Aptartos AKM valdymo priemonės

AKM ir toliau cirkuliuoja laukinėje gamtoje, šernuose. Vien tik per šių metų sausio ir vasario mėnesius AKM nustatytas 61 vietoje 110 šernams net 17 savivaldybių Lietuvoje. Protrūkių skaičiaus augimą lemia šernų populiacijos didėjimas, nepaisant VMVT teiktų rekomendacijų medžiotojams. AKM Lietuvoje ir toliau plinta žymiai sparčiau, nei to buvo tikėtasi.

Lietuva vis dar neturi patvirto Nacionalinio šernų populiacijos reguliavimo plano. Tokį planą iki šių metų spalio mėnesio privalo parengti visos Europos Sąjungos šalys narės. Tad visoms suinteresuotoms vyriausybinėms ir nevyriausybinėms institucijoms teks sėsti prie bendro stalo ir nuspręsti, kokios priemonės privalės būti taikomos tam, kad AKM viruso cirkuliavimas šernų populiacijoje sumažėtų.

AKM virusas įsitvirtino šernų populiacijoje, todėl tam, kad liga iš laukinės faunos nepatektų į kiaulių ūkius ir būtų išvengta nuostolių, labai didelis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui kiaulininkystės ūkiuose.

2022 m. AKM nustatyta 16 kiaulių protrūkių kiaulių laikymo vietose, buvo išplėsta III ribojimų zona. Dėl to finansinių nuostolių patiria kiaulininkystės sektorius. Taip pat tai didele dalimi atsiliepia eksportui bei šalies ekonomikos augimui.

Biosaugos reikalavimų turi laikytis tiek didieji komerciniai, tiek ir mažieji ūkiai, kiaules auginantys tik savo reikmėms.

Kiaulių laikytojų bei medžiotojų edukacija yra viena svarbiausių prevencijos priemonių, galinčių apsaugoti kiaulių laikymo vietas nuo AKM užkrato. Susitikimo metu nuspręsta pavasarį suorganizuoti visuotinius kiaulių augintojų mokymus.

VMVT informacija

123rf nuotrauka