Apie žirniukus ir pupytes

Susirūpinimas aplinka kyla dėl atmosferoje didėjančio aktyvaus azoto kiekio, atsirandančio gaminant ir naudojant chemines trąšas. Neatsitiktinai dabar didesnis dėmesys skiriamas biologiniam azoto fiksavimui, ypač ankštiniuose augaluose. Azoto fiksavimas plačiai naudojamas kaip alternatyva įvairioms azotinėms trąšoms dėl ekonominių sumetimų bei tvarių agroekosistemų funkcijų.

Lemia derlingumą

Ankštiniai augalai turi teigiamą poveikį javų ir alternatyvių kultūrų derlingumui žemės ūkio sėjomainose. Šiandien daugelis augintojų vertina simbiotinius ryšius tarp rizobium (rhizobium) bakterijų ir ankštinių augalų, nes jų sukauptas azotas yra saugus aplinkai. Žemdirbiai pastebi problemas, susijusias su dirvožemio savybėmis, dirvožemio reakcija, biologiniu aktyvumu, užmirkimu ir t. t. Ką reikėtų prisiminti ruošiantis ankštinių, arba kitaip tariant, pupiečių sėjai?

Pradėkime nuo žirnių. Žirniai jautrūs dirvožemio granuliometrinėms savybėms, bet ne vien tai nulemia jų derlingumą. Labai svarbus dirvožemio pH. Savaime suprantama, kad karbonatinguose dirvožemiuose granuliometrinė sudėtis palankesnė žirniams. Atlikus monitoringą, pastebėta, kad vidutinio sunkumo priemoliuose esant 5–5,5 pH, žirnių derlingumas šiek tiek viršijo 3 t/ha, dirvožemiuose, kurių pH buvo 5,5–6, žirnių derlingumas jau viršijo 4 t/ha, esant tai pačiai auginimo technologijai, o dirvožemyje, kurio pH viršijo 6,5, derlingumas pasiekė 5 t/ha. Galima daryti išvadą, kad tinkamai parinktas dirvožemis – lengviausias būdas padidinti žirnių produktyvumą. Sakykim, neturime priemolio dirvožemio, o turime priesmėlius. Situacija panaši: jei pH bus iki 5,5, tikėtinas derlingumas apie 3–3,2 t/ha, o jei pH bus daugiau nei 6,5, galima gauti 4-5 t/ha ir didesnį derlingumą. Labai panaši situacija su pupomis: vidutinio sunkumo priemoliuose, kur pH iki 5,5, tikėtinas 3–3,5 t/ha derlingumas, o jei pH daugiau nei 6,5, galima laukti 5–6 t/ha ir didesnio derlingumo. Į dirvožemio pH sėjant pupiečius reikėtų žiūrėti labai rimtai, nes jei svarbus rodiklis neatitiks augalų reikalavimų, vėliau naudojamos priemonės gali būti nepakankamai efektyvios.

Dirvožemio struktūra

Taip pat sėjant žirnius reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio humusingumą. Humusingumo įtaka pasireiškia visuose dirvožemiuose, ypač ši dirvos savybė reikšminga sunkesniuose dirvožemiuose. Paskaičiuota, kad dirvožemio humusingumui padidėjus 0,5 proc., žirnių derlingumas vidutiniškai padidėja 1,3 t/ha. Reikia sutikti, kad tai reikšmingas derlingumo padidėjimas. Humusingi dirvožemiai būna rišlesni ir geba sukaupti didesnes vandens atsargas, apsaugančias žirnius ir pupas nuo pražūtingo sausros poveikio.

 Ne mažiau svarbus rodiklis – dirvožemio fosforingumas ir kalingumas. Nemažai augintojų mano, kad dirvožemio fosforingumo ir kalingumo problemas galima išspręsti trąšomis. Nei viename moksliniame straipsnyje neteko matyti nuomonės, kad trąšomis būtų galima padidinti dirvožemio fosforingumą ar kalingumą. Nesunku paskaičiuoti: tarkime, ariamajame sluoksnyje hektare vidutiniškai bus 3 000 t dirvožemio, jei dirvožemio fosforingumas apie 50 mg/kg (mažas), tai hektare augalams prieinamo fosforo bus apie 150 kg. Visose rekomendacijose rašoma, kad lauko augalus rekomenduojama auginti, jei fosforingumas ne mažesnis kaip 150 mg/kg dirvožemio, tai reiškia, kad hektare turėtų būti apie 450 kg augalams prieinamo fosforo. Bandant kompensuoti nepakankamą dirvožemio fosforingumą trąšomis, verta prisiminti vadovėlinę tiesą, kad 80 kg/ha fosforo norma augalams gali būti toksiška, o dirvožemyje esantis augalams prieinamas fosforas neturi neigiamo poveikio augalams, dėl to pastaruoju metu labai išpopuliarėjo bakteriniai preparatai, atpalaiduojantys fosforą iš augalams neprieinamų junginių. Žirniams minimalus dirvožemio fosforingumas – 150–200 mg/kg, tuomet galima tikėtis 6 t/ha ir didesnio derlingumo. Pastaruoju metu pažangūs ūkiai ne tik apvelia sėklas rizobium bakterijomis, bet ir išpurškia ant dirvos fosforo bakterijas. Tiesa, rinkoje yra rizobium bakterijų, kurias galima išpurkšti ant dirvos, tai palengvina ir atpigina darbus, galima derinti bakterinius preparatus, probiotikus su herbicidais ir išpurkšti vienu važiavimu.

Pastabos sėjai

Kiekvienas augintojas žino, kad žirnių derlingumas tiesiogiai priklauso nuo pasėlio tankumo, kuriam įtakos turi sėjos laikas ir sėklų norma. Sėjant balandžio viduryje 0,8 mln./ha sėklų, sudygs vidutiniškai apie 0,7 mln., o iki derliaus nuėmimo išliks apie 0,6 mln./ha augalų. Tokie pat rodikliai bus ir sėjant balandžio pabaigoje. Balandžio viduryje didinant sėklų normą iki 1 mln./ha sėklų, sudygs vidutiniškai 0,8 mln./ha augalų, o iki derliaus nuėmimo išliks apie 0,7 mln./ha augalų, labai panašūs rodikliai bus ir sėjant balandžio pabaigoje, dėl to veržtis pasėti žirnius labai anksti nebūtina, nebent tai būtų racionalu darbų organizavimo klausimu arba intensyviai dirbant žemę neišsaugoma drėgmė.

Sėjant pupas taip pat reikia galvoti apie sėjos laiką. Jei pavyksta tinkamai kontroliuoti piktžoles pasėlyje, sėjant balandžio viduryje galima tikėtis 4,8 t/ha derlingumo, o nukėlus sėją į gegužės pradžią – 3,5–3,7 t/ha. Jei nepavyksta tinkamai kontroliuoti piktžolių populiacijos ir pasėlio piktžolėtumas, tarkime, vidutinis, pasėjus balandžio viduryje galima tikėtis 4–4,2 t/ha derlingumo, o gegužės pradžioje pasėtos pupos, tikėtina, suformuos tona mažesnį derlingumą.

Dažnai augintojai domisi, koks turėtų būti žirnių pasėlio tankumas ir kitų derliaus struktūros dedamųjų rodikliai. Vertinant pasėlio tankumą reikia žinoti, kad optimalus pasėlio tankumas – 71–80 augalų/m², mažas pasėlio tankumas – 50–60 augalų/m², o siektinas pasėlio tankumas – >80 augalų/m². Augalų tankumo nepakanka, reikia, kad ant augalų būtų ankštys, optimalus ankščių kiekis augale – 5,5–6 vnt./m², vidutinis – 5–5,5 ankštys/m², siektinas – >6 vnt./m². Reikėtų siekti, kad ankštyje būtų daugiau nei 6 sėklos, vidutinis sėklų kiekis ankštyje būna 5–5,5 vnt. ankštyje. Ir galiausiai reikėtų visomis priemonėmis siekti kiek galima didesnės 1 000 sėklų masės. Optimali  1 000 sėklų masė – 250–260 g, o siektina – >260 g. Pasiekus šiuos rodiklius, žirnių derlingumas turėtų visiškai patenkinti augintojų lūkesčius.

Daugiau patirties

Pupų augintojai dažniausiai šiems augalams skiria daugiau dėmesio, dėl to ne atsitiktinai derlingumas priklauso nuo tręšimo ir, žinoma, kitų technologijos dedamųjų. Pvz., netręšiant galimas sėklų derlingumas gali perkopti 2 t/ha, pasėlio tankumas bus apie 25 augalai/m², ankščių kiekis augale apie 4, sėklų ankštyje apie 4, 1 000 sėklų masė – apie 480 g. Patręšus N30P30K45, galima suformuoti 28 augalų/m² pasėlio tankumą, tikėtina, kad augale bus 6 ankštys su vidutiniškai 4 sėklomis, kurių 1 000 sėklų masė sieks 500 g ir šiuo atveju galima tikėtis 3,4 t/ha derlingumo. Kadangi trąšos pakankamai brangios, o ir nežinome, kokios bus meteorologinės sąlygos, tręšti didelėmis trąšų normomis pakankamai rizikinga. Ilgametė ūkių praktika rodo, kad mažiau netikėtumų būna, kai sėklos užkrečiamos bakterijomis arba jos išpurškiamos derinyje su fosforą atpalaiduojančiomis bakterijomis bei herbicidais.

Žirniai ir pupos – vertingi augalai sėjomainoje. Siekiant optimalių rezultatų reikia atkreipti dėmesį į augalų reikalavimus aplinkai ir nesukurti stresinių situacijų, nes kai neigiami aplinkos veiksniai sumuojasi su netinkama augintojų veikla, augalams būna sunku „išsisukti“ iš situacijos, o pagalba reikalauja papildomų investicijų. 

2022.03.23