Ministerija rengiasi rūšiuoti savo partnerius

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ministerijos socialiniai partneriai, ekspertai į sudaromas darbo grupes, komitetus nuo šiol esą bus įtraukiami tik skaidriai ir laikantis aiškių kriterijų. Kas vertas to – spręs pati ŽŪM. Tai papiktino kai kurias iki šiol socialiniais partneriais save laikiusias organizacijas ir sukėlė įtarimų, kad, skirstydama jas į patikimas ir nepatikimas, ŽŪM sieks atsiriboti nuo kai kurių jai nepatogių žemdirbių interesus ginančių organizacijų.

Siekia įvesti tvarką

„Iki šiol nebuvo tvarkos, kaip ministerijoje į darbo grupes ar komitetus atrenkami socialiniai, ekonominiai partneriai, ekspertai, dalyvavę paskirstant finansavimą ir formuojant veiklos politiką. Apskritai, trūko aiškumo, kokiais principais grindžiama ši socialinė partnerystė. Įvedus daugiau apibrėžtumo, sprendimai taps aiškūs ir skaidrūs“, – ministerijos pranešime cituojamas įsakymą pasirašęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak pranešimo, ŽŪM vertina socialinę partnerystę su kompetentingomis regioninėmis, vietos, mokslo ir kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Formuojant veiklos politiką ir numatydama paramą, ŽŪM ketina atsižvelgti į jų nuomonę bei siūlymus. Savo partneriais ministerija laikanti valstybės ir savivaldybių institucijas ir mokslo, švietimo įstaigas, o socialiniais-ekonominiais – asociacijas, visuomenines, nevyriausybines ir kitas organizacijas.

„Visi socialiniai partneriai yra svarbūs ir su visais nuolat bendraujame. Geriausi sprendimai randami esant nuomonių įvairovei. O tarpusavio supratimas pasiekiamas veikiant skaidriai ir gerbiant nuomones, – tvirtino ministras. – Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir ekspertais tvarka yra paremta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupciniu vertinimu bei Lobistinės veiklos įstatymu, gerąja kitų institucijų praktika.“

Atsirinks patys

Ministro įsakymu nurodyti kriterijai, pagal kuriuos ši valstybės valdžios institucija atsirinks savo partnerius. Partneriu norinti tapti organizacija turės būti įregistruota Juridinių asmenų registre, savo veikloje laikytis ŽŪM partnerių ir ekspertų etikos kodekso, nebūti bankrutuojanti, likviduojama ar laikinai sustabdžiusi veiklą, skirianti jai atstovauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis.

Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, ministerijos partnerių paiešką vykdys ir ministerijos galimų partnerių sąrašo projektą žemės ūkio ministrui tvirtinti teiks ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Prieš kviesdama tapti ministerijos partneriu, ŽŪM nustatys ir įvertins, kaip konkreti organizacija yra susijusi su svarstoma sritimi bei kokiu mastu organizacija atstovauja su svarstoma sritimi susijusiems tam tikros suinteresuotos grupės interesams.

Organizacija, ketinanti tapti partnere, ŽŪM turės pateikti nustatytos formos prašymą, nurodydama, kuriose srityse nori bendradarbiauti. ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, gavęs organizacijų prašymus, vertins potencialius kandidatus į partnerius, ar organizacija iš tiesų yra verta tapti socialiniais partneriais.

Beje, ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą – Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyrius, turintis 4 darbuotojus, yra įsikūręs Kaune ir tik jo vadovė triūsia pagrindinėje ŽŪM būstinėje Vilniuje.

Bijo būti ignoruojama

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) – ne visada ŽŪM mėgstamas socialinis partneris. Jos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė nuogąstaujantis, kad, nusprendusi pagal savus kriterijus atsirinkti sau palankius partnerius, ŽŪM gali nuo kai kurių buvusių partnerių atsiriboti ir jų nekviesti į pasitarimus, kai sprendžiami jiems aktualūs klausimai.

„Į ŽŪM brukamą naująją bendradarbiavimo su socialiniais partneriais politiką reagavome dar tuomet, kai būsimas ministro įsakymas buvo svarstomas, – pasakojo R. Juknevičius. – Mano požiūriu, ministro įsakyme yra vadovaujamasi dvejopais standartais. Viena, bandoma demonstruoti, kad ministerijos veikla itin skaidri bendraujant su išorės klientais, socialiniais partneriais, interesantais, tarsi įsiveda griežtą tvarką, bet ekspertus, partnerius atsirenka kažkokiu stebuklingu būdu. Tai atrodo įtariai, juolab kad įtarimų kelianti patirtis jau yra – gana „įdomiai“ pati ŽŪM atsirinko ekspertus, kai reikėjo vertinti bendrąją žemės ūkio politiką. Nepakeičiamu specialistu ir ekspertu šiuo požiūriu tapo Lietuvos pelkių atkūrimu besirūpinanti organizacija, kurios veiklai iš ES fondų dabar atseikėjami 6 mln. eurų.“

R. Juknevičiaus teigimu, be kita ko, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniame vertinime konstatuoja kiek kitas problemas, negu dabar imasi spręsti ŽŪM, todėl dabartiniuose ministerijos veiksmuose jis įžvelgiąs norą išlaikyti atstumą nuo išorės interesantų, kad „nenutekėtų“ per daug informacijos. „Kuo labiau atitolinsi aktyviausias žemdirbių asociacijas nuo žemės ūkio politikos formavimo, tuo bus lengviau ją plėtoti pagal savo požiūrį. Tokia gali būti ir ministro jau pasirašyto įsakymo esmė“, – svarstė LŪS vadovas.

Pasak jo, tokius įtarimus sustiprina tai, jog žemės ūkio ministras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) skųsdamas LŪS kaip vykdančią nelegalią lobistinę veiklą. „Tai sena istorija, prasidėjusi dar šių metų sausį. VTEK sprendimą dėl to atidėjo iki rugpjūčio. Kitaip tariant, mūsų organizaciją ŽŪM pakabino kaip atgrasymo pavyzdį, ir, bendraujant su ministerija, mus tai verčia būti atsargesnius“, – teigė R. Juknevičius.

Anot jo, keistai nuteikia tai, kad ministro kreipimosi į VTEK pagrindu tapo LŪS raštas, adresuotas ne vienai ŽŪM, o įvairioms suinteresuotoms institucijoms. „Mūsų požiūriu, ŽŪM demonstruojamas skaidrumas yra ne kas kita, kaip pilietinės visuomenės nuomonės užgniaužimas, bandymas jos neprisileisti arčiau, baiminantis informacijos nutekėjimo“, – konstatavo R. Juknevičius, pastebėdamas, jog ŽŪM dabartiniai veiksmai primena ir ankstesnės Vyriausybės veiksmus, kai buvo panašiai veikiama prieš žiniasklaidą, t. y. prieš tuos, kurie yra pavojingiausi, nes nutekėjusią informaciją paskleidžia labai plačiai. Kai žurnalistų sutramdyti nepavyko, imtasi veikti prieš aktyviai veikiančias žemdirbių asociacijas.

„Negana to, pagal ŽŪM nustatytą tvarką socialiniai partneriai, norėdami patekti į darbo grupes, turės būti ne tik kompetentingi, bet ir pateikti apie save visą informaciją, lyg kandidatuojantys į Seimą arba kitas svarbias institucijas, nors dalyvaudami darbo grupėse jie neturės lemiamo balso, o tik patariamąjį – sprendimai bus tik politikų ir valdininkų, ministerijos valioje. Mūsų dalyvavimas ir iki šiol buvo simboliškas, o dabar bus daugiau priežasčių, kaip mūsų neįsileisti į darbo grupes“, – spėliojo LŪS vadovas.

Pasak jo, ūkininkams kyla ir daugiau klausimų dėl ŽŪM veiklos skaidrumo, ypač po to, kai STT nustatė, jog ŽŪM pavaldžių institucijų darbuotojai, galimai neteisėtai deklaravę pasėlius, yra gavę daugiau kaip 20 mln. eurų ES paramos, o ministras labai greitai užėmė gynybinę poziciją ir šiuos veiksmus pavadino teisėtais. „Todėl ir ministerijos veikimas labai primena dvejopus standartus, – teigė R. Juknevičius. – Gal jau grįžtame į laikus, kai viena rašydavome ant plakatų, o kita darydavome?“

Vilčių nepraranda

Kiek nuosaikiau ŽŪM paskelbtą žinią apie ketinimus atsirinkti bendradarbiavimo partnerius vertina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Šios organizacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog iš esmės pritartų ŽŪM paskelbtai bendradarbiavimo su partneriais tvarkai, bet užkliūva reikalavimas, kad ekspertai privalės vadovautis ministerijos sugalvotu etikos kodeksu. „Kodėl turėčiau to kodekso laikytis, kai jie patys ne visada laikosi? Mes turime savo etikos kodeksą“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Anot jo, savo nuomonę dėl ŽŪM iniciatyvos pateikė tik LŪS, o LŽŪBA tik prisijungė prie bendros Lietuvos žemės ūkio tarybos nuomonės. „Mes bandome būti aktyvūs, kai kada ir paprieštaraujame ŽŪM pozicijai. Pavyzdžiui, ir dabar prieštaraujame dėl perteklinių reikalavimų mėšlui tvarkyti. Dabar daugiau dirbame karjerų, klimato kaitos klausimais. Tai neatima teisės dalyvauti ir kitiems. Surėmus pečius, būtų didesnė jėga, negu stumdytis pavieniui“, – sakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Jo nuomone, ŽŪM elgiasi teisingai, darydama bendradarbiavimo partnerių atranką, nes nebūtų teisinga, pavyzdžiui, suteikus vienodas teises kalbėti vynuogių augintojui, kai kalbama apie gyvulininkystę, arba putpelių augintojui, kai kalbama apie pieno kainas.

„Mūsų asociacijos nariais yra ir sodininkai, ir grūdų, gyvūnų augintojai, turime įvairių sričių specialistų, todėl galime savo įvairią kompetenciją pasiūlyti ir rengiant ŽŪM sprendimus. Mes gaminame 35 proc. prekinės žemės ūkio produkcijos, esame įdarbinę 17 tūkst. darbuotojų, už hektarą sumokame 150 eurų mokesčių, palyginti su ūkininkų sumokamais 48 eurais, todėl, manau, turime teisę pareikšti savo nuomonę įvairiais klausimais ir būti išgirsti, o ne tik girdėti nuomonę, kuri mums ne visada palanki“, – tvirtino J. Sviderskis.

Anot jo, asociacijai nepatinka kai kurie ŽŪM numatyti reikalavimai, kuriuos atitikti turėtų bendradarbiaujančios organizacijos ir kuriuos jos turėtų deklaruoti. „Tai jau veikiau primins slaptųjų tarnybų veikimą, o ne geranorišką bendradarbiavimą, grindžiamą kompetencija, juo labiau kad turime tik stebėtojo, nemokamo patarėjo teises“, – tikino LŽŪBA vadovas.

Linki nepaslysti

Tarptautinės organizacijos padalinio Lietuvoje VšĮ „Transparency International“, formuojančios ir skatinančios nepakantumą korupcijai Lietuvos visuomenėje bei sistemingai renkančios ir platinančios antikorupcinio pobūdžio informaciją, ekspertė Ieva Dunčikaitė „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog norėtųsi tikėti, kad ŽŪM užmačios rūšiuoti socialinius partnerius netaps pretekstu atskiriems politikams ir valstybės tarnautojams nesusitikti su kitais interesų grupių atstovais, pavyzdžiui, įvairių pilietinių iniciatyvų koordinatoriais.

„Naujausio pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 6 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Būtent todėl norėtųsi, kad sprendimų priėmėjai bendrautų su įvairių nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijų ir kitų interesų grupių atstovais, taip siekdami priimti labiau pagrįstus ir pamatuotus sprendimus. Ne mažiau svarbu, kad apie tokius susitikimus galėtume sužinoti peržiūrėję politikų darbotvarkes ir aiškiai suprasti, kas jų metu buvo aptarta. Juk svarbiausios valstybės įstaigos turėtų būti skaidrumo ir atvirumo pavyzdys Lietuvoje“, – tvirtino I. Dunčikaitė.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-06-19

 

 

 

 

 

 

žemdirbiai