Agroteroristai ar tik nekalti mokslininkai?

„The Guardian“ praneša, jog grybelį kinai planavo tirti viename Amerikos universitete. Dabar 33 metų Yunqing Jian ir 34 metų Zunyong Liu kaltinami sąmokslu, kontrabanda, melagingais pareiškimais ir vizų sukčiavimu.

Teisingumo departamentas teigė, kad pora sąmokslo būdu į Jungtines Valstijas įvežė grybelį Fusarium graminearum, kuris sukelia itin pavojingą kviečių, miežių, kukurūzų ir ryžių ligą – fuzariozę. Beje, šios genties grybelių natūraliai aptinkama dirvožemyje, tačiau dažniausias taršos šaltinis yra fuzarioze užterštos sėklos.

Mokslinėje literatūroje šis grybelis klasifikuojamas kaip „potencialus agroterorizmo ginklas“, teigė FTB, ir kasmet padaro milijardus dolerių nuostolių. Žmonėms ir gyvuliams jis sukelia vėmimą, kepenų pažeidimus ir reprodukcinius sutrikimus.

Bylos aplinkybės

Y. Jian pasirodė teisme, tačiau  netrukus buvo grąžinta į kalėjimą laukti teismo posėdžio dėl užstato. Tuo tarpu Z. Liu buvo išsiųstas atgal į Detroito oro uostą, mat apklausos metu pakeitė savo parodymus apie jo kuprinėje rastą medžiagą, pranešė FTB. Iš pradžių jis teigė nežinojęs apie mėginius, tačiau vėliau pasakė, kad planuoja panaudoti medžiagą tyrimams Mičigano universiteto laboratorijoje, kurioje anksčiau dirbo abu įtariamieji.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Y. Jian ir jos vaikinas Z. Liu anksčiau atliko tyrimus su šiuo grybeliu Kinijoje. Pasak FTB, Z. Liu telefone rado mokslinį straipsnį pavadinimu „Augalų ir patogenų kova besikeičiančiomis klimato sąlygomis“. FTB teigimu, poros susirašinėjimai rodo, kad Y. Jian jau tyrė Fusarium graminearum universiteto laboratorijoje, kai jos draugas buvo sulaikytas Detroito oro uoste. Svarbu pažymėti, jog universitetas neturi federalinio leidimo vykdyti tokius tyrimus.

JAV prokuroras Jerome'as Gorgonas jaunesnysis grybelio kontrabandą į Jungtines Valstijas pavadino „nacionalinio saugumo“ problema ir atkreipė dėmesį į Y. Jian narystę Kinijos komunistų partijoje.

Politiniai atgarsiai

Donaldo Trumpo administracija reagavo į šią situaciją – Žemės ūkio departamento vadovė Brooke Rollins kartu su keliais aukščiausiais pareigūnais, įskaitant gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą, vidaus saugumo sekretorę Kristi Noem, generalinę prokurorę Pam Bondi ir prekybos patarėją Peterį Navarro, paskelbė Nacionalinį ūkių saugumo veiksmų planą  („National Farm Security Action Plan“).

„Amerikos žemės ūkis yra ne tik mūsų šeimų maitinimas, bet ir mūsų tautos apsauga bei atsakas užsienio priešininkams, kurie perka mūsų dirbamą žemę, vagia mūsų tyrimus ir sukuria pavojingus precedentus mūsų pačių sistemose, kurios mus palaiko“, – žurnalistams USDA būstinėje sakė B. Rollins.

Iniciatyvos tikslas – apsaugoti JAV žemės ūkį nuo galimų grėsmių, kurios galėjo kilti iš užsienio, ypač Kinijos. Programa apima užsienio investicijų ribojimus, tarpusavio susitarimų nutraukimą, stiprinamus apsaugos mechanizmus žemės ūkio tiriamajai veiklai bei partnerystės plėtrą technologijų srityje, rašo „The New York Post“.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažadėjo reaguoti ir atšaukti vizas Kinijos studentams, tuo tarpu Pekinas tokias kalbas pasmerkė kaip „nepagrįstas“ ir „diskriminacines“.

Manoma, jog D. Trumpas netrukus pasirašys dar vieną vykdomąjį įsakymą, reaguodamas į užsienio kišimąsi, siekiant apsaugoti JAV žemės ūkio tyrimus nuo piktavališkos užsienio įtakos, intelektinės nuosavybės vagysčių ir augančios agroterorizmo grėsmės.

Pasaulyje paplitusi

Grūdų fuzariozė - plačiai pasaulyje paplitusi liga, ženkliai sumažinanti grūdų derlingumą ir produkcijos kokybę. Literatūros šaltiniuose randama duomenų, kad jau 1880 - 1890 m. fuzariozė kėlė daug rūpesčių, nes maistui panaudojus užsikrėtusius grūdus buvo pastebėtas apsinuodijimas, kurio požymiai panašūs į apsinuodijimą alkoholiu. 

Sprendžiant fuzariozės problemą, kartu pradėjo dirbti mikologijos specialistai, selekcininkai, augalininkystės specialistai, imunologai ir kitų sričių mokslininkai. Mokslininkų grupės kūrė augalų apsaugos, augalinių liekanų apdorojimo po derliaus nuėmimo bei grūdų laikymo technologijas. Mokslinių tyrimų dėka šiandien galima žemdirbiams paruošti rekomendacijas augalų apsaugai nuo fuzariozės. Nežiūrint, kad šiandieniniai tyrimų metodai labai inovatyvūs, mokslininkai remiasi H.W. Schroeder ir J.J. Christensen darbais, publikuotais dar 1963 metais.

Grūdų fuzariozė yra unikali liga ir sunkiai tiriama, nes išsiskiria specifine etiologija. Fusarium genties grybai ne tik mažina augalų derlingumą, bet kartu pablogina augalininkystės produkcijos kokybę. Fusarium grybeliai išskiria antrinius metabolitus (mikotoksinus), dėl to grūdai tampa netinkami maistui ir pašarui. 

Mokslininkai sako, kad iš to paties augalų pavyzdžio išskiriama 10 - 15 Fusarium rūšių, tačiau, priklausomai nuo vietos veiksnių, dominuoja iki 4 rūšių. Net ant vieno grūdo gali būti kelios grybelio rūšys. Fazariozė dažniausiai pasireiškia vyraujant šiltiems ir drėgniems orams. Ypač tokios sąlygos palankios minėtam Fusarium graminearum. Mokslininkai sako, kad ši rūšis apie 2000 metus paplito ir Šiaurės Europoje, kur labiau žalingu anksčiau buvo laikomas Fusarium culmorum sukėlėjas. Abi rūšys laikomos agresyviomis tarp grūdų fuzariozės sukėlėjų. Tiesa, Fusarium culmorum išskiria mažiau kenksmingų mikotoksinų nei Fusarium graminearum.

Patarimai ir pastebėjimai

„Ūkininko patarėjui“ LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė yra komentavusi šią probelmą. Ji teigė, jog ši liga ypač pavojinga jautrioms javų veislėms. Atkreiptinas dėmesys, kad užkrato sankaupos yra gausesnės pasėliuose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas, sėta tiesiai į ražienas, po kukurūzų. Ankstyvas javų pasėlių išgulimas ir dėl vis pasikartojančio lietaus vėluojanti javapjūtė taip pat prisideda prie gausesnio grūdų užsikrėtimo mikotoksinus produkuojančiomis Fusarium rūšimis.

Fusarium grybų pažeisti grūdai yra kenksmingi, dažnai būna pažeistas grūdo baltymas, tokie grūdai netinka nei pašarų, nei kitų grūdų produktų gamybai.

Pasak dr. R. Semaškienės, kviečių pasėlyje pažeistos varpos pradeda matytis brandos metu. Matosi išbalę varpos segmentai ar net visa varpa, vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo taip aiškiai kaip kviečiuose nematyti. Brandai einant į pabaigą ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atpažinti iš rausvai oranžinės spalvos.

Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos ar baltos kalkingos spalvos. Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atvejų išlieka normalaus dydžio, tik įgyja rausvą atspalvį. Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėjo neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje, auginant ligų sukėlėjus ant mitybinės terpės ir juos identifikuojant pagal morfologinius požymius. Analizė užtrunka 7–10 dienų. Varpų fuzariozės riziką galima pradėti prognozuoti nuo javų žydėjimo tarpsnio, kai užkratas patenka ant varpos ir vyrauja palankios sąlygos ligai plisti – lietinga, šilta.

Pasak R. Semaškienės, varpų fuzariozės užkrato rizika itin padidėja atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas. Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes juose daigų, burbuolių ir stiebų puvinius sukelia tie patys Fusarium grybai kaip ir varpų fuzariozę. Su šių augalų likučiais dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Nustatyta, kad kukurūzų liekanos yra tinkamiausios Fusarium grybų infekcijai susidaryti, ypač jei jos nesusmulkinamos ir neužariamos. Ne tik kukurūzų, bet ir javų likučių susmulkinimas, skutimas ir užarimas sumažina užkrato kiekį pasėlyje.

Parengė Ričardas Čekutis