Agroverslas remia kaimietukų studijas VDU ŽŪA

„Patiriame ne tik ekonomines, bet ir vertybines krizes, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis, – kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė, – tačiau to nereikia bijoti – ypač jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip paskatą savęs ir pasaulio keitimui.“

Pasak prof. A. Miceikienės,  Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) inicijuotos žemdirbių, verslininkų, mokslininkų ir politikų diskusijos išryškino tarpdisciplinines žinias ir specialų išsilavinimą įgijusių darbuotojų stygių. Šalies agrosektoriui keliami vis aukštesni uždaviniai: jis turi atitikti Europos žaliojo kurso kryptį, diegti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, didinti eksportą. Tačiau agroverslas prognozuoja, kad jau po kelerių metų įgyvendinti šiuos svarbius strateginius uždavinius tiesiog fiziškai nebus kam, jei valstybė ir toliau ignoruos regionų vaikų socialinės atskirties problemą.

Remia verslininkai – buvę absolventai

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė prof. A. Miceikienė, reaguodamas į susidariusią kritinę situaciją VDU ŽŪA absolventų klubas „ŽŪA alumni“ priėmė sprendimą

įsteigti paramos ir labdaros fondą „Parama regionų jaunimo studijoms“, kurio lėšos bus skirtos padėti regionų jaunuoliams, pasiryžusiems savo ateitį sieti su darbu šalies agrosektoriuje, įgyti universitetinį išsilavinimą VDU ŽŪA .

Pasak VDU ŽŪA vicekanclerės prof. Aušros Blinstrubienės, klubo veikloje dalyvauja absolventai, kurių vertybinės nuostatos – bendrystė, partnerystė, pagarba tradicijoms ir inovacijų siekiamybė. Paramos ir labdaros fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ paramą jau skyrė UAB „DOJUS agro“, UAB „Daivida“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Rovaltra“, UAB „DeLaval“, UAB „Biovela Group“, AB „Lytagra“, taip pat Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), VšĮ „Aleksandro Stulginskio mokomasis ūkis“, taip pat 17 fizinių asmenų. Prof. A. Blinstrubienė ŪP tikino, kad pirmiausia parama yra skiriama padėti motyvuotiems abiturientams pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikiama galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošiasi brandos egzaminams. Prof. A. Blinstrubienės žiniomis, šiemet 9 jaunuoliai pasiryžo siekti savo tikslų įgyvendinimo.

Pasak vicekanclerės, rūpinamasi ne tik stojančiaisiais, bet ir jau studijuojančiais. Bus skiriamas finansavimas studijų / stažuotės kainai ir / ar kelionės išlaidoms padengti motyvuotiems VDU ŽŪA studentams, kurie nori išvykti į pasirinktą užsienio mokslo įstaigą ar su studijuojama sritimi susijusią įmonę, dalyvauti vasaros / žiemos mokykloje, atlikti praktiką, vykdyti tyrimus ar kitą mokslinę veiklą.

„Dabartinis žemės ir miškų ūkio sektorius neįsivaizduojamas be mokslo ir nuolat savo žinias bei gebėjimus atnaujinančių specialistų. Specialistai reikalingi ne tik ūkininkų kartų kaitai, naujoms technologijoms ir kitoms inovacijoms diegti rinkos sąlygomis, bet ir žaliojo kurso politikos galimybėms atskleisti ir problemoms įveikti“, – teigė prof. A. Blinstrubienė.

Pamatuota viltis

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondo pirmininkas prof. Jonas Čaplikas taip pat neabejojo, kad sėkmė arba nesėkmė, rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus, nulems Lietuvos regionų ateitį. „Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kartais. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją ŪP komentavo prof. J. Čaplikas, pastebėdamas, kad praėjusiais mokslo metais į VDU ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis atitinkamai – 154 ir 166.

Pasak prof. J. Čapliko, dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos nuošalėje lieka 80–90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą. Todėl agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui, sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias regionų tvaraus gyvybingumo problemas. „Viską pirmiausia lemia žmonės: jų susietumas su vietos bendruomenėmis, motyvacija įsitraukti į regiono problemų sprendimą, verslumas ir, žinoma, nuolat atnaujinamos žmonių kompetencijos pažangiausių technologijų, žaliojo kurso ir daugelyje kitų aktualių sričių. Agroverslo atstovai, patys veikdami regionuose, puikiai suvokia, kad vietos jaunimas neturi tokių pačių galimybių įstoti į žemės ūkiui skirtas studijų programas kaip didžiųjų miestų bendraamžiai“, – pastebėjo prof. J. Čaplikas.

„Paramos ir labdaros fonde „Parama regionų jaunimo studijoms“ mes dalyvaujame ir finansiškai, ir bendruomeniškai, – ŪP sakė UAB „DOJUS agro“ rinkodaros direktorė Justina Dailidaitė-Vildžiūnienė, – bendrovė skiria tam tikrą paramą. Be to,  svarstant Akademijoje kandidatus, pretenduojančius į fondo stipendijas, mūsų atstovai būna atrankos komisijoje. Agroverslas yra suinteresuotas suteikti darbo vietas iš regionų kilusiems, išsilavinusiems aukštos kvalifikacijos specialistams.“

„Mes savo lėšomis prisidedame prie VDU ŽŪA paramos ir labdaros fondo, skirto regionų jaunimo studijoms, – kalbėjo UAB „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas, – mums patraukli pati fondo misija. Negaliu pasakyti, ar valstybė kokiu nors būdu skatina verslą remti mokslo ir mokymo institucijas. Sprendimą, kam skirti stipendijas, mes paliekame fondo suformuotai vertinimo komisijai. Ar paremsime fondą ir kitąmet – spręsime pagal susiklosčiusias aplinkybes ir atsiradusį poreikį.“