Ar Lietuva padės nugalėti badą pasaulyje?

Ataskaitoje akcentuojama, kad reikia ambicingo naujo požiūrio į mūsų parengtį ir pasiruošimą galimiems iššūkiams. Todėl čia pateikiama apie 80 rekomendacijų dėl trumpalaikių, vidutinės trukmės bei ilgalaikių veiksmų.

Kuo čia dėtas žemės ūkis ir kodėl ataskaita, apie kurią viešojoje erdvėje nutylima, mums gali būti aktuali?, – „Ūkininko patarėjas“ klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto PRANAUSKO.

„Užmečiau akį į Niinisto ataskaitos tekstą, ir mane užkabino sakinys: „Taikos tęstinumas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku, kaip ir saugumas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku...“. Juk absoliučiai tais pačiais žodžiais Ursula von der Leyen apibūdino situaciją dėl ES maisto saugumo. Vienas prie vieno!“, – sako pašnekovas. – „Aha, pagalvojau, vadinasi taika, ir aprūpinimo maistu saugumas, matematiškai kalbant, yra tos pačios eilės dydžiai. Toliau ataskaitoje – maisto atsargos, pasitikėjimas valdžios institucijomis ir t.t. Medžiagą taip ir būčiau pasilikęs arsenale panaudojimui „prie progos", bet kai priėjau prie dvejopo panaudojimo įrangos, pamaniau, kad šitą jau reikia būtinai išnaudoti, todėl akcentuoti“.

– Na, ataskaitoje S. Niinisto užsimena ir apie Bendrąją žemės ūkio politiką, akcentuoja jos svarbą, tačiau ten neįžvelgiau kokių nors tendencijų, dėl kurių turėtų nerimauti mūsų žemės ūkio bendruomenė. Žinoma, išskyrus, bendrąją saugumo situaciją pasaulyje, tačiau nuo mūsų nerimo ji nepriklauso. O kas sukėlė Jūsų rūpestį?

– Nes BŽŪP lėšų didinimo po 2027 m., apie ką svaigsta net kolegos Copa-Cogeca, tikrai nebus. Griūna pagrindinio ES donoro Vokietijos ekonomika, reikia pinigų gynybai, smunka konkurencingumas ir t.t. Vadinasi, metas prisiminti tarybinių laikų praktiką, kai, pavyzdžiui, keliai Lietuvoje buvo tiesiami gynybos ministerijos lėšų sąskaita. Nes šioje srityje nacionalinės lėšos tikrai didės. Antra vertus, kaip teigė LŽŪBA savo pasiūlyme dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo papildymo žemės ūkiu, žemės ūkis yra atsakingas ne tik už šalies piliečių pamaitinimą, bet ir šalies teritorijos priežiūrą, o reiškia – ir provincijos užpildymą... Apie tai, pamenu, dar prezidentei Daliai Grybauskaitei rašė LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis. Juk tai tiesa. O ir tai, kad dvigubos paskirties technika (pvz., dronai) ne dulkės sandėliuose, o darbuosis laukuose, nešdami naudą visuomenei, irgi puiku. Todėl apie dronus ir kitokią dvigubos paskirties žemės ūkio įrangą nepatingėjau brūkštelėti ir Ursulai von der Leyen. O gal išgirs...

– Kokių dar įdomybių aptikote S. Niinisto dokumente? O gal kažko pasigedote?

– Mano galva, ataskaitoje trūksta to, ką LŽŪBA paminėjo kaip papildomą žemės ūkio aspektą savo pasiūlyme dėl Nacionalinio saugumo įstatymo papildymo – teritorinio žemės ūkio vaidmens elementą.

– Kitaip sakant, U. von der Leyen siūlote keisti Bendrąją žemės ūkio politiką? Konkrečiai – ką keistumėte, jeigu turėtumėte tokią galimybę?

– Orientuočiau į gamybą, gamybą ir dar kartą gamybą... Pirmiausia, 100 procentų sugrąžinčiau su gamyba susietas tiesiogines išmokas. Nereikia aiškinti, kad toks sprendimas užkardytų lėšų švaistymą visuomenės tariamai pageidaujamoms kažkokioms viešosioms gėrybėms... Drąsiai sakau „tariamai pageidaujamoms“, nes Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje, kuriame sudėlioti žemės ūkio ir visuomenės tarpusavio įsipareigojimai, nė su mikroskopu nepavyko surasti jokių kitų viešųjų gėrybių, išskyrus žemės ūkio produkcijos tiekimus už prieinamą kainą. Dar daugiau, visuomenė šiame straipsnyje reikalauja (todėl už BŽŪP įgyvendinimą atsakingos Bendrijos ir nacionalinės institucijos privalo kontroliuoti) kad, gaudami paramą, žemdirbiai nedykaduoniautų rankas sudėję, o didintų darbo našumą, racionaliai plėtotų gamybą, efektyviai naudotų turimus išteklius. Taigi, pilnas BŽŪP paramos susiejimas su gamyba ir jos rezultatais yra ne tik absoliučiai teisėtas, bet ir privalomas pagal Sutartį. Na, o aprūpinimo maistu svarbą neseniai pabrėžė ir antrą kadenciją pradedanti Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen.

– Nežinau, ką mano EK vadovė, bet kitų sričių atstovai Jums atsakytų, jog žemės ūkiui ir taip Europa skiria per daug dėmesio, moka visokias išmokas, o ūkininkai tik protestuoja, nes jiems vis mažai...

– Todėl aš ir sakau, kad visas tas išmokas būtina griežtai susieti su GAMYBA. Tokiu būdu pagaliau būtų atstatytos tikrosios vertybės ir žemės ūkis Lietuvoje vėl taptu gerbiamu ir didingu (pagal analogiją su Donaldo Trumpo “Make America great again“). Persisotinusiems ir egoistiškai nusiteikusiems piliečiams, kurie teigia, kad ES ir taip yra pagaminama per daug maisto, patarčiau dar kartą geriau įsiskaityti į Sutartyje įrašytus tikslus, kurie numato pareigą užtikrinti tiekimus VISIEMS vartotojams, t. y. ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių, kuriose Bendrija turi interesų, gyventojams. Ne vien tik ES piliečiams (sąvoka „ES piliečiai“ Sutartyje yra naudojama, bet tik kitame, o ne BŽŪP kontekste). Tokį požiūrį nedviprasmiškai patvirtina ir ES prisiimti įsipareigojimai dėl bado pasaulyje panaikinimo iki 2030 metų.

Eimantas Pranauskas: Persisotinusiems ir egoistiškai nusiteikusiems piliečiams, kurie teigia, kad ES ir taip yra pagaminama per daug maisto, patarčiau dar kartą geriau įsiskaityti į Sutartyje įrašytus tikslus, kurie numato pareigą užtikrinti tiekimus VISIEMS vartotojams

– Tikitės, jog tai realu?

– Na, žinoma, gali tuojau atsirasti mojuojančių laisvos rinkos, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kanonais. Tačiau jų nereikia bijoti, nes dauguma šalių iš 191, įsipareigojusios panaikinti badą, tuo pat metų yra ir šios organizacijos narės. Naujausios ataskaitos projektuoja, kad 2030 m Pasaulyje nuo šios didžiulės žmonijos nelaimės ir tuo pačiu gėdos kentės 600 mln. žmonių. Nemažoje dalyje šalių pastaraisiais metais fiksuojamos bado augimo tendencijos. Tad ko imsis Pasaulio Lyderiai? Ar bus skatinamos iniciatyvos gaminti maisto daugiau, ar laukiama, kol tie 600 mln. išmirs ir problemos nebeliks? Juk 2030-ieji visai nebe už kalnų. Ar Lietuva negalėtų tapti drąsiu ir atsakingu iniciatoriumi, kalbant šiuolaikine kalba – trigeriu?

Parengė Ričardas Čekutis