Mažiausias atlyginimas - didžiausios intrigos

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės užmojis iki euro įvedimo Lietuvoje padidinti minimalią algą iki 1509 Lt tapo šantažo, pigaus politikavimo ir politinių nesutarimų objektu. „Darbiečių“ lyderę dėl jos siūlymų sukritikavo ne tik ekonomikos ekspertai, Seimo opozicijos atstovai, bet ir patys valdantieji. Kokie jų argumentai?

Ekonomistai vadina utopija „Jeigu valdančioji koalicija nori euro, 2015 m. minimali alga turės padidėti iki 1509 Lt“, - ultimatyviai pareiškė L. Graužinienė savo išplatintame pareiškime. Tačiau žinomi ekonomikos ekspertai Darbo partijos pirmininkės užmojus jau nuo kitų metų taip padidinti minimalią mėnesio algą vadina utopija. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad tai gali būti įmanoma tik tada, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje šoktels bent iki 3 tūkst. Lt per mėnesį. Kodėl būtent tiek? Todėl, kad nustatant minimalią mėnesinę algą paprastai vadovaujamasi norma, jog ji neviršytų pusės vidutinės algos. Šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2 305 Lt. Pusė šio atlyginimo sudaro 1 152 Lt, o minimalus atlyginimas kol kas yra šiek tiek mažesnis – 1 000 Lt. G. Nausėdos nuomone, Lietuvoje vidutinė 3 tūkst. Lt alga galėtų būti nebent 2016 m. pabaigoje, ir tai tik susiklosčius itin palankioms ekonomikos aplinkybėms. Tačiau L. Graužinienė mano, kad algos didės kur kas daugiau negu prognozuoja įvairūs ekonomikos ekspertai ir Finansų ministerija. Seimo pirmininkė tikina net turinti savo skaičiavimus, tačiau iki šiol niekam jų neatskleidė.

Su algos didinimo vėliava ėjo į rinkimus Minimali 1509 Lt mėnesio alga buvo Darbo partijos šios Seimo kadencijos rinkimų programos „vinis“. Su tai deklaruojančia vėliava ji ėjo į rinkimus bandydama patraukti į savo pusę kuo daugiau rinkėjų. Tačiau  sudarant koaliciją „darbiečiams“ teko šiek tiek nusileisti ant žemės. Tvirtinant koalicinės Vyriausybės programą joje buvo numatyta, kad, atsigaunant ekonomikai, minimalus darbo užmokestis bus didinamas nuosekliai, siekiant, kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, Seimo pirmininkės siūloma minimali daugiau kaip pusantro tūkstančio mėnesio alga iškreiptų makroekonomines proporcijas. Jo nuomone, kasmet minimali alga galėtų augti tiek, kiek vidutinis darbo užmokestis – po maždaug 5 proc. L. Graužinienei tokie R. Šadžiaus teiginiai aiškiai nepatiko ir pasipiktinusi ji pagrasino šį klausimą iškelti koalicijos politinėje taryboje. Ten Seimo vadovė, atrodo, buvo priversta šiek tiek nuleisti garą. Tačiau neilgam.

Arklys vežimo gale Finansų ministerijos skaičiavimais, šiais metais vidutinė alga didės apie 5,1 proc., 2015 m. - 5,8 proc. Net esant tokiems gana nemažiems didėjimo tempams iki vidutinio 3 tūkst. Lt darbo užmokesčio dar ilgas kelias. Tačiau L. Graužinienei tai nė motais. Ji, pasak ekonomikos ekspertų, linkusi viską apversti aukštyn kojomis, ūkiškai tariant, arklį kinkyti vežimo gale. Iš pradžių padidinti minimalią mėnesio algą, o tada, pasak jos, automatiškai padidės ir visos kitos algos, taip pat ir vidutinė. Buvusi finansų ministrė, dabar Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė L. Graužinienės siūlymus iš karto po euro įvedimo padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą nuo 1000 iki 1500 litų pavadino naiviais.

Vienu metu dviejų zuikių nenušausi „Jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvoje nuo 2015 m. Minimali alga bus 1500 Lt ir įsivesime eurą, tai šias idėjas reikėtų tiesiog pamiršti. Jei Lietuva šį pavasarį tenkins visus Mastrichto kriterijus, o taip tikriausiai ir bus, Europos Komisija, Europos centrinis bankas, vertindamas mūsų galimybę prisijungti prie euro zonos, be jokios abejonės, taip pat vertins ir tų kriterijų atitikimo tvarumą. Todėl jeigu  įsivaizduojame, kad per vienus metus taip padidinę minimalią algą išvengtume poveikio infliacijai, jos spartėjimo 2015 m., tokie įsivaizdavimai yra visiškai naivūs“, - sakė I. Šimonytė. Be to, pasak buvusios ministrės, minimaliai algai padidėjus iki 1 000 Lt, ji jau priartėjo prie kvalifikuotą darbą dirbančių žmonių atlyginimo, o dar labiau staiga jį padidinus reikėtų rasti lėšų ir kitų atlyginimams didinti, kad būtų išlaikytos darbo užmokesčio proporcijos. Tik kur jų gauti? To nepasako net ir L. Graužinienė. Gąsdinimai be pagrindo Panašios nuomonės yra ir G. Nausėda. „Euro įvedimas, kaip skaičiuoja statistikai, infliaciją gali paveikti 0,2-0,3 proc. punkto, blogiausiu atveju 0,5 proc. Klausimas, ar pareikšdami, kad minimalią mėnesio algą reikia kelti 10 proc., o dar geriau 30 proc., mes tokiu būdu nesuformuojame žmonėms nuomonės: žiūrėkit, nesusitvarkysime su euro įvedimu, kainos kils, todėl iš anksto apsidrauskime. Siunčiamas labai neigiamas signalas tiek verslo bendruomenei, tiek gyventojams, kad infliacija padidės. Tačiau taip neturėtų atsitikti, bent kitose euro zonoje esančiose valstybėse taip neatsitiko“, – sakė G. Nausėda, komentuodamas L. Graužinienės pareiškimus. Pasak jo, vidutinis darbo užmokestis didės, tačiau tai nėra susiję su euro įvedimu. Anot G. Nausėdos, ir toliau augant atlyginimams atsiras galimybė padidinti ir minimalią algą, tačiau ne taip radikaliai, kaip siūlo L. Graužinienė.

Kiek iš tiesų kainuoja minimali alga? Minimalų mėnesinį darbo užmokestį nustato ne vien valdžia, kaip yra užsimojusi padaryti L. Graužinienė, o Trišalė taryba, į kurią įeina Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių organizacijų tstovai. Sutarimas čia dažniausiai pasiekiamas nelengvai, nes šalių interesai gerokai skiriasi. Darbdaviai norėtų mokėti mažiau, profsąjungos kovoja už didesnius atlyginimus, o Vyriausybė ieško subalansuoto aukso vidurio. Pažiūrėkime, kiek iš tiesų darbdaviui kainuoja minimali alga? Dabar, kai jos dydis yra pasiekęs 1 000 Lt, darbdavys dėl mokesčių realiai turi sumokėti 1 310 Lt. Jei ji pasiektų 1 509 Lt, kaip siūlo L. Graužinienė, darbdaviui tai kainuotų jau apie 1 750 Lt. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo pakeisti įstatymus taip, kad visas oficialus atlyginimas būtų ir su darbdavio dalimi. Tokiu atveju minimalus atlyginimas šiandien siektų 1 310 Lt ir būtų visiems aišku, kokio dydžio iš tikrųjų yra minimali alga. Aiškumo, žinoma, būtų daugiau, bet nuo to dirbančiųjų piniginės nepastorėtų.

Riba, kurią peržengti pavojinga Gaunančiam minimalią mėnesio algą žmogui, žinoma, nelabai įdomu, kiek realiai jis kainuoja darbdaviui. Jam kur kas svarbiau, ką jis gauna į rankas. Nieko nuostabaus, kad daugelis net nežino, kiek realiai kainuoja minimali alga. Tačiau ekonomikos ekspertai įspėja: minimalaus atlyginimo didinimas – riba, kurią peržengti pavojinga: sparčiai brangstanti darbo jėga, nedidėjant darbo našumui, darbdaviui ir šalies ekonomikai gali turėti rimtų pasekmių. Tokiu atveju nori nenori darbdavys turės arba mažinti darbuotojų skaičių, arba palikti juos dirbti tik puse etato. Ypač daug sunkumų iškiltų vadinamosiose probleminėse savivaldybėse, kur įmonės ir ūkininkai neišgali daugiau mokėti darbuotojams. Padidintas minimalus atlyginimas automatiškai padidins ir darbo kaštus gamintojams, ir jie stengsis juos perkelti vartotojams. „Vieniems tai pavyks padaryti, kitiems – ne. Tiems, kuriems nepavyks, teks susitaikyti su mažesniu pelnu, bet jeigu jo ir taip nėra, tada situacija taps sudėtinga“, – aiškino G. Nausėda. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekonomistai sutaria, kad minimalus atlyginimas, viršijęs 50 proc. vidutinį darbo užmokestį, pradeda slopinti darbo vietų kūrimą ir turi neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.

Perpildė opozicijos kantrybės taurę Praėjusį penktadienį opozicinės partijos Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Seimo pirmininkės L. Graužinienės pasisakymai destabilizuoja valstybės finansinę sistemą ir griauna pasitikėjimą Lietuva. Pasak šių partijų vadovų, L. Graužinienė savo pareiškimais nepagrįstai gąsdina visuomenę, esą įvedus eurą reikės badauti. „Tokie neatsakingi, galimai sąmoningai melagingo turinio pareiškimai ne tik klaidina Lietuvos žmones, bet ir diskredituoja Lietuvą mūsų partnerių Europos Sąjungoje akyse, - rašoma kreipimesi. - Nepasvertas minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas keltų didelį pavojų valstybės finansiniam stabilumui, dėl viešai išsakytų ketinimų Lietuva jau šiandien gali prarasti ir esamas, ir potencialias investicijas.

Kvepia politiniu šantažu Seimo pirmininkės L. Graužinienės kalbos apie žmonių nuskurdimą įvedus eurą ir minimalios algos kėlimą iki 1 509 Lt įsiutino net šiaip jau gana ramų ir taktišką premjerą Algirdą Butkevičių. „Negaliu suprasti ir pateisinti bandymų provokuoti diskusijas dėl euro įvedimo. O gąsdinimo, neva euro įvedimas nuskurdins ir pasmerks žmones, net negaliu vadinti rinkimų populizmu. Tai politiniu šantažu kvepianti retorika, kai ciniškai paminami mūsų šalies strateginiai tikslai“, - sakė savaitgalį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos posėdyje A. Butkevičius. „1 509 Lt minimali alga. Skaičių galima sugalvoti pačių įvairiausių. Bet mes įsipareigojome laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo ir turime jaustis atsakingi, kad Lietuva nebūtų daugiau praskolinta. Nenoriu daug kalbėti apie koalicijos partnerius. Kaip jūs ir patys matote iš pranešimų viešojoje erdvėje, artėjanti rinkimų kampanija stipriai koreguoja mūsų susitarimus ir nėra paprasta išlaikyti politinį stabilumą. Džiaugiuosi, kad tai nėra stipriai jaučiama Vyriausybės darbe“, - teigė premjeras.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.