD su MMA. Šių metų balandį liberalai buvo užsimoję padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 350 eurų. Tačiau šie projektai dėl pernelyg didelių apetitų įstrigo ir Vyriausybė nusprendė priimti savo sprendimą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius sako buvęs vienas iš jo iniciatorių. „Šį projektą užregistravau Seimo kanceliarijoje, apsvarstėme jį komitete. Tokį siūlymą įgyvendinti reikia nemažų pinigų, todėl kreipėmės į Vyriausybę, kad ji pateiktų savo išvadą. Džiaugiuosi, kad ministrų kabinetas tam pritarė ir pats priėmė atitinkamą nutarimą“, – šio dokumento atsiradimo istoriją pasakojo P. Narkevičius. Paklaustas, kaip galėtų būti padengtas biudžeto lėšų praradimas dėl padidinto neapmokestinamojo pajamų dydžio, komiteto vadovas teigė, kad šis sprendimas pareikalaus kur kas mažiau lėšų negu siūlymai sumažinti pridėtinės vertės mokestį kai kuriems maisto produktams. „PVM sumažinimas negarantuotų mažesnių kainų, nes ir perdirbėjai, ir prekybininkai neabejotinai bandytų sau atsiriekti kuo didesnę riekę, o padidintas neapmokestinamas pajamų dydis tikrai šiek tiek pastorins jų pinigines“, – įsitikinęs P. Narkevičius.

Politikų nuomonės skiriasi Vos pasirodžius žiniai apie ketinimą nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kai kurie triukšmingi ekonomistai ir politikai puolė jį kritikuoti, nors anksčiau patys ragino kuo greičiau priimti tokią nuostatą. Opozicijos atstovai paskubėjo pareikšti, kad tai tik valdančiųjų bandymas pamaloninti žmones prieš rinkimus, patraukti juos į savo pusę, nes neaišku, kur bus rasta pinigų kompensuoti dėl to patirtus biudžeto pajamų praradimus. Panašią nuomonę išsakė ir valdančiosios Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Jo nuomone, NPD reikėtų didinti palaipsniui, o ne šuoliais, nes biudžetas netektų nemažai pajamų. „Aš manau, kad tai yra rinkiminio laikotarpio siūlymas, kuris nėra pagrįstas nei ekonomiškai, nei finansiškai. Visi kalba apie NPD sumažinimą, bet niekas nekalba apie tai, iš kur bus gauta pinigų biudžeto praradimams kompensuoti“, – sakė A. Sysas. Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad siūlomas NPD didinimas šiek tiek palengvintų mažas pajamas gaunančių žmonių gyvenimą, paskatintų gimstamumą ir pagerintų demografinę padėtį šalyje. Paklausus A. Syso, kodėl jo nuomonė pastaruoju metu vis dažniau skiriasi nuo Vyriausybės vadovo, parlamentaras atsakė, kad taip tik ir randamas pats geriausias sprendimas.

Ekonomistė pasigedo lygiavos Ekonomikos daktarė Aušra Maldeikienė per vieną iš televizijų šiomis dienomis netgi pasipiktino, kad šis Vyriausybės nutarimas įteisina tam tikrą nelygybę, nes mažesnes pajamas gaunantys žmonės pinigų padidėjimą „į rankas“ jaus didesnį negu uždirbantys gana nemažai. „Juk to ir buvo siekta, – atrėmė ekonomistės kritiką Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, – Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos, kitų tarptautinių organizacijų atstovai jau seniai mus ragina mažinti socialinę atskirtį, nes ji yra viena iš didžiausių Europoje. Reikėtų tik džiaugtis, kad Vyriausybė žengė labai reikšmingą žingsnį šia link­me. Nematau nieko bloga, kad didėjant atlyginimui, NPD mažėtų, nes pirmiausia stengiamės padėti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, mažinti socialinę atskirtį.“ Šiuo metu neapmokestinamųjų pajamų dydis siekia 200 eurų. Jis yra mažesnis nei skurdo rizikos riba.

Galutinį žodį tars naujas Seimas Finansų ministerija įpareigota skubiai parengti teisės aktą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo iki 310 eurų nuo 2017 metų ir kartu su šalies biudžeto projektu pateikti jį svarstyti Seimui. NPD palaipsniui ketinama didinti tol, kol jis pasieks minimalią mėnesinę algą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tikisi, kad tai turėtų įvykti 2018 m. pabaigoje. Tačiau šie planai bus įgyvendinti tik tada, jei dabartiniai valdantieji laimės Seimo rinkimus arba rudenį naujai išrinktas Seimas galutinai balsuos už tokį buvusiųjų parengtą biudžetą.

Stasys JOKŪBAITIS Algimanto SNARSKIO piešinys