AAP pakuočių tvarkymas – vis dar letargo miege

Nėra pakuočių tvarkymo sistemos

Lietuvoje viešėjęs tvarią augalininkystę skatinančios asociacijos „CropLife Europe“ ekspertas Steven Byrde pastebėjo, kad kasmet mūsų šalies ūkiuose susikaupia per 300 tūkst. kg plastiko pakuočių. Jei jos būtų teisingai tvarkomos ir grąžinamos perdirbti, visa tai ne tik prisidėtų prie aplinkos apsaugos ir žiedinės ekonomikos, bet ir padėtų sutaupyti pinigų. Nemokėdami už pakuočių išvežimą ūkininkai per metus sutaupytų iki 2 mln. Eur.

Lietuva yra tarp 7 Europos Sąjungos (ES) valstybių, vis dar neturinčių atskiros nacionalinės AAP pakuočių tvarkymo sistemos. Ko trūksta, kad mūsų šalyje AAP atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema veiktų? „Crop-Life Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė mano, kad trūksta susikalbėjimo ir žiūrėjimo viena kryptimi – link efektyvaus resursų panaudojimo, žiediškumo ir aplinkos apsaugos. Todėl iki šiol situacija yra panaši į pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.

„Lietuvoje ilgą laiką perdirbti plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi įvairūs AAP, buvo neįmanoma, nes šios pakuotės buvo laikomos užterštomis pavojingomis medžiagomis. Tačiau praktika ir laboratoriniai tyrimai rodo, kad tinkamai išskalautos pakuotės lieka švarios. Plastiko pakuočių drožlių laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad išskalautos pakuotės yra tiesiog plastiko atlieka arba, žvelgiant tvariai, perdirbti tinkama žaliava. Šių pakuočių skalavimas ir grąžinimas perdirbti taptų įprasta praktika ūkiuose, kaip ir 60-yje pasaulio valstybių. Kaimynai lenkai šias pakuotes renka atskiru srautu ir tvarko nuo 2005 m. Bulgarai, prancūzai, vokiečiai ir kitos pažengusias sistemas turinčios valstybės surenka daugiau nei 90 proc. pakuočių. Užduotis plastikui – kone perpus mažesnė“, – „Ūkininko patarėjui“ vardijo Z. Varanavičienė.

Gali įsitraukti į iniciatyvą

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad plastikinės AAP pakuotės, jas tinkamai išskalavus, yra saugios grąžinti į žiedinę ekonomiką. Šių pakuočių plastikas, jį perdirbus, naudojamas gaminant įvairius produktus, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu, pvz., kelių inžineriniai elementai, plastikiniai apsauginiai kabelių vamzdžiai ir pan. Taip pat kelią skinasi uždaro ciklo sistema ir cheminis plastiko perdirbimas.

„CropLife Lietuva“ direktorė sakė, kad jau šiandien aplinkosauga besirūpinantys ūkininkai gali įsitraukti į šią žiedinės ekonomikos iniciatyvą. Jiems tereikia teisingai skalauti panaudotas pakuotes ir dalyvauti bandomajame projekte. „Tačiau tai yra tik mūsų asociacijos „CropLife Lietuva“ iniciatyva, tik bandomasis projektas. Mes norime, kad vis daugiau ūkininkų suprastų tinkamo pakuočių tvarkymo svarbą ir įsitrauktų į iniciatyvą. O prie žiedinės ekonomikos idėjos sklaidos galėtų prisidėti ir valstybė, reikiamai pakeisdama teisės aktus ir motyvuodama ūkininkus tinkamai sutvarkyti šias atliekas – atskiru srautu nuo kitų pakuočių, saugiausiu įmanomu ir ekonomiškai efektyviu būdu“, – ŪP paaiškino Z. Varanavičienė.

Pastaraisiais metais asociacija siekia propaguoti efektyvias AAP pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemas, kurios jau veikia daugumoje ES valstybių. Ypač pažangios sistemos veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Vykdo projektą

Asociacija „CropLife Lietuva“ nėra atliekų tvarkytoja ir pakuočių atliekų netvarko. Ji tik kartu su licencijuotais atliekų tvarkytojais nuo 2015 m. vykdo bandomąjį projektą „Skalauk teisingai“. Juo siekiama propaguoti labai paprastą, bet itin svarbų žingsnį: darbinio tirpalo ruošimo metu išskalauti tuščią AAP pakuotę.

„Iš pažiūros paprastas veiksmas keičia labai daug – pakuotė tampa neužteršta. Tą galime įrodyti daugiamečiais pakuočių drožlių laboratorinių tyrimų rezultatais. Taip pat nesusidaro užterštų nuotekų, nes skalauti naudotas vanduo panaudojamas kartu su darbiniu tirpalu. Todėl produktas sunaudojamas iki paskutinio lašo. Vieniems čia svarbus aplinkosauginis aspektas, kitiems – pinigų taupymas. Iš tiesų svarbūs abu. Mūsų kartu su partneriu sukaupta patirtis rodo, kad pakuočių skalavimas nėra raketų mokslas. Tą gali padaryti dideli ir maži ūkiai. Svarbiausia – noras ir pasiryžimas. Informaciją apie teisingą pakuočių skalavimą galite rasti internetinėje svetainėje www.skalaukteisingai.lt arba www.croplifeLietuva.lt. Mes tinkamą pakuočių skalavimą vadiname įprastu higieniniu veiksmu ūkyje. Tačiau nepamirškime, kad tai yra ir teisės aktų reikalavimas“, – priminė Z. Varanavičienė.

Gali dalyvauti visi

Pasak „CropLife Lietuva“ direktorės, nors projektas yra vykdomas 8 metus, jo apimtis tikrai nėra didelė. Z. Varanavičienė padėkojo ūkininkams, kurie projekte dalyvauja nuo pat pradžių, ir naujiems projekto dalyviams, kurie prisijungia entuziastingai.

„Projekte gali dalyvauti visi ūkininkai, kurie pasiryžta tuščias pakuotes išskalauti, išdžiovinti ir sudėti į mūsų nemokamai duodamus skaidrius maišus. Bakelius būtina atskirti nuo kamštelių. Kodėl to reikia? Skalavimas ir džiovinimas – būtinas veiksmas, kamštelius reikia atskirti dėl skirtingo medžiagiškumo, sudėti į skaidrius maišus – vizualinei kontrolei. Skaidriuose maišuose kaip ant delno matyti, jei skalavimo veiksmas buvo atliktas netinkamai“, – ŪP aiškino Z. Varanavičienė.

AAP pakuotes tiesiai iš ūkių surenka ir išveža atliekų tvarkytojas – UAB „Žalvaris“ . Šios bendrovės Kauno regiono vadovas Dainius Andriuškevičius sakė, kad ūkininkų, pas kuriuos jie turi nuvykti ir nemokamai surinkti pakuotes, sąrašus jiems pateikia „CropLife Lietuva“. „Bendrovė turi ne vieną skyrių. Tačiau plačiausią erdvę užima Kauno skyrius, apimantis Kėdainių, Jurbarko, Jonavos ir kitus rajonus. Mes suderiname datas, maršrutą, ir važiuojame. Startas yra. Jau ir pagreitį įgavome“, – ŪP dėstė D. Andriuškevičius.

Jis pasakojo, kad pakuotes ūkininkai turi sukrauti į didmaišius, kurie dedami į presuojančią mašiną. Vienu metu bendrovė parsigabena iki kelių šimtų kilogramų pakuočių. Jos iš ūkių surenkamos dukart per metus: pavasarį ir rudenį. „Jau pradedame pavasarinį surinkimą. Kitą savaitę aplankysime Kėdainių r. ūkininkus. Sulaukiame daug ūkininkų skambučių. Jie teiraujasi ne tik dėl AAP pakuočių surinkimo, bet ir dėl atliekų tvarkymo. Jei kalba eina apie užterštą plastikinę pakuotę, mes juos informuojame ir patariame, kur kreiptis. Vieni priima tai kaip šaunų dalyką, kuris yra nemokamas, ir pažada pasidomėti, kiti teigia turintys nedaug pakuočių, todėl galintys už jų išvežimą susimokėti. Džiugu, kad šiųmetis ūkininkų, dalyvaujančių projekte, sąrašas yra platesnis nei pernai“, – sakė D. Andriuškevičius.

Susikaupia dideli kiekiai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 62, 2023 m. birželio 3 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.