Atliekų ir lapų deginimas – žala visuomenės sveikatai ir klimatui

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis“ pakeitimai, nustatantys konkrečius, aiškius ir su aplinkos oro apsauga susijusius reikalavimus, kada ir kaip galima deginti augalines atliekas ir jų dalis. Tikimasi, kad įsigaliosiančios pataisos sumažins neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose, o savivaldybėms suteikta daugiau laisvės nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir vienkiemiuose.

Kas išsiskiria, deginant atliekas ir lapus

Deginant buitines ir žaliąsias atliekas atvirame lauke, procesas vyksta žemoje temperatūroje ir, trūkstant deguonies, išsiskiria ypač toksiški junginiai. Iš deginamų lapų, žolės, medžio šakų, o ypač – plastiko, dažytos medienos, gumos ar buitinių atliekų, į atmosferą patenka kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), anglies monoksidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, o deginant plastiką ar apdailos medžiagas – ir itin toksiški junginiai, tokie kaip dioksinai. Smulkiosios kietosios dalelės – svarbus pavojaus sveikatai šaltinis, nes šios labai mažos dalelės gali prasiskverbti giliai į plaučius, patekti į kraują ir nukeliauti į vidaus organus, sukeldamos sisteminę audinių ir ląstelių žalą. Netgi deginant vien tik lapus ar žaliąsias sodo atliekas, susidaro didelis kiekis smulkiųjų kietųjų dalelių ir dirginančių dūmų, o jei lapai drėgni – tada jie dega nedaug, o dūmų kyla daug.

Poveikis sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacija atvirą atliekų ir biologinių medžiagų (įskaitant lapus) deginimą vertina kaip didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir klimatui. Žemos temperatūros degimas be filtrų išskiria pavojingus teršalus tiesiai tame aukštyje, kuriame žmonės kvėpuoja.

Trumpalaikis dūmų įkvėpimas sukelia akių, nosies ir gerklės sudirginimą, kosulį, galvos skausmą, o jautresniems asmenims – dusulį ir sunkumą kvėpuoti. Kartotinis ar ilgalaikis poveikis siejamas su padidėjusia bronchito, astmos paūmėjimų ir kitų kvėpavimo takų ligų rizika. Smulkiosios kietosios dalelės, patekusios giliai į plaučius ir kraują, taip pat papildomai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.

Nuolatinis arba pasikartojantis teršalų poveikis gali prisidėti prie lėtinių kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligų. Kai kurie degimo metu susidarantys junginiai didina vėžio riziką.

Deginant plastiką, dažytą medieną, gumą ar kitas buitines atliekas, papildomai susidaro dioksinai, sunkieji metalai – medžiagos, besikaupiančios organizme ir siejamos su hormonų sistemos sutrikimais ir padidėjusia vėžio rizika. Dūmai nuo tokio deginimo sklinda gana toli, todėl paveikia ne tik patį kūrenantį asmenį, bet ir kaimynus, praeivius, vaikų žaidimo aikšteles ir atviras lauko erdves.

Jautriausios grupės – vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir asmenys, sergantys astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šiems asmenims net trumpalaikis, bet intensyvus dūmų poveikis gali sukelti reikšmingą savijautos pablogėjimą ar ligos paūmėjimą, tad labai svarbu vengti atliekų deginimo šalia gyvenamųjų namų, darželių, mokyklų ir vaikų žaidimo aikštelių.

Poveikis aplinkai

Lapų ir atliekų deginimas teršia ne tik orą – jis naikina naudingas medžiagas, kurios galėtų grįžti į dirvožemį kompostuojant. Sudegę lapai negali praturtinti dirvožemio organine medžiaga, o pelenai, likę deginant dažytą medieną ar plastiką, gali užteršti dirvą sunkiaisiais metalais.

Vėjuotu oru vėjas perneša teršalus, kurie nusėda mūsų ežeruose, upeliuose, dirvožemyje ir prasiskverbia į mūsų gruntinius vandenis. Teršalai per mitybos grandinę pereina iš vienos rūšies į kitą ir kenkia žmonėms, laukinei gamtai ir ekosistemai. Kai atvirai deginama nestabiliomis oro sąlygomis, dūmai išlieka žemės lygyje ir padidina tiesioginio kenksmingų teršalų poveikio riziką. Drėgnu ir ramiu oru dūmai ilgai neišsisklaido.

Rekomendacijos elgtis atsakingai

• Lapus ir kitas žaliąsias sodo atliekas kompostuoti arba atiduoti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles – taip jos grįžta į gamtos ciklą, o ne į orą.
• Smulkintus lapus ir žolę palikti kaip natūralią mulčio dangą gėlynuose ar po krūmais – tai praturtina dirvožemį ir sumažina atliekų kiekį.
• Niekada nedeginti plastiko, dažytos medienos, gumos, buitinės technikos dalių ar kitų buitinių atliekų – tam skirti specialūs, kontroliuojami utilizavimo būdai.
• Buitines ir statybų atliekas rūšiuoti ir atiduoti į atliekų tvarkymo punktus ar didelių gabaritų atliekų aikšteles.
• Nedeginti nenupjautos, nesugrėbtos žolės, ražienos ar nendrių.
• Pajutus dūmų sukeltą kvėpavimo takų sudirginimą, pasitraukti į švaresnę aplinką, gerai vėdinamą patalpą, o prireikus kreiptis į gydytoją; tai itin aktualu sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ar širdies ligomis.  

Atliekų ir lapų deginimas lauke – ne nekaltas, tradicinis būdas sutvarkyti savo aplinką, o reikšmingas oro taršos šaltinis, keliantis riziką kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemai, vaikams, senyviems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Kompostavimas, atliekų rūšiavimas ir atsakingas jų tvarkymas – paprasti sprendimai, apsaugantys tiek mūsų pačių, tiek kaimynų sveikatą. 

Higienos instituto informacija